Rusams geri ir Stalinas ir Brežnevas, bet geriausias – Vladimiras Putinas

lzinios.lt 2017 02 20

Naujausios sociologinės apklausos Rusijoje parodė, kad nostalgija sovietinei praeičiai stiprėja, tačiau negali lygintis su Vladimiro Putino populiarumu. Anot sociologo Levo Gudkovo, ir vieną ir kitą tendenciją kryptingai kursto dabartinė Rusijos valdžia.

Didžiausia Rusijoje visuomenės nuomonės apklausų agentūra „Levada-centr“ sausio pabaigoje apklausė apie 1600 Rusijos gyventojų apie jų požiūrį į esamus ir buvusius šalies vadovus. Fiksuota, kad simpatijos sovietų diktatoriui Josifui Stalinui pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 16 metų.

 

Į Staliną su „susižavėjimu“, „pagarba“ ir „simpatija“ žvelgė 46 proc. rusų (2016 metais – 37 proc.). Neutraliai jį vertino 22 proc. (2016 metais – 32 proc.), o „antipatija“, „šleikštuliu“, „baime“ ir „neapykanta“ apie jį išsakė 21 proc. (2016 metais – 17 proc.). Neigiamas požiūris į „tautų vadą“ nuolat silpo nuo 2000 metų, pažymi rbc.ru.

 

Daugeliui rusų Stalino vardas asocijuojasi su „tvarka šalyje“. Kaip sakė „Levada-centr“ direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Graždankinas, kuo aštresnė situacija šalyje, tuo labiau mėgstami griežtos pozicijos besilaikantys žmonės.

 

Neblogu vardu rusų tarpe pasižymėjo ir Leonidas Brežnevas. Jo reitingas per metus išaugo nuo 39 proc. iki 47 proc. Neigiamai jį vertinančiųjų nuošimtis atitinkamai sumažėjo nuo 12 proc. iki 9 proc. Pasak A. Graždankino, rusai L. Brežnevą mėgsta dėl „santykinai sotaus ir ramaus“ jo valdymo laikotarpio.

 

Tačiau mylimiausiu Rusijos vadovu be konkurencijos yra V. Putinas: 2006 metais jį teigiamai vertino 76 proc., o 2017 metais – 83 proc. respondentų. Neigiamai apie jį galvojančių skaičius atitinkamai sumažėjo nuo 8 proc. iki 5 proc.

 

Nemėgstamiausiais vadovais šiemet įvardyti Michailas Gorbačiovas, Borisas Jelcinas ir Nikita Chruščiovas.

 

„Levada-centr“ vadovas Levas Gudkovas, paklaustas, ar šie skaičiai nerodo didesnio žmonių pasidavimo manipuliavimui, „Laisvės radijui“ atsakė, kad šis faktorius nėra svarbus, tačiau dabartinė Rusijos valdžia nuosekliai sunaikino laisvą žiniasklaidą ir žadino žmonių smegenyse sovietinius mąstymo šablonus. Todėl ir nostalgija sovietmečiui nuolat stiprėja.

 

Pasak L. Gudkovo, net 83 proc. rusų mano, kad šiuo metu šalyje yra ekonominė krizė, tačiau V. Putino reitingų tai neveikia, nes pragyvenimo sąlygų blogėjimą kompensuoja euforija dėl Krymo aneksijos ir ypač intensyvi antivakarietiška ir antiuakrainietiška propaganda.

 

Pritarimas agresyviai V. Putino užsienio politikai, anot L. Gudkovo, skatina žmones pozityviau vertinti ir padėtį šalies viduje. Visgi, sociologas pastebi tendenciją, kad pasitenkinimas padėtimi Rusijoje ima mažėti, proporcingai blogėjančioms pragyvenimo sąlygoms. Todėl, anot L. Gudkovo, jėgos demonstravimo sukelta euforija gali netrukus baigtis, o ją pakeis baimė, kad sugrįš praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio skurdas ir neužtikrintumas dėl ateities.

 

V. Putinas aukštus reitingus, pasak L. Gudkovo, stabiliai palaiko blokuodamas bet kokią kritiką jo atžvilgiu. Sociologo nuomone, tai dar labiau sustiprins šiuo metu rengiami įstatymai, išvis uždrausiantys kritikuoti valdžią. Todėl, sociologo teigimu, jau dabar žmonių sąmonėje gana tvirtai suformuotas paradoksas, verčiantis juos blogai vertinti padėtį šalyje, tačiau teigiamai vertinti prezidentą. L. Gudkovas pažymėjo, kad bene žemiausiais reitingais šiandieninėje Rusija gali „didžiuotis“ Valstybės Dūma. Jos nepopuliarumą sociologas aiškina tuo, kad dauguma rusų parlamento rinkimus seniai vertina kaip farsą ir nieko gero iš jų nesitiki. Todėl visuomenei leidžiama išlieti nuoskaudas ant Dūmos, tuo pat metu nukreipiant kritiką nuo aukščiausių šalies vadovų.