Politikų interesai – neišbrendami brūzgynai

lzinios.lt 2017 02 01

Seimas daugiau kaip 10 metų nevykdo Konstitucinio Teismo (KT) nurodymo taisyti įstatymus, įtvirtinant galimybę lengvai patikrinti, ar politikai parlamente neatstovauja savo ar susijusių asmenų verslo interesams. Konstitucinės teisės žinovo prof. Vytauto Sinkevičiaus teigimu, nesant tokio reguliavimo, Seimo nario mandatas gali būti naudojamas siekiant ne valstybinių, bet savanaudiškų tikslų.

Nerimstant diskusijoms dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parlamentaro Ramūno Karbauskio sąsajų su jo valdomu „Agrokoncernu“, kurio akcijų į Seimą išrinktas verslininkas nepanoro nei atsisakyti, nei perleisti, „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog politikai turėtų suvokti, kad santykis tarp įmonės ir Seimo nario „jau yra kitoks“.

 

„Turime dar didesnę žmonių, kurie turi savo verslą ir ateina į politiką, problemą. Tai dažnai vertinama kaip privalumas, nes žmonės žino, kaip vykdomas verslas, kokie yra mokesčiai, kaip skatinti investicijas ir panašiai. Tačiau neturime mechanizmo, kaip politiku tapusiam verslininkui visiškai atsiriboti nuo savo verslo. Buvo bandymų daryti sprendimus dėl akcijų perdavimo, bet sprendimų nėra, ir šiandien turime situaciją, kai tiesioginių sąsajų su verslu nėra kaip nutraukti. Nėra teisinio sprendimo arba įsitikinimo, kad to negalima daryti“, – praėjusią savaitę LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo premjeras. Vyriausybės vadovas vos prieš tris savaites pats atsisakė turimų įmonių akcijų. Šio politiko viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje

 

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), skelbiama, kad S. Skvernelis, jau eidamas premjero pareigas, sausio 2 dieną atsisakė valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ bei Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, kurias valdė nuo 2008 metų sausio 5-osios. Ar premjeras akcijas pardavė, ar perleido, viešai prieinamoje deklaracijos dalyje nenurodoma.

 

Reguliavimo chaosas

Spręsti politikų valdomų akcijų klausimą Seimas raginamas dar nuo 2004 metų, kai KT, nagrinėjęs grupės parlamentarų paklausimą, paskelbė išaiškinimą, kad Seimo nariai negali būti akcininkai, steigėjai ar savininkai tų įmonių, kurios iš savo veiklos gauna pelno, ir dalyvauti jas valdant. Tuo metu Seimui buvo pavesta įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų kiekvienu atveju patikrinti, ar parlamentaro nuosavybės, taigi ir akcijų, naudojimas netampa verslu.

Po KT sprendimų akcijų bent formaliai atsisakyti ir artimiesiems jų perrašyti puolę parlamentarai netrukus nurimo. Per 12 metų iki šiol dirbę Seimai taip ir nepradėjo svarstyti klausimo, kaip parlamentarų turto valdymo klausimus padaryti skaidresnius.

 

„Iki šiol tvyro chaosas, jis naudingas Seimo nariams. Kodėl jie šio klausimo nesutvarko? Nes yra interesas nesutvarkyti. Yra interesas šiame chaose tvarkyti savo reikalus ir aiškinti reguliavimą taip, kaip patogu Seimo nariui, o ne taip, kaip reikalauja Konstitucija“, – situaciją apibūdino Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičiaus, buvęs KT teisėjas.

 

Jo teigimu, Seimo nariams nedraudžiama turėti akcijų, net gauti iš jų naudos, bet politikai negali eiti jokių pareigų tų įmonių, kurių vertybinius popierius turi, valdymo organuose ir gauti už tai atlygio. „Tai reiškia ne tik mokėjimus pinigine išraiška – Seimo nariai negali gauti materialinės naudos jokiomis formomis. Taigi įmonė negali parlamentarui padovanoti automobilio, leisti juo neatlygintinai naudotis, negali nupirkti buto, finansuoti vaikų mokslo, žmonos skraidymo į Paryžių pasidaryti šukuosenos ir panašiai“, – aiškino V. Sinkevičius.

 

Anot teisininko, KT yra suformulavęs labai aiškų principą – Seimo nario mandatas negali būti naudojamas jokiems kitiems tikslams, išskyrus tiesioginėms pareigoms vykdyti. „KT yra aiškiai pasakęs: Seimo nario darbas yra profesinė veikla, ji turi būti aiškiai atskirta nuo verslo. Jei politikas mandatą naudoja norėdamas priimti savo ar partnerių, draugų, bendražygių verslui palankius sprendimus, atsiranda didžiulis pažeidimas. Grupiniai – partiniai ir verslo interesai Seime iki šiol dominavo. Kol nėra reguliavimo, parlamentaro mandatas naudojamas ir siekiant kitų tikslų“, – teigė prof. V. Sinkevičius.

 

Tarptautinės kovos su korupcija organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo nuomone, situacija, kai daugiau nei dešimtmetį politikai neskiria dėmesio savo interesams skaidrinti, rodo jų nenorą šią problemą išspręsti.

 

„Kol parengto kontrolės modelio neturime, manau, kad mažų mažiausiai kiekvienas atsakingai veikti norintis politikas privalėtų siekti išvengti bet kokių interesų konfliktų galimybės. Iš verslo atėję asmenys turėtų aiškiai visuomenei parodyti, kaip jie užbrėžia ribą tarp verslininko praeities ir politiko dabarties“, – pabrėžė jis.

 

Akcijos – daugelio rankose

Seimo narių valdomų akcijų klausimas – iki šiol politikams opi tema. Diskusijos dėl situacijos atsinaujino, kai Seimo nariu tapęs R. Karbauskis pareiškė nematantis prasmės atsisakyti arba laikinai giminaičiams perleisti valdomų įmonių akcijas. „Ką tai pakeistų? O jūsų požiūris į mane ar pasikeistų, jei perleisčiau savo akcijas tėčiui arba broliui? Tikriausiai nepasikeistų. Dėl to manau, kad tas reikalavimas yra niekam netaikomas Lietuvoje“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Kaip rodo VTEK skelbiama R. Karbauskio deklaracija, jis yra aštuonių įmonių akcininkas arba dalininkas. Parlamentarui priklauso „Agrokoncerno grupės“, „Agrokoncerno“, „Agrokoncerno grūdų“, „Šiaulių agrocentro“ akcijos, taip pat užsienyje registruotos bendrovės „Corporation mobiliaria del Baltico“, „Naisių vasaros“ bei leidinio „Ūkininko patarėjas“ vertybiniai popieriai, jis yra žemės ūkio bendrovių „Bridai“ bei „Klaipėdos agrocentras“ dalininkas, turi ūkininko ūkį.

 

R. Karbauskis nėra vienintelis parlamentaras, neatsisakantis turimų vertybinių popierių. Ne vieną kadenciją Seime dirbantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Kęstutis Masiulis turi Ukrainoje registruotos bendrovės „XXI Centuri investmens“ akcijų, taip pat kartu su žmona yra įsigijęs Lietuvos įmonių Šiaulių banko, „Linas Argo group“, „Baltic found“, „Apranga“, Vilkyškių pieninės, Panevėžio statybos tresto vertybinių popierių. Visų šių įmonių akcijas parlamentaro šeima įsigijo 2013–2014 metais.

 

Pasak K. Masiulio, jis yra smulkusis išvardytų bendrovių akcininkas, o vertybiniai popieriai nekelia problemų atlikti Seimo nario pareigas. „Turėjau atliekamų pinigų, reikėjo juos arba banke laikyti, arba investuoti. Nusprendžiau investuoti, kad jie augtų, ir tiek. Net gerai neatsimenu, kokių įmonių akcijų turiu. Diversifikavau keletą įmonių, dirbančių skirtingose srityse, kad būtų lietuviškos. Pagalvojau, kad jeigu reikia ką nors remti, tai lietuviškas, o ne kokias nors užsienio įmones“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

 

Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis valdo bendrovių „Statyk pats“, „Dervira“ bei „Dervira ir partneriai“ akcijas. Socialdemokratas Andrius Palionis turi įmonių „Naftos atliekų perdirbimo centras“ bei BTN vertybinių popierių, LVŽS frakcijos atstovas Kęstutis Pūkas – bendrovių „Pūkas“ bei „Juoda naktis“ akcijų, nors šių įmonių valdymą po Seimo rinkimų perleido sutuoktinei.

 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Michalui Mackevičiui priklauso žiniasklaidos priemonės „Magazyn Wilenski“ akcijos ir bendrovės „Rejspa“ vertybiniai popieriai. Pastarosios įmonės akcijų turi ir kita Seimo LLRA-KŠS frakcijos atstovė Irina Rozova.

 

Konservatorius Dainius Kreivys yra bendrovės „Catus“, kuri turi antrines įmones „Specializuota komplektavimo valdyba“, „SK valda“, „Makveža“, „Statybų gausa“, „Silikatas“, „Silikato karjeras“ ir „Banga plius“, akcijų savininkas. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas iki šiol deklaruoja esantis žemės ūkio kooperatyvų „Pieno gėlė“ bei „Šarkiai“ dalininkas, taip pat Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos akcininkas. Po Seimo rinkimų šis politikas pasitraukė iš Pieno gamintojų asociacijos valdymo organų.

 

Parlamentarai valdo ne tik akcijas – dirbdami Seime jie toliau deklaruoja esantys įvairių asociacijų, kredito unijų nariai, kai kurie verčiasi žemės ūkio veikla.

 

Stengėsi išvengti konflikto

Vis dėlto dalis Seimo nariais tapusių politikos naujokų šioje kadencijoje stengėsi išvengti interpretacijų dėl galimų sąsajų su ankstesniu verslu ar dalyvavimu įvairiose struktūrose.

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos narys Vytautas Bakas iš karto po Seimo rinkimų atsisakė narystės tiek Lietuvos kredito unijų asociacijoje, tiek Pareigūnų ir tarnautojų asociacijoje, pasitraukė iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, nors liko jo garbės nariu.

„Pagal įstatymus Seimo narys negali vykdyti jokios kitos veiklos, išskyrus savo tiesioginį darbą. Kad nekiltų abejonių, ir priėmiau tokį sprendimą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

 

Pasak V. Bako, pasitraukti iš pareigų, kurios galėtų sukelti interesų konfliktą, jis rekomenduotų ir kitiems Seimo nariams. „Būnant asociacijos vadovu ir Seimo nariu neišvengiamai kiltų nereikalingų klausimų. Seimo nario energija geriau galėtų būti panaudota pagrindiniam darbui“, – aiškino politikas.

 

Kaip matyti iš VTEK pateiktų deklaracijų, narystės Lietuvos teisininkų sąjungoje „Nuomonės“ atsisakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir deklaravo, kad taip vengia interesų konflikto, galinčio kilti priimant sprendimus, susijusius su asociacijų veikla. Panašiai savo sprendimą sustabdyti narystę Lietuvos ūkininkų sąjungoje motyvavo ir kitas LVŽS frakcijos narys Petras Valiūnas. „Narystė sustabdyta siekiant išvengti interesų konflikto regimybės dėl Seimo nario statuso“, – skelbiama jo deklaracijoje.