Atominis Astravo užtaisas: kaip įtikinti Europą, kad grėsmė yra reali?

alfa.lt 2017 01 23

Seimo nariai piktinasi, kad valdžia per mažai daro dėl Lietuvai didelę grėsmę galinčios sukelti Astravo atominės elektrinės statybų stabdymo. Anot opozicijos, Baltarusija ir jai atominę elektrinę statantis Rusijos branduolinės energetikos koncernas savo ruožtu intensyviai dirba su tarptautinėmis organizacijomis, ir atominė greitai gali būti net pripažinta saugia.

alfa.lt    E. Blaževič nuotr.

„Yra pirmos išvados, kuriose daugmaž sakoma, kad ten viskas tvarka, bet neatsakoma į esminį klausimą dėl aikštelės parinkimo, ir čia yra mūsų esminis nesutarimas, nes mes žinom, kad pasirinkta aikštelė buvo pažeidžiant branduolinės saugumo konvenciją, kurią pasirašė pati Baltarusija, t. y. net nebuvo renkamasi.

 

Buvo pasirinktas politiniu sprendimu pats mums nesaugiausias būdas, o tokiais atvejais privaloma atsiklausti valstybės, kuri ir kaimyninė, o, kaip patys baltarusiai prisipažino, konsultacijose Vilniuje, skaičiuojant gyventojų tankį aplink reaktorių, jie skaičiavo tik į Minsko pusę, jie visiškai neskaičiavo į Vilniaus pusę, kas yra absurdas“, – sakė Seimo užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.

 

Lietuvos Vyriausybė teigia gavusi agentūros patvirtinimą, kad Baltarusijos prašymu jos ekspertai atliko nepilną misiją. Nebuvo vertinama, kodėl pasirinkta ši aikštelė, seisminiai tyrimai, poveikis aplinkai. O tai, pasak Lietuvos pareigūnų, rodo, kad Baltarusija tarptautinius branduolinės saugos standartus taiko selektyviai.

 

„Pirmas mūsų tikslas – kad būtų sustabdyta statyba, nes tai nesaugi statyba, nes statoma nesilaikant branduolinės saugos konvencijų <...>. Jei tai nepasisektų, mes turime apsisprendę neįleisti elektros energijos, pagamintos toje elektrinėje, ir tas būtų daroma nuo pat pirmos darbo dienos, kai būtų ta elektrinė įjungta, tai tokia mūsų žinia, kurią galima perskaityti nacionalinio saugumo strategijoje“, – sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

 

Katastrofa paliestų visą regioną

„Konkrečiai sustabdyti statybas Lietuva daug svertų neturi, jei apskritai turi, mes tiktai ką ir darom, tai reikalaujam pirmiausiai skaidrumo. Mes reikalaujam atitinkamų organizacijų patikrinimo, vadinamojo STRESS testo, kol kas ypatingos informacijos nėra. Informuojam Europos Komisiją, pagal kiek mačiau medžiagą, neduok Dieve, įvyktų nelaimė, tai paliestų ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Lenkiją“, – sakė Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

 

Opozicija: ministras Linkevičius – visiškai neveiklus

Būtent Lenkijoje šią savaitę lankėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

 

„Ministras Linas Linkevičius nieko nedaro, iki šiol bandydamas šią problematiką, pažeidimą šį akivaizdų branduolinės saugos konvencijos padaryti tarptautinės reikšmės įvykiu tam, kad tai suprastų visos sostinės. Visi žmonės visais lygiais turi žinoti, kad tai yra akivaizdus prasilenkimas su branduoline sauga ar bent taip, kaip civilizuotos valstybės ją supranta. Todėl Astravas turi būti sustabdytas. Taip, Linas Linkevičius šio klausimo niekada nekelia, jisai rūpinasi sauga, kad saugiai tie varikliukai dirbtų, bet jis nekelia, kad vieta pasirinkta neteisingai. Ji negali būti ten statoma, tai kol taip bus, tai aš prognozuoju, kad jau šią vasarą bus ESPO (Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija – Alfa.lt) ministrų susitikimas Minske, kur bus patvirtinta, kad Baltarusija yra teisi“, – sakė Seimo narys Ž. Pavilionis.

 

Ministras L. Linkevičius tikina, kad Varšuvoje apie Astravo atominę kalbėjo.

 

„Išgirdau tokį kaip ir pritarimą mano išdėstytoms mintims, bet dar vienas aspektas buvo, tai susiję, kad mums reikia Lenkijos paramos ir palaikymo, sinchronizuojant mūsų elektros tinklus su Vakarų Europa, nes tikėtina, kad vienintelis toks racionalus būdas tai daryti būtų per Lenkiją. Tai šitais dviem aspektais mes detaliai kalbėjom“, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

 

Gali būti jau per vėlu

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys sako, kad dėl Astravo dar ne per vėlu.

 

„Įmanoma ar neįmanoma, bet turim daryti viską, ką galime: geriau vėliau nei niekada. Bet negalim stovėti ir žiūrėti kaip avinai akis nuleidę, turim viską padaryti gerai – energingai ir bendradarbiaudami su tarptautine visuomene“, – sakė Seimo narys V. Poderys.

 

„Šis klausimas turi tapti mūsų pagrindiniu klausimu iki šios vasaros, ir jei mes pradedam pokalbį su bet kuo pasaulyje, turim pradėti nuo jo. To kol kas visiškai nematau, kai tai taps nacionaliniu klausimu ir kai Briuselis pajus, diplomatai Vakaruose pajus, kad tai sunkiausias klausimas Lietuvai, tada jie mums pradės padėti“, – sakė Seimo narys Ž. Pavilionis.

 

Europa žiūri abejingai

Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas sako, kad skirtingų šalių interesai yra labai įvairūs ir persipynę, todėl sukaupti patikimų sąjungininkų kumštį prieš Astravą yra sunku.

 

„Nėra vieningos pozicijos, antra, šalys narės turi labai įvairų požiūrį į atominę energetiką: vienos už, kitos prieš. Sakysim, Prancūzija yra atominės energetikos entuziastė, suprantama, turi generatorių gamintoją, Vokietija, kaip žinot, sustabdė, nors ten irgi nėra vieningos nuomonės, bet jie sustabdė, o užtat „Nordstream-2“ tiesia Baltijos jūroje, tai energetika yra vienas sudėtingiausių klausimų. Nėra vieningos nuomonės. Antras dalykas – turim pateikti rimtus argumentus visada, mes sakom labai arti, o Liuksemburgo politikas koks nors sako prie mūsų dar arčiau stovi, bet mes sakom, kad čia kita technologija“, – sakė Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas.

 

Siūlo kalbėtis su Baltarusijos prezidentu

Savo ruožtu Seimo narys Linas Balsys sako, kad įmanoma, kad dėl prasto finansavimo ir nuolatinių incidentų tos statybos gali įstrigti pačios, tačiau geriausia surasti tiesioginį kontaktą su pačiu Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Tą, pasak jo, turėtų daryti prezidentė Dalia Grybauskaitė, mat gavęs iš Maskvos sau nepalankių signalų A. Lukašenka tapo draugiškesnis Vakarams.

 

„Išnaudojant tokį momentą, pradėjus atvirą dialogą su juo dėl vietos, dėl kokybės, aptarus Baltarusijos energetikos poreikius, nes kol kas mes nežinome, ar jis stato tą elektrinę savo tikslams, ar eksportui. Dėl eksporto vilčių daug jie turbūt negali turėti, nes jis bus labai apsunkintas, nes nebuvo konkurencingas mūsų rinkoje. Jei savo reikmėm, tai tada atsiranda klausimas dėl kainos ir t. t. Tai, pradėjus tokį dialogą, kokie yra tikrieji poreikiai, kam tai statoma, gal tuos poreikius galima patenkinti kitu būdu bendradarbiaujant su Lietuva ir Europos Sąjunga? Pavyzdžiui, statant kelias galingas biomasės, biokuro elektrines“, – sakė Seimo narys L. Balsys.

 

Seimo narys pripažįsta, kad idėja drąsi, bet pabandyti esą verta.

 

„Tai gal ir naiviai ar nerealistiškai skamba, bet nepradėjus to dialogo mes to nesužinosime. Kai kurios šalys, tokios kaip Austrija, aišku, tai demokratinė valstybė, jau buvo pastačiusi AE, bet dėl žmonių priešiško nusiteikimo jo neatidarė, dabar ten muziejus“, – aiškino Seimo narys L. Balsys.

 

Pirmasis Astravo reaktorius turėtų pradėti veikti jau 2019 m.