Žlugusių nacionalinių avialinijų „flyLAL“ bankroto byla: kodėl liko neatsakytų klausimų?

alfa.lt 2016 12 12

Ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės „flyLAL“ vadovų galimo sukčiavimo ir neteisėto bankroto buvo pradėtas dar 2009 metų sausio mėnesį. Susisiekimo ministerija buvo pašiurpusi, kaip „flyLAL“ vos per kelerius metus nuo privatizavimo sugebėjo bankrutuoti, o po to dar prašyti valstybės paramos ją gelbėti.

Byla Generalinėje prokuratūroje net septynerius metus buvo mėtoma iš vieno departamento į kitą, iš vieno prokuroro rankų kitam.

Ją tyrė net trys skirtingi prokurorai. Dėl vilkinimo vienam net buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad net daugiau nei metus tyrime prokuroras nesiėmė nė vieno veiksmo. Kitas prokuroras nusišalino po to, kai paaiškėjo, kad drauge su pagrindiniu įtariamuoju Gediminu Žiemeliu drauge šventė ambasadoriaus Vygaudo Ušacko jubiliejų. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kaip Generalinėje prokuratūroje skandalingai žlugo nacionalinių avialinijų „flyLAL" įtartino bankroto byla.

 

Stambaus sukčiavimo bylos žlunga

Po septynerių tyrimo metų prokurorai šį tyrimą tiesiog nutraukė. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad priėmę tokį sprendimą prokurorai turi išsamiai paaiškinti, kaip vyko šis tyrimas.

 

„Turėtų pristatyti informaciją ir apie tai, kiek toks tyrimas kainavo, kokios buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, kokia tų priemonių padaryta kitiems asmenims žala, kokia tyrimo taktika buvo, kodėl baudžiamoji byla buvo perdavinėjama iš vieno departamento į kitą, iš vieno prokuroro kitam, kodėl už kažkokių veiksmų neintensyvų atlikimą buvo taikomos priemonės, o po to vis dėlto priimtas toks sprendimas“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

 

Tačiau Generalinė prokuratūra apie „flyLAL“ bylos nutraukimą kol kas nieko nekomentuoja. Esą šiuo metu aukštesnysis prokuroras tikrina sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nėra kito prokuroro, kuris gerai žinotų tyrimo medžiagą bei galėtų ją pakomentuoti. Seimo nariai tikina, kad vieno didžiausių galimo sukčiavimo tyrimų nutraukimas kelia pasipiktinimą.

 

„Visuomenė ir politikai nori atsakymų iš teisėsaugos ir prokurorų, tai šitaip ilgai besitęsiantis tyrimas kelia vis dėlto daugybę klausimų, argi taip gali būti, ar tai nėra būdas paslėpti. Pats tas metodas, jis sukelia nepasitikėjimą prokuratūra, ir generalinis prokuroras turi būti suinteresuotas išsklaidyti šituos įtarimus“, – sako Seimo Audito komiteto vicepirmininkas Naglis Puteikis.

 

„Kai tiktai paliečia milijoninį sandėrį, susidaro įspūdis, kad valstybė apvogta milijoninėmis sumoms, tai visada tos bylos baigiasi niekuo, ir tai, kad, be abejo, tie sprendimai, kurie buvo padaryti ir kurių pasekoje Lietuvos valstybė neteko avialinijų, o bankrutavusi įmonė, asmenys, susiję su įmone, jie nenutraukę savo veiklos, jie sėkmingai vysto savo verslą toje pačioje Rusijoje“, – stebisi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

 

Prokuratūros vadovai abejingi tyrimams

Politikai kelia ir Generalinės prokuratūros aukščiausių vadovų – buvusių ir esamų – galimos atsakomybės klausimą dėl to, kaip turėtų būti organizuojamas darbas tokioje valstybės institucijoje.

 

„O priežastį aš matau tame, kad Generalinėje prokuratūroje nebuvo aukštesnio prokuroro, nors visiems suprantama, kad aukštesnysis prokuroras yra generalinis prokuroras, tačiau buvusio generalinio prokuroro kompetencijos organizuoti prokuratūroje ir kaip aukštesniam prokurorui kontroliuoti tokius rezonansinius tyrimus tikrai neužteko, ir dabartinio generalinio prokuroro pozicija taip pat nėra aiški, ar jis palaiko tokių rezonansinių tyrimų nutraukimą ir ar yra susipažinęs. Tai rodo, kad jie nesugeba tinkamai organizuoti institucijos veiklos ir septynių metų veikla yra į šiukšlių dėžę“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

 

Valstybė patyrė didelę žalą

Ankstesnės Vyriausybės vadovai sako, kad dėl avialinijų bankroto valstybė tuo metu patyrė skaudų smūgį.

„Tai mums buvo didžiulis šokas, prasidėjus pasaulinei krizei ir tik pradėjus dirbti Vyriausybei, kai sužinojom, kad „flyLAL“ jau prašosi bankroto pripažinimo, be abejo, tai buvo didžiulis šokas, ir aišku, kad tai prie visų kitų to meto nepatogumų, tai, kad „flyLAL“ negalėjo skraidyti, tai buvo didelis dar vienas smūgis“, – sako buvęs ministras pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius.

 

„Taip, Lietuva patyrė žalą, ta žala apskritai yra labai paprasta, Lietuvos pasiekiamumas visada buvo problema. Tai, kad mes netekome avialinijų, tai akivaizdu, kad krizės metu, kada aktualu labai buvo ir investuotojų pritraukimas ir apskritai Lietuvos galbūt kaip turizmo tam tikros krypties pristatymas, tai tas faktas, kad Lietuva tapo mažiau pasiekiama, buvo tikrai papildoma žala Lietuvos ekonomikai“, – sako buvusi finansų ministrė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

 

Neatsakyti klausimai

Tuomečiam Vyriausybės vadovui „flyLAL“ bankrotas kelia neatsakytų klausimų.

 

„flyLal“ prašė iš Vyriausybės didelės dotacijos, mes tikrai matėm, kad tikrai nėra jokių galimybių, ir po to jau matydami, kokius nuostolius patyrė ir Lietuvos žmonės, ir visa ekonomika, tai nustatyta tvarka kreipėmės į prokuratūrą, prašydami atlikti tyrimą, ar tai nebuvo toks tyčinis bankrotas, nes iš tiesų ten ir turto perkėlimas, ir kitokie visokie dalykai, jau ten iš tikrųjų atrodė labai jau miglotai, mums sukėlė tikrai didelių įtarimų“, – sako buvęs premjeras A. Kubilius.

 

Prezidentė: tampame oligarchų valdoma valstybe

Apie žalą valstybei yra kalbėjusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios teigimu, valstybei padaroma žala yra nepalyginamai didesnė nei vien skaičiuojami milijoniniai nuostoliai dėl avialinijų bankroto.

 

„Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Juk jei kokį milijoną kas nugvelbia iš avialinijų, tai visai valstybei nuostolis – milijardai. Vyksta grandininė reakcija: nesiplėtoja turizmas, neatvažiuoja žmonės, kurie galėtų apsistoti mūsų viešbučiuose, pirkti mūsų prekes ir t. t. Nesitikėjau, kad Lietuvoje tokio masto korupcija, o prie smulkios korupcijos žmonių mentalitetas taip pripratęs, kad ją tiesiog toleruoja“, – dar 2011 metų sausį sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

 

„Jeigu yra tyliai nutraukiama rezonansinė byla, kuri savo metu sulaukė tokio didelio visuomeninio atgarsio, tai turi sulaukti dėmesio ne ko nors kito, o gerbiamos prezidentės, nes Generalinė prokuratūra yra atskaitinga jai, tai jei ji savo laiku garsino, kad ši byla yra svarbi ir svarbu išsiaiškinti, kas padarė žalą valstybėje, tai aš manau, kad dabar ji turi išsiaiškinti, dėl kokios priežasties nebuvo nustatyti kalti ir kas galų gale tada klaidino Lietuvos žmones ir Lietuvos prezidentę“, – sako Seimo narys P. Urbšys.

 

Galai veda į Maskvą

Buvęs pagrindinis „flyLAL“ akcininkas G. Žiemelis šiuo metu sėkmingai vysto verslą Rusijoje. Anksčiau verslininkas bandė įkelti koją į Zoknių oro uostą ir čia remontuoti lėktuvus, tačiau tai nepavyko. Valstybės saugumo departamentas (VSD) Šiaulių valdžiai atsakė, kad Rusijoje G. Žiemelio įmonė dirba su Rusijos saugumo generolo Sergejaus Čemezovo vadovaujama bendrove „Rostec“. Generolas S. Čemezovas – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis. Dėl šios priežasties G. Žiemelio įmonėms uždrausta plėstis ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

 

Pasak nacionalinio saugumo ekspertų, pradėti verslą Rusijoje be tos šalies specialiųjų tarnybų leidimo praktiškai neįmanoma.

 

„Jeigu kalbame apie tą konkretų verslininką, tai taip, kas dabar gali įrodyti, kad jis neturi kažkokių ten reikalų, tai tame ir yra klausimas, kad koks bebūtų verslininkas, kaip jisai besivadintų, jeigu jis vykdo Rusijoje verslą, tai natūraliai jis turėtų turėti kažkokių reikalų su atitinkamomis tarnybomis, nes tikrai Rusija nėra ta valstybė, kur užsienio verslas galėtų, kaip pas mus priimta, laisvai kažką tai daryti. Manau, vien iš šitos pusės žiūrint kyla daug neatsakytų klausimų, o jeigu dar kalbame apie objektus, kurie susiję labai tiesiogiai su nacionaliniu saugumu, tai netgi būtų keista, jeigu kažkokių tai nebūtų pasekmių šia prasme“, – sako buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.

 

Atskiro paminėjimo vertas vien faktas, kad pati Generalinė prokuratūra pripažįsta, jog tyrimas nutrauktas, nes daliai įtarimų suėjo senaties terminas, nors anksčiau jam vadovavęs prokuroras viešai žadėjo bylą į teismą perduoti jau po kelių mėnesių.