Dešimt netikėtumų, kuriuos žada Skvernelio Vyriausybė

alfa.lt 2016 12 06

Naujoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pirmadienį pateikė oficialų ateinančių ketverių metų darbų planą. Ministrų kabineto programą sudaro 132 puslapiai, kuriuose išdėstomi pagrindiniai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų koalicijos žadami darbai. Naujienų portalas Alfa.lt apžvelgia svarbiausius ir įdomiausius Vyriausybės programos aspektus.

alfa.lt

Per rinkimų kampaniją Valstiečių ir žaliųjų vadovai teikė įvairius siūlymus dėl mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkų, tačiau naujoje „valstiečių“ ir socialdemokratų programoje apie bet kokias permainas šiose srityse kalbama labai aptakiai.

 

 

Vyriausybės dokumente gausu vertybinių nuorodų, tvirtinančių, kad mokesčių sistema turėtų būti paprastesnė, skaidresnė, racionalesnė, efektyvesnė ar aiškesnė, tačiau konkretesnių planuojamų mokesčių pakeitimų nėra. Pavyzdžiui, anksčiau ne kartą „valstiečių“ pristatytą idėją sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius žadama tik analizuoti tikslingumo požiūriu.

 

Programoje taip pat užsimenama apie galimybę įvesti progresinius mokesčius, tačiau čia pat vėl nurodoma, kad tai bus galima padaryti, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

 

Ministrų kabinetas, regis, neturi aiškios pozicijos ir dėl anksčiau politinį šurmulį kėlusių pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Programoje tiesiog teigiama, kad dauguma tokių lengvatų „nėra socialiai teisingos“, tačiau konkretesni sprendimai neminimi.

 

Anksčiau kalbėję apie ketinimus nustatyti indeksuojamą neapmokestinamųjų pajamų dydį, šioje programoje „valstiečiai“ bei socialdemokratai teigia tik vertinsiantys to galimybes.

 

Antra – dėl pensijų didinimo tapo atsargesni

Vyriausybės programoje ir toliau minimi pensijų sistemos reformos planai, tačiau jie taip pat nėra plačiau detalizuojami. Kol kas pirmąją pakopą sudarytų pagrindinė pensija iš valstybės biudžeto, antrąją – „Sodros“ pensija, priklausanti nuo sumokėtų įmokų, trečiąją – kol kas neišplėtota profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis įmokomis, ketvirtą – privačiai kaupiama pensija.

 

Visgi apie pagrindinį masalą pensininkams – nuo kitų metų liepos 40 Eur padidinti vidutinę senatvės pensiją – programoje kalbama jau atsargiau. Esą bus atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes. Kita vertus, iki kitų metų liepos 1-osios žadama baigti pensijų kompensavimo procesą.

 

Trečia – šilumos ūkyje nuvylė privatininkai

Energetikos sektorių aptariančioje programos dalyje žadama skirti dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

 

„Vienas iš prioritetinių darbų yra visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui. Artimiausiu metu Lietuva privalo įgyvendinti dar vieną didelį energetinį projektą – pasitraukimą iš Rusijos elektros sistemos ir susijungimą su kontinentinės Europos tinklais“, – siūloma Vyriausybės programoje.

 

Joje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl Baltarusijoje prie Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės. Be to, užsimenama, kad, nepavykus sustabdyti šių statybų, ketinama nepriimti Astrave pagamintos elektros į Lietuvos rinką.

 

Programoje taip pat išreiškiamas nusivylimas šilumos ūkio nuoma privačiam verslui, esą „daugeliu atveju privatus sektorius nepateisino vilčių – nesumažino šilumos kainų“. Galiausiai priduriama, kad nauji projektai turi būti įgyvendinami tik prieš tai atlikus kaštų ir naudos analizę.

 

Ketvirta – privers darbdavius kelti algas?

Ministrų kabinetas žada sukurti Nacionalinę gyventojų pajamų didinimo programą ir taip spręsti ir mažų algų problemą. Viena iš pateikiamų priemonių – nacionalinis susitarimas su politinėmis partijomis ir verslu dėl atlyginimų didinimo. Esą verslas bus suinteresuotas didinti algas, jei ir konkurentai darys tą patį. Programoje nurodyta, kad būtent toks modelis veikia Skandinavijos šalyse.

 

Kartu žadama darbo santykiuose akcentuoti ne vien liberalizavimą, bet ir kolektyvines derybas. Minimas ketinimas skatinti valstybės įmones pasirašyti kolektyvines darbo sutartis su profesinėmis sąjungomis.

 

Penkta – mokinio krepšelio nebus?

Nepaisant ankstesnių svyravimų, „valstiečiai“ naujoje programoje išlaikė ketinimus pertvarkyti mokinio krepšelio metodiką. Dokumente teigiama, kad bus diegiama etatinio apmokėjimo tvarka ir „klasių komplektų“ modelis, o mokytojo uždarbis priklausys nuo kvalifikacinių reikalavimų, skirtingų darbo sąlygų, mokinių skaičiaus.

 

Aprašydama pokyčius aukštajame moksle, naujoji Vyriausybė žada sukurti finansavimo modelį, kuris padengtų geriausiuose užsienio universitetuose studijuojančių lietuvių kaštus, jei šie įsipareigotų po to grįžti į Lietuvą.

 

Šešta – valstybinis alkoholio monopolis tik esant poreikiui

Rinkimų laikotarpiu daug prieštaringų vertinimų sulaukė „valstiečių“ ketinimai sukurti valstybinę prekybos alkoholiniais gėrimais monopoliją. Vyriausybės programoje pripažįstama, kad Lietuvoje egzistuoja alkoholizmo problema, tačiau tvirtai žadama tik griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką ir kelti akcizo mokesčius. O valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą žadama įvesti tik „esant tolesnio ribojimo poreikiui“.

 

Kartu programoje įvardijamas tikslas iki 20 metų padidinti stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžių bei „išanalizuoti galimybę“ iki nulio mažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams.

 

Kiek švelnesnis naujosios Vyriausybės požiūris į azartinius lošimus. Naujoje programoje nebėra konkrečių ketinimų drausti jų reklamą, o vietoj to gausu bendrų pareiškimų apie norus griežtinti visuomenėje pažeidžiamiausių grupių apsaugą nuo neigiamo lošimų poveikio.

 

Septinta – dviguba pilietybė bus, bet neaišku kaip

Vyriausybės programoje gausu įvairių pažadų, susijusių su teisinės sistemos tobulinimu. Pavyzdžiui, dokumente siūloma sudaryti galimybę visiems piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą, įteisinti teismų tarėjų poziciją, sukurti ypatingojo prokuroro pareigybę. Žmogaus teisėms ginti ketinama steigti Žmogaus teisių gynimo agentūrą.

 

Gera žinia programoje skirta ir emigrantams – jiems norima įteisinti dvigubą pilietybę, tačiau nėra aišku, kaip konkrečiai tai bus padaryta.

 

Aštunta – ministerijos keliaus į Kauną, Seimą rinksime pavasarį

„Valstiečiams“ pavyko į naująją Vyriausybės programą perkelti ir didžiąją dalį savo planuojamų konstitucinių pertvarkų. Dokumente žadama uždrausti Seimo nariams būti ministrais, o Seimo rinkimus perkelti į metų pradžią, kad nauja valdžia turėtų geresnes galimybes formuoti biudžetą.

 

Analogiškai toliau laikomasi pažadų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas iškeldinti į Kauną. Užsimenama ir apie siūlymus „sujungti kai kurias ministerijas“.

 

Devinta – Seime nebus korupcijos

Tradiciškai dalis Vyriausybės programos skiriama ir kovai su korupcija. Viena iš tokios kovos priemonių įvardijamas siekis už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų uždrausti eiti renkamas pareigas. Tai reiškia, kad į Seimą, prezidento postą ar savivaldybių tarybas negalės būti renkami tie asmenys, kurie neseniai buvo teisti dėl korupcijos.

 

Dešimta – užsienio politikai skirta viena tryliktoji programos

Didžiąją Vyriausybės programos dalį sudaro vidaus politikos klausimai, tad užsienio ir saugumo reikalams skiriami tik paskutiniai devyni puslapiai. Juose didelių naujovių nėra – žadama politiškai palaikyti Ukrainos, Gruzijos, Moldovos euroatlantinę kryptį, puoselėti santykius su JAV, tačiau kartu išskiriamas pasižadėjimas stiprinti santykius su Lenkija.

 

Kalbėdama apie Rusiją, naujoji Vyriausybė iš esmės tęsia ankstesnę Lietuvos užsienio politikos liniją ir teigia, kad Vilnius turėtų skatinti Maskvą „atsisakyti jėgos naudojimo, karinės agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų tarptautinėje politikoje“ bei „atitaisyti padarytą žalą tarptautinei saugumo architektūrai ir kaimyninių šalių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.“

 

Galiausiai dokumente taip pat išlaikomas įsipareigojimas pasiekti 2 proc. BVP finansavimą gynybai ne iki 2020-ųjų, bet iki 2018-ųjų.