Austrija leido Europai lengviau atsikvėpti

lzinios.lt 2016 12 06

Gerbėjai meiliai vadina jį profesoriumi – ir galiausiai Alexanderas Van der Bellenas iš tiesų davė pamoką, įveikęs kraštutinių dešiniųjų kandidatą ir tapęs naujuoju Austrijos prezidentu bei šitaip pristabdęs euroskeptiškų nacionalistinių jėgų sėkmę Vakaruose.

Centro kairiųjų kandidatas A. Van der Bellenas pakartotinai surengtame prezidento rinkimų antrajame rate gavo 53,3 proc. balsų ir taip išmušė iš balno euroskeptišką Laisvės partijos atstovą Norbertą Hoferį – už jį balsavo 46,4 proc. rinkėjų.

 

A. Van der Belleno išrinkimas į šį labiau reprezentacinį postą yra itin reta liberalių pažiūrų Europos integracijos šalininko pergalė tokiu metu, kai per Europą ir Jungtinės Valstijas ritasi nacionalizmo ir populizmo banga.

 

„Nuo pat pradžių kovojau už proeuropietišką Austriją“, – sakė A. Van der Bellenas per Austrijos televiziją sekmadienio vakarą ir žadėjo puoselėti „laisvės, lygybės ir solidarumo“ vertybes.

 

Jei būtų laimėjęs, N. Hoferis būtų tapęs pirmu dešiniųjų populistų prezidentu pokario Vakarų Europoje. Kaip ir kiti žemyno populistai, N. Hoferis nusistatęs prieš Europos Sąjungą (ES) ir pasisako prieš migrantus bei už draugystę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

 

„Priimdami sprendimus verčiau vadovaukimės protui, o ne ekstremizmu, – prieš balsavimą sakė A. Van der Bellenas. – Leiskite man būti jūsų vidurio prezidentu.“

 

A. Van der Belleno pergalė užbaigė beveik metus trukusią Austrijos prezidento rinkimų kampaniją, kuri išryškino didžiulį austrų nepasitenkinimą tradicinėmis politinėmis jėgomis. Abu į antrąjį rinkimų ratą patekę kandidatai nepriklausė nė vienai iš dviejų pagrindinių partijų.

 

A. Van der Bellenas anksčiau vadovavo Austrijos žaliųjų partijai, bet dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas. Per savo kampaniją jis gynė ES ir ragino priimti pabėgėlius iš karo zonų.

 

Kaip sakė viena už A. Van der Belleną balsavusi rinkėja, ji pasirinko mažesnį iš dviejų blogių. Jos žodžiais, Europa nusipelnė kritikos, bet izoliacija ir neapykanta – prasta išeitis.

 

Dainelė dar nesudainuota

N. Hoferio pralaimėjimas yra smūgis Laisvės partijai, kuri ne visiems priimtina dėl praeities ryšių su naciais ir ksenofobinės retorikos, bet vis tiek dar turi galimybių pakliūti į valdžią. Nesutarimams draskant valdančiąją koaliciją, kurią sudaro centro dešiniųjų ir centro kairiųjų partijos, pirmalaikiai Austrijos parlamento rinkimai įmanomi kitų metų pradžioje.

 

Laisvės partijos populiarumas smarkiai šoktelėjo pabėgėlių krizei 2015 metų rudenį pasiekus neregėtą mastą. Tuomet net centristinė Austrijos vyriausybė, iš pradžių rėmusi daug liberalesnę Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiką, užtvėrė kelią migrantams ir ėmė raginti stabdyti jų srautą.

 

Nors abiejų kandidatų populiarumas buvo apylygis, praėjusio mėnesio apklausos rodo, kad N. Hoferio Laisvės partija yra populiariausia Austrijoje – ji turi 35 proc. šalininkų. Antroje vietoje esantys socialdemokratai gerokai atsilieka – juos remia 27 proc. rinkėjų.

 

„Politikai vis labiau tolsta nuo piliečių, – sakė N. Hoferis per paskutinį kreipimąsi į rinkėjus prieš balsavimą. – Kai kas nori pakeisti piliečius. Aš renkuosi atvirkščiai – turime pakeisti politikus.“ 45 metų buvęs aeronautikos inžinierius laiko save Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen, išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos, didelės Austrijos šiaurinės kaimynės, antiimigracinės Alternatyvos partijos sąjungininku.

 

Rinkimai atspindėjo austrų pyktį dėl pabėgėlių ir nusivylimą valdančiąja klase, o drauge ir nepatogią jauseną dėl partijos, kurią pagrindinės šalies politinės jėgos ilgai laikė ekstremistine.

 

Sekmadienio antrojo rato balsavimas įvyko iš trečio karto. A. Van der Belleno pergalė gegužės mėnesį buvo anuliuota dėl pažeidimų skaičiuojant balsus paštu. Pakartotinis antrasis ratas turėjo būti surengtas spalį, bet buvo atidėtas dėl netinkamų klijų ant balsavimo vokų.

 

Malonus žilas ponas

Dažnai tiesiog Saša vadinamas A. Van der Bellenas užsitraukė ir piktesnį – „žaliojo diktatoriaus“ – apibūdinimą, taip pat buvo puolamas kaip pernelyg pataikaujantis kairiesiems. Šias nuotaikas pasigavęs N. Hoferis nuolat vadino priešininką komunistu ir net šaltojo karo laikų šnipu, dirbusiu Sovietų Sąjungai. Visus tokius kaltinimus Saša atmetė kaip juokingus.

 

72 metų žilagalvis ekonomikos profesorius greta iškalbos nestokojančio agresyvoko N. Hoferio atrodė it malonus vyresnis ponas – toks įvaizdis ir buvo lemiamas, patraukiantis neapsisprendusius austrus.

 

A. Van der Bellenas gimė Antrojo pasaulinio karo metais Vienoje. Jo tėvas buvo Rusijos aristokratas, o motina – pabėgusi nuo stalinizmo iš Estijos. Po metų įžengus Raudonajai armijai, šeima turėjo bėgti į Tirolį – ten ir prabėgo A. Van der Belleno „idiliška vaikystė“. Paskui jis studijavo ekonomiką Insbruko universitete, vėliau tapo Vienos universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu.

 

Jo kaip dėstytojo maniera ypač erzino N. Hoferį. „Aš kalbu apie Europą: E-U-R-O-P-Ą. Kada nors girdėjote apie tokią?“ – kankino A. Van der Bellenas savo varžovą per televizijos debatus. „O Dieve, tamsta mokytojau, daktare Van der Bellenai“, – irzo iš pusiausvyros išvestas N. Hoferis.

 

Prieštaringai sutiktas A. Van der Belleno pažadas neprisaikdinti Laisvės partijos pirmininko Heinzo-Christiano Strache's kancleriu, jei populiariausia Austrijos partija laimės kitus visuotinius rinkimus 2018 metais. Būtent ši pastaba, kurią A. Van der Bellenas vėliau atsiėmė, ir paskatino N. Hoferį priklijuoti jam „žaliojo diktatoriaus“ etiketę.

 

Kančia nerūkyti

Kritikai taip pat kaltina A. Van der Belleną veidmainiškumu. Mat iš pradžių jis priklausę Socialdemokratų partijai, o tik paskui, dešimtojo dešimtmečio pradžioje, įstojo į žaliuosius ir galiausiai tapo jų pirmininku. Jo vadovaujami žalieji labai sustiprėjo, bet po 2008 metų rinkimų, labai jiems nesėkmingų, A. Van der Bellenas atsistatydino.

 

„Nuėjau kelią nuo arogantiško anikapitalisto iki dosnaus kairiojo liberalo“, – kartą pasakė jis. Kaip Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas svajoja apie „Jungtines Europos Valstijas be tvorų“.

 

Tvirtą gėjų santuokų šalininką, išsiskyrusį ir neseniai vėl vedusį dviejų vaikų tėvą aktyviai rėmė įžymybės, menininkai ir žinomi Austrijos politikai. Nors yra solidžios išvaizdos ir amžiaus – A. Van der Bellenas bus antras seniausias Austrijos vadovas, jis turi ir nemažai jaunų rėmėjų, kurie suorganizavo didelius pasilinksminimo renginius jam paremti.

 

Užkietėjęs rūkalius A. Van der Bellenas rugpjūčio pabaigoje turėjo išsklaidyti gandus apie vėžį, paviešindamas savo medicininius duomenis, kurie įrodė, kad jis turi „puikius plaučius“. A. Van der Bellenas tikino neketinąs mesti rūkyti.

 

„Kartą buvau metęs keturis mėnesius... bet kodėl turėčiau taip save kankinti būdamas tokio amžiaus!“ – sakė jis.

 

Parengė Viljama SUDIKIENĖ