Prabilo apie teismų ateitį: gyventojų laukia pokyčiai

alfa.lt 2016 11 15

Teismų – mažiau, tačiau bylos nagrinėjamos greičiau, o teisėjų darbas tampa vis skaidresnis. Tokios teisėjų bendruomenės gairės buvo piešiamos praėjusį penktadienį, o didžiausių pokyčių Lietuva gali tikėtis 2018 metais, kai iš 49 apylinkių teismų turėtų likti tik 12.

alfa.lt  D. Radlinsko nuotr.

Lapkričio 11 d. teisėjų bendruomenės išrinkta naujoji Teisėjų taryba ateinančius ketverius metus lems pokyčius Lietuvos teismų gyvenime, tačiau šie pokyčiai bus stipriai juntami ir visuomenei – dėl planuojamų pertvarkų apylinkių teismų, kuriuose nagrinėjama daugiausiai bylų, liks keturis kartus mažiau, o kai kuriems gyventojams iki teismo greičiausiai teks važiuoti toliau. Tačiau žadama, kad bylos bus nagrinėjamos greičiau ir paprasčiau, kadangi vis didesnė dalis bylų bus tvarkoma elektroniniu būdu.

 

 

Nors užmojis keturis kartus sumažinti teismų skaičių gali sukelti būgštavimų, kad likę teismai turės gerokai daugiau krūvio, todėl bylos bus nagrinėjamos lėčiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus teigia, kad bus priešingai – reforma kaip tik daroma tam, kad bylos būtų nagrinėjamos efektyviau.

 

„Mūsų laukia didelė teismų reforma 2018 metais – iš dabar veikiančių 49 apylinkių teismų liks 12 teismų. Tai yra labai svarbus žingsnis, sudarantis sąlygas paskirstyti ribotus teismų resursus – žmogiškuosius, finansinius. Tai taip pat palengvins asmenų prieigą prie teismų“, – Visuotinio teisėjų susirinkimo metu surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Norkus, pažymėjęs, kad bylų skaičius Lietuvos teismuose nuolatos auga.

 

Pasikeitė požiūris į žmogų

Kaip vieną iš savo veiklos gairių teisėjų bendruomenė akcentuoja ne tik efektyvesnį ir greitesnį bylų nagrinėjimą, bet ir didesnį visuomenės pasitikėjimą teisėjais bei teismų institucija – Teisėjų tarybos paruoštoje ataskaitoje pažymima, kad, siekiant efektyviau pateikti informaciją visuomenei, buvo atnaujintos informacijos teikimo taisyklės, apibrėžti teismo darbuotojų elgesio standartai, teikiant informaciją žiniasklaidai.

 

Tačiau, nors ir siekia didesnio visuomenės pasitikėjimo, neretai teisėjai patys sau pakiša koją ir kruopščiai kurtą reputaciją ir prestižą per kelias sekundes sudaužo arogantiškais savo poelgiais ar išsišokimais – į viešumą iškilusi buvusios Vilniaus teisėjos Aldonos Tumelionytės, teismo posėdžio metu užsipuolusios per avariją žuvusio asmens artimuosius, istorija ir kiti panašūs nutikimai ne kelia teismų prestižą, bet verčia žmones manyti, jog teisėjai – susireikšminusi, nuo paprastų visuomenės narių atitrūkusi ir jų problemų nesuprantanti visuomenės kasta.

 

Visgi LAT pirmininkas teigia, jog toks požiūris į teisėjus – jau atgyvena, mat pirmiausia pasikeitė pačių teisėjų požiūris.

 

„Esminis dalykas tas, kad pasikeitė požiūris į žmogų. Žmogus yra teismo proceso centre, ir nebeturime situacijų, su kuriomis susidurdavome prieš dešimtmetį ar seniau, kai teisėjai demonstruodavo aroganciją ir pasipūtimą proceso dalyvių atžvilgiu. Jeigu šiandien mes tokias situacijas pamatome, principingai reaguojame“, – sako R. Norkus.

 

Artimiausiais metais teismuose reikalų turintys asmenys turėtų sulaukti ir daugiau gerų žinių – naujoji teisėjų bendruomenės valdžia deklaruoja, kad ateity turėtų gerėti ne tik teisėjų požiūris į teismo klientus, bet ir supaprastėti teisme vartojama kalba.

 

„Visi suprantame ir teisėjai pajuto, kad sofistikuotas, pernelyg sudėtingas teisinis tekstas, naudojamas teismų sprendimuose, neprisideda prie pasitikėjimo teismais didinimo, todėl brėžiame gaires ateičiai, kad teismų sprendimai būtų aiškūs ir suprantami ne tiktai teisininkams, bet ir neprofesionalams“, – teigia R. Norkus.

 

Augančio bylų skaičiaus problemą spręs netradiciškai

Tačiau Lietuvos teismuose, anot teisėjų bendruomenės, ne viskas yra gerai, o problemos kelia nerimą – bylų skaičius auga, o finansinė teismų situacija išlieka sudėtinga, trūksta ir žmogiškųjų išteklių. Šią problemą ketinama spręsti kiek netradicišku būdu – užuot ilginus bylų nagrinėjimo terminus ar didinant teisėjų darbo krūvį, vis didesnę dalį bylų bus siekiama užbaigti ne ginčais teisme, bet iškelta taikos vėliava.

 

„Vienas pagrindinių mūsų iššūkių yra augantys bylų nagrinėjimo srautai, kurie mus šiek tiek neramina: nepaisant to, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo, bylų skaičius – priešingai – kiekvienais metais išauga po penketą–septynetą procentų. Teismai, matydami šią tendenciją, ne tik siekia išnagrinėti bylas, tačiau ir skatina alternatyvius ginčų sprendimo būdus“, – teigia R. Norkus.

 

Savo ruožtu kadenciją baigusios Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas pastebi, jog galimybė teisinį ginčą užbaigti taikiai Lietuvoje dar palyginti nauja, tačiau jau įgaunanti pagreitį.

 

„Taikinamasis procesas prieš 10–15 metų išvis nebuvo žinomas. Šiais metais mes jau turėjome apie 300 bylų, kurios baigėsi mediacijos procesu“, – teigia E. Laužikas.

 

Kitas teisminis reiškinys, kurį pastaraisiais metais pamėgo visuomenė ir kuris sukelia papildomai darbo teisėjams, – privataus kaltinimo bylos: vis daugiau asmenų, užuot kreipęsi į policiją, tiesiai teismui neša privataus kaltinimo skundą. Anot LAT pirmininko, tikėtina, kad ateityje teisėjų darbo krūvis bus mažinamas ir privataus kaltinimo galimybės sąskaita.

 

„Privataus kaltinimo bylos yra labai sudėtingos, kadangi, nesant prokuroro, teisėjui tenka sudėtingas uždavinys – įvertinti medžiagą, kuri ne visada būna labai profesionaliai surinkta. Šiandien mūsų įstatymų leidyba eina ta linkme, kad turbūt mažinti privataus kaltinimo bylų skaičių – įžeidimas jau buvo išbrauktas iš Baudžiamojo kodekso“, – teigia R. Norkus.

 

Nori pasitikėjimo, tačiau nenori šou

Lietuvos teismai pastaraisiais metais viešai džiaugiasi augančiu visuomenės pasitikėjimu šia institucija. Ne paslaptis, kad visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisėjų sprendimais pradėjo augti tuomet, kai teisėjai, užuot atsitvėrę tylos siena, ėmė savo sprendimus komentuoti ne tik bylos dalyviams, bet ir žiniasklaidai, visuomenei. Bene ryškiausias to pavyzdys – Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas, priėmęs ne vieną prieštaringai vertinamą nuosprendį, tačiau sugebėjęs viešai argumentuoti tokių nuosprendžių motyvus.

 

Paradoksalu, tačiau toks kolegų atvirumas visuomenei sulaukia kritikos iš pačių pasitikėjimo norinčių teisėjų. „Teisėjas yra Temidės tarnas, o ne šou verslo atstovas, turintis diskusijų laidose aiškintis dėl savo sprendimo“, – tokią mintį Visuotiniame teisėjų susirinkime išreiškė R. Norkus.

 

Visgi LAT pirmininkas teigė nemanantis, kad teismai neturėtų komentuoti paskelbtų verdiktų, – anot R. Norkaus, teisėjų sprendimų išaiškinimas visuomenei – vienas iš teismų sistemai keliamų uždavinių.

 

„Teisėjo pagrindinis uždavinys yra įvykdyti teisingumą ir paskelbti teismo sprendimą taip, kad jį suprastų bylos šalys ir visa visuomenė. Teismų sistema, kaip visuma, turi užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų pakomentuotas papildomai.

 

Tai nereiškia, kad būtent tas teisėjas, kuris priėmė sprendimą, turi būti priverstas eiti į TV laidas ir pats asmeniškai komentuoti. Teismų sistema šiandien yra suformavusi korpusą profesionalių teisėjų, kurie gali, geba ir sugeba paaiškinti ne tik savo, bet ir kolegų priimtus sprendimus. Pats teisėjas neturėtų dalyvauti laidose, kuriose dažnai dalyvauja ne tik jis, bet ir kažkuris bylininkas, nes tokiu būdu mes galime netgi teismo procesą perkelti į tiesioginį eterį“, – teigia R. Norkus.