Butkevičius vs Sysas: kuris gudrauja?

vz.lt 2016 10 04

Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, visos į Seimą pretenduojančios jėgos surengia aktyvias „Duokim garo!“ tipo varžytuves: kas garsiau išrėks pažadų šūkius, kas į pažadų ratelį įsuks daugiau lengvatikių rinkėjų ir kt. Nuskambėjo, nutrepsėjo, biuletenių susirinko – ir vėl nugrimzta į palaimingą ketverių metų užmarštį...

Mažiau stebina, kai keptus karvelius rinkėjų panosėn mėgina kišti opozicijoje buvę politikai, dar mažiau – kai tai daro vieni ar kiti marginalai, tačiau kai valdžios kėdes ketverius metus trynę politikai žada tuos pačius „stebuklus“, kurių taip ir neišvydome per šį laikotarpį, tikėti jais tegali menkai mąstantys naivuoliai. Juolab kad tos pačios partijos mohikanų pažadai skiriasi iš esmės...

„Girdim. Matom. Darom“ – miestų aikštėse, gatvėse, pakelėse, spaudos puslapiuose, TV ekranuose plyšauja socialdemokratų plakatai prieš rinkimus. Ką padarėte ir ką padarysite? Turime suskystintųjų dujų terminalą, Didesnį MMA, eurą. Prieš jo įvedimą valdantieji dievagojosi, kad dėl to kainos nedidės, kad perskaičiavimo procesas bus griežtai kontroliuojamas ir pan. Ką turime šiandien? Nepaliaujamai augančias kainas, kai jos jau net ne automatiškai iš lito virto tokiu pačiu skaičiumi eurų, bet šuoliuoja vis aukštyn...

„Matom. Girdim. Bet nieko nedarėm. Ir tiksliai nežinom, ką darysim“ – toks šūkis būtų kur kas tikslesnis. Beje, jis tiktų visoms valdančiųjų koalicijoje buvusioms partijoms, kurios dabar staiga „praregėjo“. VŽ svarbiausių partijų pirmininkų teiravosi, ką jie mano apie pirmuosius naujos, po Seimo rinkimų suformuotos, Vyriausybės darbus. „Valdžia privalo užtikrinti ekonominę ir socialinę valstybės pažangą“, – amerikas atranda Rolandas Paksas, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas. Užtikrinote?

Radikalios viešojo sektoriaus reformos pasigedo Valentinas Mazuronis, Darbo partijos pirmininkas, žadantis užsimoti prieš „per didelį biurokratijos aparatą“. Darbo partija siūlo ministerijų skaičių mažinti iki 4–5, biurokratinį valstybės aparatą – 50% ir t. t. O kur jūs, p. Mazuroni, žiūrėjote visus 4 metus? Nesinorėjo aukoti ministerijų – kurgi savus žmones pasodinsi? Užtat dabar, prieš rinkimus, bepigu pūsti populistines ramtadrylias…

Kaip visada, abstraktumo varžybose pirmauja socialdemokratai. Jų vedlio Algirdo Butkevičiaus atsakymuose dominuoja „skatinsime“, „stebėsime“, „remsime“. Kaip? To, matyt, nežino nė pats ketverius metus premjeravęs politikas. Debatuose tik girdime, kaip viskas gerėja. Ir kaip galime abejoti – juk tai teigia „ekonomistu“ prisistatyti mėgstantis politikas....

Įdomiausia, kad vienu svarbiausių žmonėms klausimų – dėl mokesčių politikos – du socdemų senbuviai pateikia visiškai priešingus pažadus. Inžinierius ir ekonomistas p. Butkevičius tikina, kad jokių naujų mokesčių po Seimo rinkimų nebus. Ir verslininkai, ir šiaip piliečiai gali būti ramūs, planuoti savo įmonių veiklą, ruošti kitų metų biudžetus ir pan.

Bet čia prabyla visus rekordus buvimo Seime pretenduojantis pasiekti kitas socialdemokratų ekonomistas – Algirdas Sysas. Tiesa, dėl jo sąlyčio su ekonomika galima būtų ginčytis, nes didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį minėtas ponas darbavosi profsąjungose. Tad štai ką žada p. Sysas: „Reikės didinti kai kuriuos mokesčius. Gyventojai vis daugiau pajamų gauna iš dividendų, individualios veiklos, akcijų pardavimo, nuomos. Šiuo metu tokios pajamos sudaro apie trečdalį visų gyventojų pajamų, jos auga žymiai greičiau nei darbo užmokestis, o mokesčiai kapitalui yra per maži.“ (VŽ, 2016 09 29). Kuris iš dviejų neeilinių socdemų, švelniai tariant, meluoja?

Socdemai žada didinti biudžeto pajamas dar labiau suvaržydami šešėlinę ekonomiką. Tačiau jei p. Sysas pasakė tai, ką iš tiesų planuoja į valdžią vėl pretenduojantys socialdemokratai, vargu ar šešėlis susitrauks bent per centimetrą – nauji ar didesni mokesčiai, kurių bus stengiamasi išvengti, jį tik dar labiau „pamaitins“…

Iki rinkimų dar liko kelios dienos. Per daugiau nei 20 metų regėjome daugybę politinių jėgų – metai iš metų ateina vis nauji „gelbėtojai“. Dalis jų žmonėms paliko vien nusivylimą ir nugrimzdo užmarštin. Burnoti ant valdžios, kai šaukštai po pietų, – tuščias reikalas. Patirties turime sukaupę sočiai, dar yra laiko viską pasverti. Ir gerai pamąstyti. Ką išsirinksime, tą ir turėsime.