Benkunskas: socialdemokratinė klasika teisingumo ministerijoje

alfa.lt 2016 09 28

Per ketverių metų šios Vyriausybės kadenciją neliko ministerijos, kurios nebūtų supurtęs didesnis ar mažesnis neskaidrumo skandalas. Nuo buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės skrydžių ,,Arvi’’ lėktuvais, iki ką tik praūžusio auksinių šaukštų skandalo krašto apsaugos ministerijoje.

alfa.lt   K. Kavolėlio nuotr.

Tuo tarpu teisingumo ministerijos vadovybė, iki šiol garsėjusi nebent stabiliu neveiklumu, kadencijose pabaigoje nusprendė sublizgėti pagal geriausias socialdemokratinio valdymo tradicijas. Įvykusį konkursą į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) direktoriaus kėdę laimėjo socialdemokratas, ministro Juozo Bernatonio pavaduotojas Julius Pagojus.

 

 

Viešai paskelbtos konkurso sąlygos iš karto sukėlė įtarimą, kad laimėtojas jau žinomas iš anksto. Kandidatuojant į tokios svarbios įstaigos vadovo pareigas reikalauta tik trejų metų bet kokio teisinio darbo patirties ir nebuvo jokio reikalavimo turėti praktikos vartotojų teisių apsaugos srityje. Dar keistesnis konkurso reikalavimas – potencialiam VTAT vadovui privalu turėti tik trejų metų vadovaujamo darbo patirtį. Būtent tiek patirties turi konkursą laimėjęs Juozas Bernatonio viceministras J. Pagojus, vadovaujamąją patirtį sukaupęs teisingumo ministerijoje, kurioje akimirksniu kilo karjeros laiptais.

 

Pikantiškiausiai atrodanti konkurso detalė – konkurso komisija. Jai vadovavo ministerijos kancleris A. Kazlauskas, kuris yra tiesiogiai pavaldus socialdemokratų ministrui, o taip pat atskaitingas ir viceministrams, t.y. tam pačiam J. Pagojui. Dar bent trys iš likusių keturių komisijos narių yra tiesiogiai ar per giminystės ryšius susiję su socialdemokratais. Ar tokia komisija galėjo priimti objektyvų ir nešališką sprendimą?

 

Ministras J. Bernatonis, žinoma, nesuabejojo konkurso skaidrumu, teigdamas, jog nieko ypatingo, kad konkursą laimėjo partinis draugas bei jo viceministras J. Pagojus. Kritikus ministras apkaltino ,,partine diskriminacija“. Pagal tokią logiką, jeigu konkursą laimi abejotinos kvalifikacijos partinis veikėjas ir kažkas drįsta kelti klausimus dėl konkurso sąžiningumo – tai, anot ministro, ,,partinė diskriminacija“.

 

Šiame kontekste verta prisiminti kitus jau klasika tapusius socialdemokratų veikimo atvejus – susikompromitavusį ir į juoduosius sąrašus patekusį ankstesnį J. Bernatonio viceministrą Saulių Stripeiką, kurį po atleidimo ministras nuleido į ,,Registrų centro“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, arba buvusio Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio patarėjo Dariaus Prialgausko karjera, kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo. D. Prialgauskas po to, kai buvo atleistas iš darbo Sveikatos apsaugos ministerijoje, sėkmingai įsidarbino tame pačiame ,,Registrų centre’’.

 

Viena vertus, tokia socialdemokratų tvarkymosi valstybės tarnyboje praktika jau yra seniai nebetūrėtų stebinti, keista ir kažkiek apmaudu tik dėl to, kad jaunoji socialdemokratų karta, kuri ypač garsiai skelbia apie savo partijos atsinaujinimą, mielai adaptuojasi prie senųjų kadrų nomenklatūrinių praktikų, nors turėtų nepritarti tokiems reikalų tvarkymo būdams.