Mantas Varaška. „Auksiniai“ samčiai: didelė pigaus skandalo kaina

lzinios.lt 2016 09 28

Seimo rinkimų fronte – nieko naujo. Partijos toliau kovoja dėl balsų ne savo idėjomis, o įvairiausiais verpetais, siekiant sumenkinti varžovus ir paprasčiausiu būdu atimti jų šalininkų balsus. Tokiu įvykiu tapo ir pusantrų metų senumo ir jau tiek pat laiko teisėsaugos narstomas kariuomenės virtuvės įrangos pirkimas.

lzinios.lt

Žiniasklaidai ir visuomenės poveikiui pasirengta puikiai. Juozą Oleką santykinai išgelbėjo neatremiami faktai, jog kareivių samčių pirkimas sustabdytas, priemonės nenaudotos, pirkimo medžiaga nedelsiant perduota teisėsaugai ir aktyviai bendradarbiauta su teismu. Nepaisant to, visuomenės nuomonė apie šį politiką ilgam ir gal būt nebegrįžtamai pablogėjo. Pagrįstai ar ne – niekam nebeįdomu. Svarbiausia, jog bendroje atmintyje liko pati istorija ir jos bjaurios emocijos.

Tačiau ar iš tiesų šis išpūstas skandalas pasiekė savo sumanymą, jei tai buvo tiesiog ministro ir partijos (LSDP) apjuodinimas? „Tikslas pateisina priemones“ – kažkada sakė N.Makiavelis. Šakučių ir kiaurasamčių istorijai noriai pasidavė įtakingos šalies žiniasklaidos jėgos. Tiesiog iš „idėjos“ ar truputį „paskatintos“?– klausimas retorinis ir veikiausiai liks neatsakytas.

Tuo tarpu visuomenės nuomonė apie LSDP reitingus rugsėjį nepablogėjo (netgi pagerėjo), ministras tebedirba, nors apklausose neteko populiarumo. Tačiau įvyko kur kas blogesnė pasekmė. Gyventojų pasitikėjimą prarado Lietuvos kariuomenė. Jos reitingas smuktelėjo beveik penktadaliu ir tapo žemesnis nei 50 proc. Toks blogas (o gal kai kam geras?) jis nebuvo nuo 2010 metų (kam.lt/lt/naujienos_874/pasitikejimas_krasto_apsauga_890.html). Ir visa tai – vos ne pasienyje vykstančio Ukrainos – Rusijos susirėmimo akivaizdoje.

Kažkada visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene siekė vos 35–40 procentų (iki stojimo į NATO). Prireikė daugiau nei dešimtmečio, kryptingų visuomeninių, šaulių, savanorių, kariškių, diplomatų, kairiųjų ir dešiniųjų politikų pastangų, jog jis pasiektų 55 – 60 procentų. Šis rodiklis sužlugdytas vos per mėnesį, o sociologai (V.Gaidys) teigia, jog nepasitikėjimo kariuomene kritimas gali būti ilgalaikis.

Politikų ir žiniasklaidos sukeltas triukšmas dėl „auksinių samčių“ už 4000 Eurų pakirto ne politinį taikinį, o nacionalinio saugumo reikalą. Lietuviai nepasitiki savo kariuomene taip kaip anksčiau. Į uniforma gatvėje vilkinį kariškį aplinkiniai labiau žvelgia ne kaip į jo gynėją, bet kaip į galimą aferos dalyvį. Ar to siekė šio skandalo įpūtėjai? Ar bent suprato, jog galimos būtent tokios pasekmės?

Kaip ir su Ignalinos/Astravo atominės energetikos klausimu (http://lzinios.lt/lzinios/komentarai/patyleti-del-astravo-prisiminti-ignalina/229276), taip ir kariuomenės pirkimų atveju vis labiau peršasi mintis, jog už kai kurių mūsų politikų, žiniasklaidos priemonių nugarų, jiems to gal net nesuvokiant, glūdi Lietuvai akivaizdžiai priešiškos jėgos. Jos sumaniai provokuoja ir sugeba panaudoti mūsų partijas, politikus ypač rinkimų fone padaryti tokius sprendimus, dėl kurių labiausiai nukenčia ne jų politiniai varžovai, o pati valstybė.

Pabaigai tarkime, jog Lietuvos kariuomenėje kažkas, gal būt net ir dalyvaujant ministrui iš tiesų suklupo ir leido iššvaistyti keliolika tūkstančių eurų. Ar net ir tokiu atveju savo saugumą branginančioje valstybėje visa krašto gynyba būtų išdergta per šimtus straipsnių ir reportažų?

Ne. Nes pasitikėjimo kariuomene kaina brangesnė už asmenybių prasižengimus, kuriuos galima bausti griežtai, bet tyliai.