Vytautas Landsbergis. Branduolinė agresija tartum hibridinė

voruta.lt 2016 08 08

Kai siautėja liga, būtent fanatiškas pamišimas ir masinė priverbuotų paklydėlių psichozė žudyti kuo daugiau niekuo dėtų žmonių, tai netruks prieiti ir iki branduolinio žudymo.

Juolab didesnei šėtono garbei. Yra klastotojų, spekuliuojančių Dievo (Allacho) vardu, tačiau religijos kalba apie žmonių bendrumą, ryšį, ne apie panašių į save naikinimą. Be abejo, šėtonas gudriai pakiš ideologiją, kad anas truputį nepanašus į tave – tai jau priešas, verčiau jo nebūtų.

Čia kelias į visuotinį išsižudymą, galbūt pavargusios planetos apsivalymą nuo išprotėjusios žmonijos. Ar įmanoma tam pasipriešinti?

            Taip, tačiau pirmiausia reikia velnią, būtent neapykantos beprotybę, pavadinti tikruoju vardu. Bepročius žudikus nušauna, tai suvokiant kaip būtinybę; nušauna ir prekybos centre, ir bažnyčioj, ir sunkvežimyje, kuriuo tie smagiai traiško žmones. Tad galbūt pamišėlius reiktų eliminuoti gydymui iki gyvos galvos dar anksčiau, negu pasidžiaugė naujomis krūvomis aukų ir nesuskaitoma virtine kančių. Bet dėl tokios visuotinės profilaktinės priemonės tektų susitarti žmonijos mastu. Ponia Žmonija, ar tu dar nori gyventi?

            Taip pat ir dėl karo prieš jau pradėtą, kai kur net viešai paskelbtą, karą. Mirtis Vakarams!

            O kad paminėjau branduolinį terorizmą, kuris artinasi, kad užmuštų viltį, tai jo turim čia pat už mūsų sienos, 50 km nuo Vilniaus. Mums primeta, ir Lietuvos valdžia įsivelia į kvailiukų šnekas, kad Astrave pageidautina daugiau saugumo. Liaukitės virę lakštinius makaronus, ponai Lukašenka ir Maskvašenka. Jau prisimelavot ir prisidopingavot per akis. Melų toliau neskatinsim, norim veiksmų. Kraustykitės kur tinkami su savo krintančiais, trūkinėjančiais ir skilinėjančiais, varvančiais atomo agregatais. Jokia „Rosatomo“ chaltūra negali būti statoma prie Vilniaus vartų. Bet kur – toliau. Kitoje vietoje. Štai kokia tebūnie Lietuvos valia. Teprabyla Seimas, jei ne šitas, tai kitas.

            Sako, ponai agresoriai neklausys. Pirmiausia, reikia patiems kalbėti kur kas aiškiau, negu ligi šiol. O jeigu agresija, tai jos vardas ir yra branduolinė agresija prieš Lietuvą, padauginta iš materialistų politikierių nežmoniškumo. Be sutikimo, be ekspertizių! „Valstybės paslaptis“, sako Lukašenka, – ar ateina jums galas, lietuviams, ar dar ne. Statom nesvarstę, darom ką norim, kaip caras liepė. Ką gi, pasirodykit, kuo esate, ir tepasirodo Europa, ko verta. Bet Lietuva turi kalbėti visu balsu.

            Gal ir Amerika dar išliks verta demokratijos lyderystės.