Vokietijos ambasadorius NATO: greitai dislokuoti pajėgas prieš Rusiją nebepakanka

delfi.lt 2016 08 05

Rusijos aktyvumas prie rytinių NATO sienų toks, kad Aljansas suprato – ypač greitojo reagavimo pajėgų nebepakanka.

delfi.lt      Reuters/Scanpix nuotr.

Taip interviu DELFI teigia nuolatinis Vokietijos atstovas prie NATO Hansas-Dieteris Lucas. „Aljanso narėms jau tapo aišku, kad nepakaks vien tik būti pasirengus greitai dislokuoti pajėgas, tokias kaip ypač greito reagavimo pajėgos. Būtent tokia yra viena iš priemonių, dėl kurių buvo susitarta Velse. Išsiaiškinome, kad be ypač greitojo reagavimo pajėgų, atsižvelgiant į Rusijos karinių pajėgų aktyvumą rytinio NATO flango atžvilgiu, didesnių pajėgų dislokavimas būtinas gynybinei laikysenai remti“, - sako ambasadorius.

 

NATO Varšuvos viršūnių susitikime paskelbė rytinėse Aljanso šalyse dislokuosianti po bataliono dydžio kovines grupes, tai yra po maždaug 1000 karių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vokietija taps vadovaujančia daugianacionalinio bataliono valstybe Lietuvoje. Estijoje vadovaujančia šalimi bus Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje – JAV. Jungtinės Valstijos Lenkijoje taip pat ketina dislokuoti amerikiečių brigadą dvišaliu pagrindu. Tai sudaro apie 4000 karių, tačiau jie regione nuolat dalyvaus pratybose.

 

Berlyno apsisprendimas dalyvauti NATO stiprinant atgrasymą prieš Rusiją gali atrodyti stebinantis, mat, Vokietijos politikai dažnai kalba apie dialogą su Rusija. Tačiau ambasadorius H.D. Lucas teigia, kad bendraujant su Maskva Aljansas siekia dviejų tikslų – ir atgrasinti, ir palaikyti prasmingą dialogą.

 

– Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo pranešta apie Vokietijai tenkantį vadovaujančios valstybės vaidmenį Lietuvoje Aljansui siekiant sustiprinti atgrasymo priemones rytiniame NATO flange. Gal galėtumėte konkrečiau pasakyti, ko ketinama imtis, pavyzdžiui, kokio dydžio pajėgas Vokietija ketina dislokuoti Lietuvoje, kiek įrangos ketinama atgabenti?

 

– Į Varšuvos viršūnių susitikime priimtą sprendimą sustiprinti Aljanso pozicijas tokiose sąjungininkų šalyse kaip Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, kurios dėl geografinės padėties patiria didžiausią grėsmę, reikia žiūrėti atsižvelgiant į platesnį kontekstą. 2014 m. Velse vykusiame viršūnių susitikime NATO sutelkė dėmesį į pagrindinį strateginį uždavinį stiprinti kolektyvinę gynybą reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ir Rusijos veiksmus Ukrainoje. Varšuvoje NATO nusprendė tęsti pradėtą adaptavimo ir gynybos stiprinimo procesą, bet nenutraukti tikslingo ir konstruktyvaus dialogo.

 

Kitaip sakant, NATO imasi dvejopo metodo: viena vertus, ketinama plėsti atgrasymo priemones ir stiprinti gynybą, kita vertus, numatoma tęsti dialogą su Rusija. NATO toliau stiprins pozicijas rytinių sąjungininkių teritorijose, bet ir laikysis NATO ir Rusijos steigiamojo akto. NATO ir toliau siekia konstruktyvaus dialogo su Rusija, ypač per NATO ir Rusijos tarybos susitikimus. Beje, antras toks susitikimas įvyko šiais metais, iš karto po Varšuvos viršūnių susitikimo.

 

Kaip Vokietija prisidės prie priešakinių pajėgų iniciatyvos? Iš esmės priešakinių pajėgų iniciatyva bus įgyvendinama kiekvienoje priimančiojoje valstybėje dislokuojant po vieną batalioną, kuris bus sustiprintas specifiniais pajėgumais, atsižvelgiant į konkrečius poreikius kiekvienoje šalyje. Kadangi šie batalionai – daugiatautės pajėgos, turės prisidėti ir kitos sąjungininkės. Daugiatautiškumo principas yra labai svarbus šių batalionų formavimo aspektas: taip tampa aišku, kad į vienos šalies sąjungininkės užpuolimą bus reaguojama viso Aljanso pajėgomis. Tačiau didžiausias pajėgas skirs lyderiaujančios valstybės: JAV – Lenkijoje, Jungtinė Karalystė – Estijoje, Kanada – Latvijoje ir Vokietija – Lietuvoje.

 

Šiuo metu turime konkrečiai nustatyti batalionų dydį ir sudėtį. Batalionai neturi būti vienodi: juos formuojant reikia atsižvelgti į geografinę priimančiosios valstybės padėtį ir lūkesčius. Kariniai strategai šio darbo ėmėsi iš karto po viršūnių susitikimo. Juos konsultuoja Jungtinių sąjunginių pajėgų Europoje vadavietė (SHAPE) ir pareigūnai iš priimančiųjų valstybių, mūsų atveju – Lietuvos. Detales dar reikia tikslinti, bet konkretus Lietuvoje dislokuojamas batalionas bus toks, apie kokį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel viršūnių susitikime: Vokietija vykdys lyderiaujančios šalies pareigas, kurias papildys Norvegija, Prancūzijos ir Vokietijos brigada bei Beniliukso šalys.

 

– Pastaruoju metu Vokietijos siunčiamos žinutės nevienareikšmiškos. Viena vertus, ši šalis rengiasi dislokuoti pajėgas rytiniame Aljanso flange, siekdama stiprinti atgrasymo priemones. Lietuvoje šis sprendimas vertinamas itin teigiamai. Kita vertus, praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad „šiuo metu jokiais būdais neturėtume aštrinti situacijos garsiai žvangindami ginklais ir svaidydamiesi karo šūkiais, o visi manantys, kad simbolinis tankų paradas šalia rytinių Aljanso ribų padidins saugumą, klysta.“

 

Norėčiau paklausti, kaip gi auditorija Lietuvoje turėtų vertinti šias nevienareikšmiškas žinutes? Ar komplikuojame situaciją stiprindami Rytuose dislokuojamas karines pajėgas ir steigdami rotaciniu principu dislokuojamus keturis batalionus Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje? Ar šis spendimas skirtas saugumui užtikrinti, ar tai labiau simbolinis žingsnis?

 

– F. W. Steinmeierio išsakyta pozicija turėtų būti vertinama atsižvelgus į platesnį kontekstą.

 

Vokietijos užsienio reikalų ministerija pateikia oficialų šios institucijos internetinėje svetainėje publikuojamą F. W. Steinmeierio pareiškimo vertimą į anglų kalbą, kurį verta paskaityti.

 

Vokietijos užsienio reikalų ministras teigia palaikantis dvejopą strategiją Rytuose. Jo teigimu, kartu su tvirtu įsipareigojimu prisidėti prie patikimos gynybinės laikysenos mes turime būti pasirengę palaikyti dialogą ir bendradarbiauti. „Saugumo - kiek būtina, dialogo ir bendradarbiavimo – kiek įmanoma“, - teigia F. W. Steinmeieris.

 

Vertinant Varšuvoje priimtą sprendimą dėl NATO priešakinių pajėgų iniciatyvos Lenkijoje ir Baltijos valstybėse, tai kaip tik ir buvo pasiekta. NATO pavyko išsaugoti svarbų pusiausvyrą tarp tinkamų atgrasymo bei gynybos priemonių ir prasmingo dialogo bei skaidrumo.

 

NATO gynybinės ir atgrasymo priemonės nėra simboliniai veiksmai ir neapsiriboja sprendimu steigti keturis batalionus. Tai dalis bendro gynybos ir atgrasymo strategijos stiprinimo plano, skirto reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją.

 

– Kodėl Vokietija nusprendė tapti vadovaujančia valstybe? Kokius planus atskleidžia šis sprendimas?

 

– Paramą Lietuvai Vokietija vertina kaip solidarumo su rytinėmis Aljanso narėmis klausimą. Norime tinkamai prisidėti prie NATO saugumo užtikrinimo ir taip skatinti sąjungininkių vieningumą ir solidarumą – vienas už visus ir visi už vieną dvasia. Mūsų įsipareigojimas dėl priešakinių pajėgų iniciatyvos Lietuvoje – tai puiki galimybė plėsti jau egzistuojantį ir itin vaisingą mūsų šalių bendradarbiavimą.

 

Aljanso narėms jau tapo aišku, kad nepakaks vien tik būti pasirengus greitai dislokuoti pajėgas, tokias kaip ypač greito reagavimo pajėgos. Būtent tokia yra viena iš priemonių, dėl kurių buvo susitarta Velse. Išsiaiškinome, kad be ypač greitojo reagavimo pajėgų, atsižvelgiant į Rusijos karinių pajėgų aktyvumą rytinio NATO flango atžvilgiu, didesnių pajėgų dislokavimas būtinas gynybinei laikysenai remti.

 

– Žvelgiant iš Vokietijos perspektyvos, kokia yra pagrindinė priežastis, dėl kurios NATO pakeitė gynybinę doktriną ir perėjo nuo sąjungininkų užtikrinimo prie atgrasymo?

 

– Būčiau linkęs teigti, kad Aljansas doktrinos nepakeitė. Abu elementai – užtikrinimas ir atgrasymas – vienas kitą papildo ir atitinka tą pačią logiką – NATO saugumas yra nedalus.

 

NATO pasirengęs pagelbėti pažeidžiamiausioms savo sąjungininkėms naudodamas užtikrinimo priemones. Būtent taip buvo nuspręsta Velse, kur NATO patvirtino Parengties veiksmų planą (RAP) ir sutarė dėl užtikrinimo priemonių plėtimo. Šį kartą Varšuvoje teigta, kad RAP yra visiškai įgyvendintas, jis vadintas įspūdingu pasiekimu, kuris neturėtų likti neįvertintas. Aljansas įrodė, kad gali tesėti pažadus. Varšuvoje šis planas papildytas priemonėmis Aljanso gynybai stiprinti. Kertinis Varšuvoje priimtų sprendimų akmuo šia prasme – tai priešakinių pajėgų iniciatyva. Štai toks yra atsakymas į NATO tenkančius saugumo pobūdžio iššūkius, kuriame numatomos įtikinamos atgrasymo ir gynybos priemonės. Būtina suprasti, kad visos šios suplanuotos priemonės atitinka NATO gynybinę paskirtį.

 

– Terorizmas – taip pat didelį pavojų NATO šalių gyventojams keliantis reiškinys. NATO komunikate daug dėmesio skirta terorizmo temai. Ar manote, kad šioje srityje turėtų būti dedama daugiau pastangų? Koks šiuo atveju yra NATO vaidmuo?

 

– NATO sąjungininkės laikosi vieningos pozicijos dėl kovos su terorizmu. Terorizmas NATO saugumo darbotvarkėje išlieka itin svarbus, sąjungininkės dirba kartu, pavyzdžiui, dalijasi analizėmis, informacija ir žvalgybiniais duomenimis. Be to, visos NATO sąjungininkės prisideda prie tarptautinės kovos su „Islamo valstybe“ koalicijos veiksmų.

 

Padedame šalims partnerėms, esančioms priešakinėje kovos su terorizmu linijoje. Apmokome irakiečių karininkus Jordanijoje. NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai pradėti mokymus ir pajėgų formavimą Irake. NATO ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemų (AWACS) orlaivis bus parengtas tam, kad galėtų perduoti informaciją tarptautinei kovos su „Islamo valstybe“ koalicijai. Taip pat Aljansas didina savo gynybinius pajėgumus tiekdamas paramą Jordanijai ir Tunisui. Afganistane ir toliau tiekiame paramą afganistaniečių saugumo pajėgoms ir padedame jiems atsikratyti teroristams saugios teritorijos statuso.

 

Vis dėlto būtina pripažinti, kad su terorizmu neįmanoma susidoroti vien tik karinėmis priemonėmis. Egzistuoja nemažai taikių instrumentų, būtinų kovoti su fundamentalizmu ir ekstremizmu, skirtų politiniams sprendimams rasti. Taigi Varšuvoje akcentavome, kaip svarbu užtikrinti, kad mūsų veiksmai papildytų vienas kitą, o šių tikslų galima pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Tautos (JT).

 

– NATO pradėjo akcentuoti branduolinio atgrasymo priemones, o Jungtinė Karalystė balsavo už branduolinės sistemos „Trident“ atnaujinimą. Norėčiau sužinoti, ar Vokietija visiškai remia NATO branduolinius pajėgumus. Ar mums iš tiesų reikia tokio pobūdžio atgrasymo priemonių?

 

– Kol branduoliniai ginklai egzistuoja, niekur nedingsta ir branduolinio atgrasymo poreikis. Štai kodėl NATO išlieka branduoliniu Aljansu. Strateginės reikšmės turintys branduoliniai NATO, o ypač JAV pajėgumai – tai didžiausias Aljanso narių saugumo garantas.

 

Viršūnių susitikimo komunikate šalių ir vyriausybių vadovai dar kartą akcentavo, kad patikimos atgrasymo ir gynybos priemonės yra esminės tam, kad būtų išvengta konflikto ar karo. Taigi atgrasymas ir gynyba, paremta atitinkama ne tik konvencinių, tačiau taip pat ir branduolinių bei priešraketinės gynybos pajėgumų kombinacija, vis dar išlieka esminiu bendros NATO strategijos elementu.

 

Vokietija ir toliau išlieka integralia NATO branduolinės politikos ir planavimo dalimi taikant taip vadinamąją branduolinio dalijimosi programą. Vokietija yra įsipareigojusi siekti, kad ateities pasaulyje branduolinių ginklų nebeliktų. Suprantame, kad atsižvelgus į dabartines aplinkybes artimiausioje ateityje nevertėtų tikėtis reikšmingesnių pokyčių šioje srityje, tačiau NATO įtraukė šį.