Mantas Varaška. P. Gražulio skudurai ir LSDP reitingai

lzinios.lt 2016 08 04

Gali būti, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seimo rinkimuose nesurinks tiek balsų (mandatų), kad formuotų valdančiąją daugumą ar bent dalyvautų joje. Per pastarąjį pusmetį didžiausios partijos palaikymas smuktelėjo peržengdamas paklaidos ribą, o visai greta spėjo atsidurti net dvi jėgos – liberalai ir „valstiečiai“.

lzinios.lt

Kodėl LSDP nesugebėjo išlaikyti trunkamojo populiarumo ir pasinaudoti liberalus ištikusia nesėkme? Priežasčių daug, tačiau viena jų – išskirtinė. Tai – koalicijos bendražygių išdaigos. Kalbu konkrečiai apie „Tvarkos ir teisingumo“ partijos veiklą bei pareiškimus per visą kadenciją, o ypač – pastaraisiais metais.

Kai mintyse kyla vaizdiniai apie barakauskų, trečiokų, gražulių, ručių, skaisgirių, genevičių ir kitų „tvarkdarių“ skandalų puokštę, vienintelis kitoks tarp jų kaip balta varna plasnoja vidaus reikalų ministras. Deja, jis nėra partijos narys ar veidas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) spėjo „pačiupinėti“ ir Rolandą Paksą kartu su Gedvydu Vainausku kaip praktiškus žmones dėl tokių pačių „Norfos“ reikalų.

Visi minėti veidai ir jų slogios istorijos jau seniai turėjo palaidoti bet kurią savo partiją ar judėjimą. Tačiau „tvarkiečių“ rinkėjai išskirtiniai tuo, kad juos toliau vienija istorinės skriaudos, atpirkimo ir valstybinio pižoniškumo apraiškos. Kalta aplinka, ir baigta. Gerus „tvarkiečių“ vyrus, kalbant jų rinkėjų žargonu, vis įnirtingiau puola „mentai“, „pyderai“ ir „pagiežinga dalia“. Todėl būtina kova. Bent penki procentai tautos tuo nuolat tikės, kaip anksčiau tikėjo Viktoro Uspaskicho ar Neringos Venckienės kliedesiais.

Tačiau dar yra likę 95 proc. su blaiviu protu nesipykstančių žmonių ir dėl konkrečių priežasčių (jiems priimtina mokesčių, verslo, švietimo, energetikos politika ar idėjos) jie renkasi kitas vadinamąsias kairės ar dešinės partijas. Šie žmonės gana reikliai vertina ir partijų principingumą, diplomatiją, solidumą.

Neneigsiu, LSDP neišvengė žiniasklaidos skaidrumo dūrių (Ričardo Malinausko atveju), o kai kur pagalius sau į ratus įsikišo lygiame kelyje (Rimantės Šalaševičiūtės „korupcijos“ burbulo atveju). Tačiau tai nė iš tolo neprilygsta „tvarkiečių“ „pasiekimams“, kai jų namus ar biurus STT su prokuratūra lanko dažniau nei Lietuvos pašto moterytės.

95 proc. žmonių tai nebepatinka ir verčia kelti klausimus, kodėl socialdemokratų Vyriausybė, vaizduojanti save kaip skaidrią, solidžią ir principingą, toliau glėbesčiuojasi su teisėsaugos nuolat purtoma partija. Į tai LSDP kol kas nepateikia jokių esminių atsakymų, tik valdišką pasiteisinimą, jog etikos ar teisėsaugos sargai kol kas neturi galutinių sprendimų. Tokiu atveju žmonės vis labiau linksta sprendimus priimti patys. Greičiau, paprasčiau ir griežčiau.

Iš tiesų, 2012–2016 metų Vyriausybė, kaip ir būdinga socialdemokratų stiliui, pagyvino ekonomiką, kilstelėjo atlyginimus, pagerino susisiekimo kelius, padidino svarbių objektų (uostų, energetikos) veiklos mastą. Gyvenimo gerovė, skirtingai nei 2008–2012 metais, iš minusinės pradėjo virsti teigiama. Tačiau žmonėms rūpi ne tik tai. Žvelgdami į vis labiau matomą Europos politinės kultūros, atsakomybės lygį, Lietuvos piliečiai nori to ir čia – savo šalyje.

Įsivaizduokime, kad neva padorioje šeimoje augantis pusbernis kelintą kartą iškulia kaimynų langus ir dar visam kiemui išsiviepęs rodo didįjį pirštą. Žmonės ilgainiui pradės manyti, jog ne pats vaikiščias yra padauža, o veikiau nelabai kam tikę jo atsainūs tėvai. Todėl nenustebkime, jei Petrui Gražuliui pačiam iškračius skudurus ir pučiant miglas apie STT savivalę penki „tvarkiečių“ procentai niekur nedings, o LSDP sumenks dar vienu punktu.