„Brexit“ pasekmės Europos gynybai

alfa.lt 2016 08 02

Birželio 23 dieną įvykęs Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės ES iš pagrindų sukrėtė visą kontinentą ir ne tik. Nors įvairios nuomonių apklausos lyg ir prognozavo, kad taip gali atsitikti, visgi rezultatas daugeliui, regis, buvo labai netikėtas.

alfa.lt      Darius Šavolskis

Pastaruoju metu daug svarstoma kokios bus „Brexit“ pasekmės tiek Britanijai, tiek Europai, ir tie svarstymai dar kurį laiką užsitęs. Iš ekonominės perspektyvos, be abejo, pasekmės pasijaus daugiau ar mažiau visoms ES valstybėms. Tačiau pažvelkime, kaip vadinamasis „Brexit“ gali paveikti gynybos ir saugumo sritį, kuri pastaruoju metu yra taip aktuali Lietuvai.

 

 

Šiuo aspektu, Bendrai ES Saugumo ir Gynybos Politikai Britanijos pasitraukimas tikrai bus juntamas. Jungtinė Karalystė yra viena iš dviejų branduolinį ginklą turinčių valstybių Sąjungoje ir viena iš nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių. Jos politinis ir karinis svoris yra reikšmingai didelis. Vien šalies gynybos biudžetas sudaro apie ketvirtadalį visų ES šalių gynybos biudžetų kartu sudėjus. Iš didesnių ES valstybių ji vienintelė šiuo metu gynybai investuoja daugiau nei 2 procentus BVP. Netekus tokio veikėjo, ES saugumo ir gynybos politika neabejotinai nukentės.

 

Vertinant konvencinius karinius pajėgumus, vėlgi, Didžioji Britanija yra viena iš dvejų Sąjungos valstybių (kita yra Prancūzija), kuri yra pajėgi vykdyti globalias operacijas, nes turi tam reikalingus strateginius pajėgumus, pradedant nuo lėktuvnešių, strateginio oro transporto, degalų papildymo ore lėktuvų ir panašiai. Kitos Europos šalys turi tik dalį reikalingų pajėgumų. Nors naudojant juos bendrai būtų galima išspręsti kai kurias strateginių pajėgumų trūkumo problemas, visgi, naudoti pajėgumus bendrai ar bendrai juos įsigyti kol kas didelio apetito nėra.

 

Vertinant pasitraukti nusprendusios šalies indėlį į ES operacijas verta paminėti, jog Didžiosios Britanijos operacinė vadavietė Northwood‘e yra naudojama antipiratinei operacijai Somalio pakrantėje „Atalanta“. Du šalies laivai taip pat dalyvauja „Sophia“ operacijoje Viduržemio jūroje. Be to, Britanija dalyvauja ir kituose Europos gynybos politikos projektuose, pavyzdžiui, šiuo metu budi ES greitojo reagavimo kovinė grupė, kuriai vadovauja ši šalis. Kovinėje grupėje, beje, budi ir lietuvių kariai.

Bendrai paėmus Jungtinės Karalystės indėlį į bendrą ir saugumo politiką jis nėra toks galėtų būti pagal šalies potencialą. Tik apie 5-7 procentus viso ES civilinėse ir karinėse misijose tarnaujančio personalo yra britai. Britanija nebuvo viena iš aktyvių integracijos gynybos srityje rėmėjų. Jungtinės Karalystės pozicija yra tokia, kad pagrindinis saugumo ir gynybos politikos ramstis Europoje yra NATO, todėl neverta kurti atskirų dubliuojančių ES struktūrų. Taigi, kai kurie gynybos politikos ekspertai ar apžvalgininkai netgi mano, kad nepaisant dėl „Brexit“ neabejotinai susilpnėsiančių ES karinių pajėgumų, ES integracija gynybos srityje dabar galės žengti toliau. Galbūt, bus įsteigta atskira ES operacinė vadavietė ir nereiks nuolat priklausyti nuo NATO resursų. Taip pat bus galima didinti ES operacijų bendrųjų kaštų finansavimą. Tiesa, kol kas didelio entuziazmo ES šalys tam nerodo ir diskusijos apie tokius žingsnius gali būti ankstyvos.

 

Pagrindiniu gynybos ramsčiu Lietuvai yra NATO Aljansas ir jame Jungtinė Karalystė savo įsipareigojimų nežada atsisakyti. Greičiau tik atvirkščiai – juos sustiprinti. NATO viršūnių susitikime apie tai kalbėjo ir Britanijos ir JAV atstovai. Tuo pačiu britai pasižadėjo dislokuoti bataliono kovinę grupę Estijoje.

 

Buvęs NATO Aljanso Vyriausias Pajėgų Vadas Europoje atsargos Admirolas James Stavridis netgi išreiškė nuomonę, kad Britanijos pasitraukimas iš ES sustiprins Aljansą, nes bus galima koncentruoti resursus (nereikės jų skirti ES) bei siekiant išlaikyti ypatingą transatlantinį ryšį bus skiriamas didesnis dėmesys NATO.

 

Visgi, nereikėtų pamiršti, jog Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, tikėtina, turės tam tikrą neigiamą poveikį ekonomikai – tiek pačios šalies, tiek ir ES. Remiantis „IHS Jane‘s“, kompanijos besispecializuojančios gynybos sektoriaus analizės srityje, prognozėmis realus Jungtinės Karalystės BVP augimas iki 2020 m. vidutiniškai kasmet sieks 1,3 procento, vietoj anksčiau prognozuoto 2,4 procento. Remiantis pastaruoju buvo parengti ir atitinkami gynybos išlaidų-įsigijimų planai. Taigi, žemesnis negu tikėtasi augimas gali turėti tam tikrą neigiamą poveikį Britanijos gynybos biudžetui ir planuojamiems pajėgumų įsigijimams. Nors dažnai teigiama, kad gynyba turėtų būti apsaugota nuo galimų biudžeto apkarpymų, ypatingai siekiant išsaugoti transatlantinį ryšį visgi garantuoti to negalima.

 

Egzistuojančios įsigijimų programos (tokios kaip Karalienės Elžbietos klasės lėktuvnešių, penktos kartos naikintuvų F-35, transporto lėktuvų A400M, žvalgybos jūroje lėktuvų P 8 ir pan.) nukentėti neturėtų. Klausimas yra aktualesnis dėl ateities įsigijimų, tai yra tų, kurių kontraktai dar nepasirašyti. Ginkluotės sistemų srityje Jungtinė Karalystė daug dirba dvišaliu pagrindu, pavyzdžiui, su Prancūzija „Lancaster“ sutarties formate. Bendradarbiavimas vyksta dėl priešlaivinių raketų sraigtasparniams kūrimo bei ateities kovinių oro sistemų, kitaip tariant nuotoliniu būdu pilotuojamų kovos lėktuvų. Šis bendradarbiavimas tikėtina, jog išliks ir toliau.

 

Didesnė problema, kuri gali iškilti Jungtinei Karalystei, yra galimas Škotijos atsiskyrimas. Škotijos atsiskyrimo pasekmės Britanijos gynybos sričiai jau buvo diskutuotos prieš nepriklausomybės referendumą, įvykusį 2014 m. Tačiau, visa tai vėl tapo aktualu po „Brexit“ referendumo, kai Škotija pareiškė svarstysianti galimybę dar kartą organizuoti nepriklausomybės referendumą. Škotijos pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės reikštų sumažėsiantį šalies BVP, bendrą biudžetą ir tuo pačiu gynybos biudžetą. Verta paminėti, jog Škotijos BVP sudaro apie 8 proc. viso Jungtinės Karalystės BVP. Pozityvus elementas šiuo atveju yra, kad SNP (Škotijos Nacionalinė Partija) pareiškė, kad nepriklausoma Škotija taip pat siektų tapti NATO nare. Tačiau dar svarbesnis aspektas ir ne toks pozityvus yra tai, jog ši partija nenori, jog Škotijoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas. Kalbama apie britų branduolinių povandeninių laivų bazę Faslane (HMNB Clyde) bei branduolinių galvučių depą Coulporte. Abi vietovės yra Škotijoje. Skaičiuojama, jog perdislokuoti šias bazes kainuotų bent 3,5 milijardo svarų sterlingų ir tam reiktų iki 20 metų. Jau prieš Škotijos referendumą buvo svarstoma ar tokiu atveju nebūtų galima branduoliniu ginklu ginkluotų povandeninių laivų laikinai dislokuoti Prancūzijoje ar JAV. Bet kuriuo atveju tokios papildomos išlaidos nukreiptų didelius resursus nuo reikalingų ginkluotės įsigijimų. Kai kas teigia, jog viso to pasekmė gali būti tai, jog Jungtinė Karalystė visiškai atsisakytų branduolinio atgrasymo priemonių ir taptų nebranduoline valstybe, ypač turint omenyje, jog naujų povandeninių laivų projekto kaina siekia apie apie 30 milijardų svarų sterlingų. Tiesą sakant, sunku tą įsivaizduoti, nes šalies tarptautinė įtaka ir reikšmė dar labiau sumažėtų. Vis sunkiau būtų pateisinti ir narystę JT Saugumo Taryboje.

 

Taigi bendrai vertinant Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES pasekmes Europos, tuo pačiu ir Lietuvos saugumui, galima teigti, jog trumpuoju laikotarpiu didesnių neigiamų pasekmių neturėtų būti, o NATO gali net iš to kažkiek laimėti dėl galimai didesnio Britanijos indėlio. Ilgesniu laikotarpiu nežinomybės išlieka daugiau, iš esmės dėl ekonomikos raidos (galimo nuosmukio) ir Škotijos klausimo (galimo atsiskyrimo).

 

Daugelį atsakymų pateiks ir ES bei Jungtinės Karalystės išsiskyrimo derybos. Jos turėtų būti racionalios siekiant kuo labiau sumažinti galimas neigiamas išstojimo pasekmes. Sėkmingų derybų atveju, galima tikėtis, kad Britanija kažkiek dalyvaus ir ES saugumo architektūroje, bendrose operacijose, kaip Sąjungos partnerė.

 

Tuo pačiu Lietuvai reikia galvoti kokią poziciją užimti, jei ES integracija saugumo ir gynybos srityje ims sparčiau judėti į priekį- pradedant nuo didesnio bendro finansavimo bendroms operacijoms ar ES operacinės vadavietės įsteigimo.