L. N. Rasimas. Ar giedosime vieną himną?

lzinios.lt 2016 08 01

JAV yra pasaulinė galybė ne tik todėl, kad turi gerą armiją, aukščiausio lygio technologijas ar branduolinį ginklą, bet visų pirma todėl, kad ji faktiškai vadovauja gynybinei NATO organizacijai ir turi didelę galią veikti pasaulio ekonomiką. Akivaizdžiai matome, kokia didelė JAV gyventojų dalis pasiruošusi vardan savo gerovės vėl izoliuotis nuo pasaulinių įvykių.

lzinios.lt

Kažin, ar jie supranta, kad kviečia užimti aukščiausius šalies politinius postus verslininkus, kurie neišvengiamai atsineštų ne tik siaurą pelno siekio požiūrį, bet ir verslą lydinčias šiukšles į politiką. O juk istorija moko: kad ir kokios būtų galingos valstybės, kai jos nustojo siekio vadovauti ir ginti kitas šalis bei užsiėmė tik savo šalies valdymu – sunyko ir kaip ekonominės, ir kaip politinės galybės. Jos greitai pasijuto pačios reikalingos kitų pagalbos.

 

Donaldo Trumpo ar buvusio JAV atstovų rūmų pirmininko Newto Gringricho pasisakymai apie Baltijos šalių gynybą mums, baltams, neturėtų būti tokie nelaukti, vis tik vienas po kito lyg pagal Rytų nurodymą vykdomi žurnalistų paklausimai labai rimtai verčia suklusti. Tai lyg paskata Kremliui. O juk nieko iš esmės nepasakyta. Tai tik priminimas, kad su panašiais kaip Kryme „savanoriais“, Rytų žvalgais ar jų visuose lygiuose užverbuotais šnipais, greitai ir efektyviai turime susidoroti patys, ir dėl to JAV branduolinio ginklo nepanaudos, bet kalbos, kad Estija – tai lyg Sankt Peterburgo priemiestis, o ne NATO narė, kur veikia principas – visi už vieną, vienas už visus – jau kažkas visiškai naujo.

 

Nesirūpinkime, Estija su Rytų „savanoriais“ tikrai susidoros pati, ten tam jau pasiruošta tiek, kad ir ginklų iš sandėlių prašyti nereiks. Juos turi namuose visi tie, kurie pasiruošę ginti savo šalį. O štai Lietuvoje padėtis visiškai kita. Ramiai laukiama, kada Kremlius nelauks. Kas tai – susitarimas ar kažkam duoti nurodymai iš ten? Kur sąlygos šauliams įsigyti liemenes, galimybė susiremontuoti senus džipus, kad iš jų būtų galima šaudyti, o ginklai?

 

Tas pats ir su mūsų savanoriais. Ir čia valstybei jokių lėšų nereikia, žmonės pasiruošę valstybę ginti ir mokytis tai daryti savomis lėšomis. Kodėl kliudoma? Pagaliau, kodėl valstybės lygiu niekas garsiai žmonėms neaiškina, kad pasipriešinimas Rytų „savanoriams“ yra ir savigyna, ir konstitucinė pareiga, nes šiandien bijomasi, kad užverbuoti ar iš tokių gavę nurodymus nepradėtų kelti baudžiamųjų bylų. Turime greitai, ne per metus, o per mėnesiais skaičiuojamus terminus pasiekti, kad būtų lyg toje pokario partizanų dainoje, kur du ištrūkę baudėjai samprotauja : „...tokio krašto nemačiau, kur kiekvienas krūmas šauna, kai tik prieina arčiau“. Štai apie ką iš esmės kalba JAV veikėjai: ginkitės, tada ir kiti gins.

 

Istorija moko ir tai, kad NATO yra skirta jos narių gynybai iš išorės. Aštrių tarpusavio nesutarimų buvo ir bus. Prisiminkime Graikijos ir Turkijos konfliktą Kipre. Pagaliau Prancūzija visada buvo akmenuku NATO bate. Ir šiandien iš tenai ar atvykusieji pas mus aiškina, kad Kremliaus politika jiems pavojaus nekelia, o madam nieko prieš savo partneriu turėti, kad ir plėšiką. Taigi, jau čia akivaizdūs nesutarimai, tačiau dėl to NATO sutarties 5-asis straipsnis neišnyksta.

 

Istorija mus moko ir primena, kad ir Europos Sąjunga visų pirma atsirado, kad vėl nesusipeštų savimylos prancūzai su pragmatikais vokiečiais. Prie šios sutarties tokiais pat tikslais prisijungė ir mažesnieji Europos peštukai, mat laisvas judėjimas, laisva prekyba, žodžiu, bendra ekonomika bet kokius vidaus karinius konfliktus padaro labai brangius, taigi, to daryti tiesiog neapsimoka, kai sudaromos visos galimybės tartis.

 

Po pirmojo Pasaulinio karo Europoje atsirado per dvidešimt naujų valstybių. Dar nėra nė šimto metų, kai jos egzistuoja. Istorijai – tai menkutis laiko tarpas. Šios valstybės atsirado todėl, kad būtų išvengta kitų, didesnių nacijų nurodymų, kaip tvarkytis savo žemėje, dėl ko praeityje buvo daug sukilimų, pučų ar regioninių karinių konfliktų.

 

Globalizmas, pervažiavęs per Europą, visų pirma buvo vienos nacijos noras primesti savo tvarką kitoms. Tai švietėjiškas Napoleono globalizmas, didžiojoje Europos dalyje įtvirtinęs teisės principą, kad įstatymo galybė glūdi jo aiškume, tai bolševikinis Rusijos globalizmas, atvirai pamynęs žmogaus teises vienos klasės naudai, tai nacistinės Vokietijos globalizmas, aukštybėse kėlęs rasės grynumo būtinybę ir t.t.

 

Šiandien Briuselyje nedidelės grupės žmonių, save vadinančių elitu, ir jų parankinių klerkų iš esmės slapta projektuojamas europinis globalizmas irgi yra dviejų skirtingo mentaliteto prancūzų ir vokiečių noras nustatyti savo tvarką visoms kitoms.

 

Prisimenu vokiečių pulkininko karo metų memuarus, kur jis aprašo, kaip dar karui neprasidėjus trys draugai – vokietis, anglų lordas ir prancūzų grafas – žingsniavo Londono parko alėja. Anglas lyg niekur nieko padavė ranką parkritusiam valkatai ir mandagiai padrąsinęs nužingsniavo toliau. Prancūzas nudavė to nepastebėjęs, o jis, vokietis, susimąstė, kad taip būtų pasielgęs, jeigu būtų matę kiti ir jis už tai būtų pagirtas. Babilono bokštas ne be reikalo Dievo buvo sugriautas. Geografinė šalies padėtis, kita kalba, kiti papročiai suformuoja kitokį žmogų ir kitokią tautą. Argi šių dienų įvykiai Anglijoje ir kitur nerodo, kad Europos tautos dar nepasiruošusios giedoti vieno himno ir kuo daugiau iš Briuselio sklis raginimų atsisakyti savų himnų, tuo labiau Europa eižės.

 

Dar ne laikas, dar labai anksti. Vieni plėšikų bijo, kitiems plėšikai prie širdies.

 

Anglijos žmonės pasakė tokiam Briuselio klerkų siūlomam globalizmui – ne. Atrodo, kas čia tokio. Tai tik gairės Anglijos valdantiesiems. O, kaip sukruto atsikratyti anglais prancūzai su vokiečiais! Girdi, greičiau lauk net iš Europos parlamento, greitai, greitai marš. Betgi jie juk turi savo tvarką, kaip elgtis tokiais atvejais, atsiradusią per tūkstančius metų. O kiek klyksmo dėl Lenkijos vadovų vykdomos politikos, kad demokratija šioje šalyje teisėjų nebūtų pakeista į teismokratija, kitaip sakant, kaip drįsta Lenkija savo valstybėje turėti lenkišką tvarką? Pagaliau, argi tikslai, kuriems pasiekti buvo sukurta Europos Sąjunga, reikalauja paversti šią sąjungą viena valstybe? Ne! Antraip pjaunama Pasaulio medžio šaka, ant kurios sėdime.

 

Anglija, kaip jie patys sako, niekur iš Europos nedings. Greičiausia susikurs Britanijos ir skandobaltų blokas kartu su Kanada. Tai panašaus mentaliteto kraštai. O Rusijos siekis užvaldyti ir Šiaurės ašigalį – tik stiprėja.