D. Grybauskaitė prakalbo apie svarbiausią NATO sprendimą po Šaltojo karo

delfi.lt 2016 07 08

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyko į Varšuvą, kur vyks NATO viršūnių susitikimas. Jame, kaip tikimasi, valstybių vadovai viešai paskelbs apie bataliono dydžio kovinių grupių sausumos pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

delfi.lt      Š. Mažeikos nuotr.

Tai reiškia maždaug apie 1000 NATO šalių karių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

„Visam Aljansui tai svarbūs sprendimai, kad Aljansas išeina iš kabineto, iš popierinių gynybos planų prie realaus apginamumo ir veiksmų rytiniame flange, pasienyje. Tai liečia tris Baltijos valstybes, Lenkiją, taip pat Rumuniją ir Bulgariją Juodojoje jūroje. Taigi tai reikšmingiausias veiksmas po Šaltojo karo, kai demonstruojamas ne tik papildomų pajėgų dislokavimas, bet ir ryžtas ginti kiekvieną metrą visų Aljanso šalių teritorijos, jei ten būtų grėsmė“, - išvykdama žurnalistams sakė prezidentė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyko į Varšuvą, kur vyks NATO viršūnių susitikimas. Jame, kaip tikimasi, valstybių vadovai viešai paskelbs apie bataliono dydžio kovinių grupių sausumos pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Kiekvienam batalionui yra skirta vadinamoji vadovaujanti šalis. Lietuvoje tai bus Vokietija, bet daugianacionalinio bataliono sudėtyje gali būti Norvegijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo karių.

Lenkijoje vadovaujanti šalis bus JAV, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Jungtinė Karalystė.

Šalia NATO pajėgumų išlieka ir dvišaliu pagrindu grįstas atgrasymas, pavyzdžiui, JAV karių kuopos, o Lenkijoje turėtų atsirasti besirotuojanti brigada.

Vokietijos dalyvavimas šitokio masto atgrasyme yra išskirtinis reiškinys, nes dėl Antrojo pasaulinio karo paveldo ši šalis iki šiol nebuvo linkusi aktyviai dalyvauti atgrasymo veiksmuose. Tiesa, Vokietijos užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Frankas-Walteris Steinmeieris yra suabejojęs ginklų žvanginimu netoli Rusijos, bet prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad Lietuva neturėtų abejoti Vokietija, nes ji yra patikima.

„Vokietija buvo garantas NATO plėtros, todėl Lietuva yra NATO narė. Vokietija yra Europos Sąjungos plėtros garantas, todėl mes esame Europos Sąjungos nariai. Taigi abejoti Aljanso nariais negalime. Noriu tik dar kartą patvirtinti, kad bus ne tik Vokietija, bet greičiausiai 3-4 šalys, kaip ir visuose kituose batalionuose“, - teigė prezidentė.

DELFI primena, kad po Rusijos agresijos prieš Ukrainą NATO buvo pradėjusi sąjungininkų užtikrinimo politiką, tačiau šiuo metu pereina prie realaus atgrasymo. Užtikrinimo politika buvo sutelkta yra ypač dažnas karines pratybas, treniruojantis ginti rytines NATO šalis, tuo tarpu atgrasymas yra konkretesnis veiksmas, orientuotas į potencialų priešininką – Rusiją.

Tiesa, NATO nenutraukia dialogo su Rusija, mat rytiniame regione ypač didelė techninių susidūrimų tikimybė. Dėl šios priežasties NATO siekia išlaikyti dialogą ir kontaktus su Maskva.