Istorinis teisingumas: Medininkų žudynių budelis sulaukė lemtingo nuosprendžio

alfa.lt 2016 06 07

Po ketverius metus trukusio nagrinėjimo Apeliaciniame teisme Medininkų žudynėse dalyvavęs omonininkas Konstantinas Mihailovas, Vilniaus apygardos teisme už dalyvavimą Medininkų žudynėse nuteistas kalėti iki gyvos galvos, pirmadienį galiausiai išgirdo Lietuvos apeliacinio teismo verdiktą – laisvės buvęs omonininkas niekada nebeišvys.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaujama pirmininko Viktoro Kažio, pirmadienį paskelbė, kad pakeičia ankstesnio teismo verdiktą ir išpildo prokurorų norą – K. Mihailovą pripažįsta kaltu ne dėl nužudymo, bet dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos – šiuo atveju išliko nepakeista.

Žiaurus nusikaltimas, dėl kurio latviui tenka ilgus metus sėdėti Lukiškėse, buvo įvykdytas ankstų 1991 m. liepos 31 d. rytą, kai Medininkų poste buvo brutaliai nužudyti septyni Lietuvos muitininkai ir pareigūnai – Antanas Musteikis, Stanislavas Orlavičius, Ričardas Rabavičius, Algirdas Kazlauskas, Juozas Janonis, Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas. Vienintelis žudynes išgyvenęs pareigūnas buvo muitininkas Tomas Šernas.

Žiaurų nusikaltimą įvykdę omonininkai dingo tarsi į vandenį ir iki šiol yra nepasiekiami Lietuvai – vienintelis K. Mihailovas po 16 metų netikėtai pateko į teisingumo rankas. Tiesa, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama ir kita su Medininkų žudynėmis susijusi byla – teisiami žudynėse dalyvavusių omonininkų vadas Česlavas Mlynikas, šio būrio milicininkai Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Tačiau jie teisiami už akių, o jiems paskelbtas nuosprendis greičiausiai bus simbolinis – Rusija savo omonininkų išduoti lietuviškam teisingumui nesiruošia.

Latvijos pilietis K. Mihailovas 2007 m. lapkritį buvo sulaikytas būtent Latvijoje ir perduotas Lietuvai, o Lukiškių izoliatoriuje, kur sėdi jau aštuonerius metus, atsidūrė 2008 m. pradžioje. Po kelerius metus trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas buvusio omonininko nepagailėjo – 2011 m. gegužę skyrė jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Taip pat iš K. Mihailovo Lietuvai buvo priteista daugiau nei 2,2 mln. litų padarytai žalai atlyginti.

Tokį nuosprendį apskundė ir nuteistasis, ir prokuratūra – prokurorai prašė K. Mihailovą nuteisti ne už nužudymą, bet už nusikaltimus žmoniškumui, o pats kalinys prašė jį visiškai išteisinti.

Anot V. Kažio, prašomas išteisinamasis nuosprendis buvo grindžiamas ne vienu argumentu, tarp kurių – ir senaties terminas, tačiau nė vienas iš šių argumentų neįtikino kolegijos, kad K. Mihailovas nekaltas. Tačiau pats omonininkas net ir išgirdęs teismo sprendimą teigė jo nesuprantantis. „Visa šita beletristika man nesuprantama. Visiškai nesupratau teismo pozicijos“, – teigė K. Mihailovas.

Kaltinimą palaikęs prokuroras Saulius Verseckas teigė, kad tokioje situacijoje džiaugtis sunku, tačiau sprendimas jį džiugina, kadangi taip įvykdytas istorinis teisingumas.

„Teismas patenkino prokuroro skundą ir perkvalifikavo nuteistojo K. Mihailovo veiką. Tai, aišku, duoda pagrindinį dalyką – buvo pripažinta, kad ši veika buvo padaryta politiniais motyvais, o būtent vykdant TSRS oficialią politiką užpuldinėti Lietuvos Respublikos civilius gyventojus, tame tarpe ir juos žudyti.

Nežinau, ar galime būti patenkinti tokioje situacijoje, kai kalbame apie žmonių žūtis, tačiau teisiniu vertinimu ir istorinio teisingumo prasme taip, mes iš tiesų esame patenkinti, kad toks sprendimas priimtas ir mes pagaliau turime oficialią išvadą, kad nusikaltimas padarytas būtent politiniais motyvais“, – teigė S. Verseckas.

Tuo metu K. Mihailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius buvo visiškai kitokios nuomonės apie priimtą nuosprendį ir teigė jį skųsiantis. „Kaip gali būti žmogus nuteistas nesant įrodymų? Kelintą kartą mes girdime nuosprendį apie tai, kad žmogus kaltas, o kuo kaltė grindžiama, nepasakoma. Jūs visi girdėjote, buvo pasakyta, kad kaltė yra grindžiama T. Šerno parodymais. Cituoju mintinai: nemačiau tokio žmogaus užpuolikų tarpe. Pirmuosiuose T. Šerno apklausos duomenyse, kuriuos teismas turi, yra minima visiškai kito žmogaus pavardė, visiškai iš kito padalinio, visiškai iš kitos valstybės. Jūs manęs klausiate, ar mes skųsime? Aš gyvenu valstybėje, kurioje, tikiuosi, teisingumas nėra tuščia sąvoka“, – teigė A. Marcinkevičius.