M. Majauskas. Liga, kasmet mums kainuojanti šimtus milijonų eurų

delfi.lt 2016 05 02

Lietuvoje nuo depresijos gydosi daugiau kaip trisdešimt tūkstančių žmonių. Dar apie šimtas tūkstančių serga, bet pagalbos nesikreipia. Taip jau pas mus priimta, depresija – šeimos, o kartais ir asmeninė paslaptis.

Mykolas Majauskas

delfi.lt

Jei peršalai, kolegos išleis supratingai gydytis namo. Net jei sergi onkologine liga, atrandi stiprybės pasakyti apie tai kitiems. Bet jei tave ištinka depresija – ne, nes aplinkiniai tiesiog nesupras.

 

Tuo tarpu negydoma depresija yra viena iš pagrindinių savižudybės priežasčių. Deja, depresijos simptomus dažnai ignoruojame ir savižudybių skaičiai yra to liūdnas įrodymas.

 

Depresija – liga

Pasitikrinkime kartu. Kelias savaites be perstojo kamuoja prislėgta nuotaika, jauti emocinį nuovargį, seniau patikusi veikla nebeteikia malonumo. Naktį bundi anksti ir užmigti negali. Migdomieji nepadeda. Iš ryto atsikeli pavargęs, jėgų pakilti iš lovos neturi. Sunkiausia rytais, nes prieš akis dar visa diena. Vakare lengviau, užmigus nors trumpam nereikia kankintis. Ir tai tik keletas depresijos simptomų.

 

Skirtingai nei esame įpratę manyti, depresija biologiniu požiūriu yra tokia pat rimta liga kaip ir cukrinis diabetas. Tai nėra viso labo bloga nuotaika, kuri, pailsėjus, turi praeiti. Todėl raginimai susikaupti ir atsipalaiduoti yra tolygūs siūlymui diabetikui nestresuoti dėl insulino ir tiesiog susiimti į rankas.

 

Kainuoja šimtus milijonų

Svarbiausia žinoti, jog tai yra liga ir ji yra pagydoma. Deja, tik retas kreipiasi į medikus pagalbos. Šalia skaudžių ir tragiškų negydomos depresijos pasekmių egzistuoja ir reikšminga ekonominė žala valstybei. Pabandykite įsivaizduoti daugiau kaip 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kurių nedomina jų gyvenimas, profesinė veikla, kurie negali susikaupti, nemato tikslo dirbti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija artimiausiu metu taps pagrindine liga dėl kurios prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja žmonių gyvenimas.

 

Įvairiais skaičiavimais depresijos žala ekonomikai svyruoja nuo vieno iki kelių procentų bendro vidaus produkto – arba tarp 370 mln. Eur ir 740 mln. Eur kiekvienais metais Lietuvoje. Dažnai kalbame apie poreikį didinti darbo produktyvumą, investuoti į naujas technologijas ar automatizuotas surinkimo linijas. Tačiau pernelyg retai darbo našumą matome tiesiogiai priklausomą nuo darbuotojų psichinės sveikatos. Tai yra tiek darbdavio, tiek valstybės politikos reikalas.

 

Galima išgyti ir be vaistų

Deja, Lietuvos sveikatos apsaugos sistema vis dar remiasi medikamentiniu gydymu ir nepagrįstai diskriminuoja psichoterapiją bei kitus moksliniais tyrimais grįstus pagalbos metodus. Tai sisteminė Lietuvos sveikatos apsaugos politikos problema. Vaistai nuo depresijos yra efektyvus gydymo būdas, tačiau net ir patys moderniausi vaistai Stanfordo Universiteto mokslininkų teigimu gali pagydyti tik apie 30 proc. depresijos atvejų.

 

Tiesa, yra ir pozityvių žingsnių – nuo šių metu psichologų skaičius poliklinikose buvo padidintas. Dabar 20 tūkst. gyventojų tenka vienas psichologas. Pavyzdžiui didžiausioje Lietuvos poliklinikoje, kurioje prisiregistravę daugiau kaip 140 tūkst. žmonių, šiuo metu dirba 7 psichologai. Svarbi žinia, jog jau šiais metais čia galima bus gauti ir psichoterapijos paslaugas. Tačiau su dabartiniu finansavimu reikšmingų rezultatų pasiekti bus sunku. Psichoterapijos paslaugą kiekvieną mėnesį galės gauti vos 15 žmonių, arba 0,01 proc., kai realus poreikis gali būti šimtus kartų didesnis.

 

Tyrimai rodo, kad lengvą ir vidutinę depresiją galima išgydyti ir be vaistų. Šalia psichoterapijos padeda grynas oras, meilė, saulė, šokoladas, fiziniai pratimai, joga, griežtas miego režimas, socialinė aplinka, tikėjimas ir net bendravimas su gyvūnais. Todėl pirmiausia reikėtų kreiptis į psichologą konsultacijai.

 

Psichinė sveikata – šeimos ir valstybės pamatas

Na, o kol ieškome gerosios praktikos pavyzdžių ir receptų ekonomikos augimui, depresijos skaičiai Lietuvoje toliau „sėkmingai“ auga. Paskutinių metų duomenys rodo, kad vis dažniau susirgimo atvejų pasitaiko jaunimo tarpe. Vakarų šalys seniai suprato, kad augančios valstybės ir stiprios šeimos pamatas – psichinė žmogaus sveikata.

 

Joks Lietuvos ekonomikos augimo planas neveiks, jei šimtai tūkstančių piliečių jausis vieniši, nelaimingi, bus nedarbingi ir niekam nereikalingi. Todėl svarbu ne tik diegti inovacijas ir kurti naujas darbo vietas, bet taip pat mažinti psichologinių ligų stigmą, investuoti į profesionalios pagalbos prieinamumą ir skatinti sveiką gyvenseną.