Dėl „Vijūnėlės dvaro“ nutarimo valdantieji spjauna į KT ir D. Grybauskaitę

delfi.lt 2016 04 29

Skandalingojo Vyriausybės nutarimo, padėjusio įteisinti pagarsėjusį „Vijūnėlės dvarą“, galiojimas buvo sustabdytas kol Konstitucinis teismas (KT) tirs, ar jo priėmimas atitiko Konstituciją. Tačiau nelaukdami ką pasakys teismas, valdantieji mėgina paslėpti visus galus ir tylomis naikinti minėtą nutarimą net nepaisydami teisininkų pastabų.

Skandalingo nutarimo naikinimui jau pritarta Vyriausybės pasitarime, o pirmadienį šis sprendimas turėtų būti galutinai priimtas ministrų posėdyje.

 

 

„Sunku nebuvo“ ir su nauju nutarimu

Druskininkų mero ir ministrų pokalbių išklotinių detalės sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą, o prezidentė pareikalavo valdančiųjų prisiimti politinę atsakomybę dėl įtartinų sandėrių. Nei premjeras, nei ministrai to nepadarė, tad Dalia Grybauskaitė kreipėsi į KT ir paprašė jo ištirti, ar Vyriausybės nutarimą priėmė nepažeisdama konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų ir galiojančių įstatymų.

 

Kovo mėnesį teismas prašymą priėmė, o apie tai paskelbus oficialiai, Vyriausybės nutarimo galiojimas buvo sustabdytas. Be kita ko, teismas nurodė, kad vadovaujantis įstatymais, tokio prezidentės prašymo nagrinėjimas paankstinamas.

 

Premjeras Algirdas Butkevičius visa tai žinojo, tačiau nusprendė nelaukti ką apie įtartinus Vyriausybės narių veiksmus naudojantis suteiktais įgaliojimais pasakys KT.

 

Jis pavedė į skandalą įsipainiojusiam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui parengti naują Vyriausybės nutarimo projektą, kuris panaikintų tą teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai dabar ir nagrinėja teismas. Beje, A. Butkevičius tokį pavedimą davė dieną prieš prezidentės kreipimąsi į KT.

 

Kai kurie teisės aktų projektai rengiami ir derinami metų metus, tačiau pastarąjį pavedimą valdininkai įgyvendino per mėnesį.

 

Balandžio 18 d. Vyriausybės kanceliarijoje registruota šios Ekonomikos pažangos departamento Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus pažyma Nr. NV-1156.

 

Joje nurodoma, kad Aplinkos ministerija parengė premjero prašytą projektą ir be pastabų suderino su daugeliu kitų ministerijų ir kitų suinteresuotų institucijų. Tačiau pastabų turėjo Teisingumo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba, Birštono savivaldybės administracija, savivaldybių ir miško savininkų asociacijos.

 

Nepaisant visų pastabų, nutarimo projektas trečiadienį pristatytas Vyriausybės pasitarime, o artimiausiame posėdyje veikiausiai bus ir priimtas.

 

Ministro pirmininko patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė DELFI informavo, kad Vyriausybės pasitarime buvo pritarta tam, kad skandalingas nutarimas būtų naikinamas.

 

„Nuspręsta buvo taip, kad iš principo pritariama naikinimui šito nutarimo, tačiau dar nutarta pagal Vyriausybės teisininkų išvadas pakoreguoti ir tada pirmadienį Vyriausybės posėdyje jau bus svarstomas šitas klausimas“, – sakė ji.

 

Paklausta, kodėl nelaukiama KT sprendimo, patarėja paaiškino, kad viskas daroma dėl kilusio triukšmo.

 

„Tai kad nėra čia ko laukti. Visuomenėje buvo didelis triukšmas, daug abejonių, siekiant jas panaikinti, mes procedūriškai ištaisome padėtį. Iš principo viskas lieka taip, kad nebebus šito nutarimo, kuris kėlė abejonių. Greta to, Vyriausybė rengia visą įstatymą, kuriame bus reglamentuojama tai, kas iki šiol buvo nutarime“, – kalbėjo patarėja.

 

Dėl „Vijūnėlės dvaro“ skandalo įtakingas meras Ričardas Malinauskas su visu Druskininkų socialdemokratų skyriumi išstojo iš partijos ir pranešė steigiąs naują judėjimą.

 

Politologų vertinimu, iš dalies ir dėl šio skandalo gerokai sumenko socialdemokratų reitingai - dabar jie mažiausi per kelerius metus.

 

KT turi pasakyti, kad reikia laikytis tvarkos

Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius paaiškino, kad Vyriausybė gali naikinti savo pačios priimtą nutarimą, net jeigu KT vis dar tiria jo teisėtumą.

 

„Čia turėtume atskirti du dalykus. Nors teisės aktas yra sustabdytas, tai nepanaikina Vyriausybės įgaliojimų jį panaikinti. Vyriausybė gali pripažinti šitą teisės aktą netekusiu galios“, – DELFI komentavo buvęs KT teisėjas.

 

Jis atkreipė dėmesį į kitą aspektą. KT įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisės aktas panaikinamas, tai yra pagrindas nutraukti jo tyrimą. Vadinasi, jeigu vyriausybė priimtų nutarimą panaikinti ankstesnį nutarimą, t.y. tą, kuris yra apskųstas, tai teismas turi dvi galimybes. Pirma, jis gali nutraukti teiseną, bet, antra, teismas gali nagrinėti bylą ir konstatuoti, ar buvo prieštaravimas Konstitucijai.

 

„Šiuo atveju, manau, būtina formuoti doktriną ir pasakyti, kad Vyriausybė privalo laikytis savo pačios nustatytos tvarkos, Vyriausybės darbo reglamente nustatytų procedūrų, Teisėkūros pagrindų įstatymo, reikalaujančio teisės aktų projektus paskelbti prieš tam tikrą laiką, kad visuomenė galėtų susipažinti, pareikšti savo nuomonę, ar pan.“, – paaiškino V. Sinkevičius.

 

Jo teigimu, jeigu KT pripažins Vyriausybės nutarimą prieštaravus Konstitucijai, nutarimas bus išimtas iš teisinės sistemos. Tokie patys teisiniai padariniai bus ir tuo atveju, jei Vyriausybė pati panaikins abejotiną nutarimą.

 

„Bet matote, teismo sprendimas mums būtų labai svarbus, nes jis dar kartą atkreiptų dėmesį, kad subjektai, kurie leidžia teisės aktus, ar Seimas ar Vyriausybė, ar Prezidentas turi paisyti Konstitucijos ir įstatymuose nustatytos teisės aktų leidimo tvarkos“, – pabrėžė profesorius.

 

Jo įsitikinimu, svarstymai, Konstitucinis teismas turi, ar gali tirti Vyriausybės nutarimo teisėtumą yra neteisiniai: „KT turi teisę tirti ir gali tirti. Ir, mano galva, jis turėtų pabaigti šitą bylą formuodamas konstitucinę doktriną“.