Darius Tarasevičius. Mokesčių slėpimo reikalai provincijoje

lzinios.lt 2016 04 14

Lietuvoje yra dvi provincijos. Viena ta, kuri bado akis, apie kurią daug kalbame, bet šios temos nemėgstame. Ji prasideda už Vilniaus, Kauno, kitų didmiesčių ir regionuose esančių verslo centrų įtakos ribos. Toje provincijoje vyksta išmirimo ir emigracijos procesas. Arba ji išmirs, arba emigruos. Kita provincija – pati Lietuva, net jei mėginame girti ją už biotechnologijų, lazerių pramonę ar pasaulinių kompanijų paslaugų centrus.

lzinios.lt nuotr.

Žmogų galima išvežti iš kaimo, bet kaimo iš jo neišvarysi. Pasaulio politikos ir visuomenės galinguosius purtančiuose „Panamos popieriuose“ – iš teisininkų kontoros „Mossack Fonseca“ nutekintoje informacijoje – Lietuvos vardas įrašytas pačiomis mažiausiomis raidėmis. Nebent ką nors rimčiau nei Liutauro Varanavičiaus tarnystės Vladimirui Romanovui istorija dar atskleis prie tų dokumentų išskirtinę prieigą turintys 15min.lt žurnalistai.

Žinoma, gerai, kad nei prezidentės, nei premjero, ministrų ar parlamentarų „Panamos popieriuose“ nerasta. Gal Lietuvą tai kilstelės per kokį punktą korupcijos indekso šaunuolių sąraše. Dokumentuose nėra ir apsukrumu garsėjančios „VP Market“, kadaise taikiusios pusiau legalią PVM susigrąžinimo schemą ir apmovusios visą mokesčių sistemą, įskaitant Finansų ministeriją, kuriai tuomet vadovavo Dalia Grybauskaitė.

Prisimenant tą aferą, kai lanksčiai išvengta PVM, Ignalinos atominės elektrinės naudoto kuro saugyklų statybas, „Mažeikių naftos“, laivyno, alkoholio pramonės, tekstilės įmonių privatizavimo ir „perėmimo“ istorijas, sunku patikėti, kad lietuvių pėdsakas Panamoje, Mergelių Salose ar Nauru toks menkas. Gali būti, jog visas Lietuvos verslas „žvėriškai“ sąžiningas. Gali būti kitaip – Lietuvos verslas yra pasiekęs tokias mokesčių vengimo aukštumas, kad tiesiog yra nesusekamas. Tačiau gali būti, kad ir savame kieme situacija nebloga – kurių velnių rizikuoti kažin kur Mergelių Salose.

Europos Sąjungos (ES) institucijos demonstruoja nenumojančios ranka į sistemą, kuri skatina sprendimų ieškoti mokesčių rojuje. Nutarta planuoti, kaip ją keisti ir priversti Europos verslo milžines atskleisti daugiau informacijos apie mokamus mokesčius, valdymo schemas, naudos gavėjus. Apibrėžtas objektas: transnacionalinės ES kompanijos, kurių pardavimas viršija 750 mln. eurų per metus. Jeigu tokia prievolė būtų įtvirtinta, „Panamos popierių“ padiktuotos sekimo sistemos objektais Lietuvoje taptų „Orlen Lietuva“ (kaip „Orlen“ narė), „VP Market“ ir kitos.

Panamos dokumentai kažkur ES smegenyse pažadino impulsą pažaboti pasaulio galingųjų godumą. Kalbame apie godumą, dėl kurio milijonai sirų yra priversti ieškoti bent kokį žmogišką orumą atitinkančių sąlygų Europoje, arba Vladimiro Putino godumą turėti Ukrainą. Smerktinas yra ir vakarietiškas godumas, skatinantis Azijos siuvyklose išnaudoti vaikus, arba lietuviškas godumas, kai dėl kelių dešimčių iš valstybės nugriebtų milijonų eurų netenka lengvatų neįgaliųjų organizacijos.

Su šūkiu „Daugiau skaidrumo, mažiau godumo!“, jeigu jis ne tik nuoširdus, bet ir gerai pagrįstas politinės rinkodaros priemonėmis, galima laimėti rinkimus. Tačiau yra ir šviesioji godumo dalis: noras turtėti, noras pasiekti – žmogaus prigimtinė varomoji savybė, skatinanti ekonomikos pažangą. Jos nesunaikino nei religinių dogmatikų, nei stalininių galvažudžių ideologai. Ar stengdamiesi pažaboti visuomenės pyktį dėl „Panamos popierių“ ES protai neužgoš jos?

Geriausia arklį statyti prieš vežimą. Bandant rasti godumo pažabojimo būdų tai reiškia, kad geriau aiškintis priežastis, kurios skatina verslą ieškoti prieglobsčio Mergelių Salose, braižyti mokesčių vengimo schemas. Juk yra riba, kurią peržengus sąžiningos veiklos nauda persveria mokesčių vengimo naudą.

Dabar Lietuvoje – rinkimų metas, tad itin patogus laikas vertinti, kuriai partijai ir kuri godumo rūšis yra ideologiškai artimesnė. Mokesčių administratoriai tikina: Lietuvoje mokesčių vengimo schemos puikiai žinomos. Ir čia pat priduria, kad mokesčių sistema pasenusi, o jos administravimo išlaidos kartais viršija gaunamą naudą. Kai dėl surinkto euro tenka išleisti pusantro euro, mokesčių sistema yra arba neveiksni, arba skatina korupciją, arba mokesčių vengimo išradingumą.

„Panamos popieriai“ galėtų būti lyg dangaus mana Lietuvos politikams prieš rinkimus, jeigu, žinoma, jie ryžtųsi lenktyniauti ne dėl Sauliaus Skvernelio ir jo vietos sąraše, bet kurtų programas ir siūlytų sprendimus. Tam reikia daugiau išmanymo, kuris negarantuoja rinkėjų palankumo. Ką nuspręs partijos? Rinkimų kampanija prasideda.