Landsbergis Sausio 13-osios byloje: Lietuvai paskelbė neoficialų karą

alfa.lt 2016 03 23

alfa.lt nuotr.

„SSRS pradėjo nepaskelbtą karą prieš Lietuvos Respubliką“, – ketvirtadienį Sausio 13-osios byloje teigė vienas iš faktinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjų profesorius Vytautas Landsbergis, prisimindamas kruvinus 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje. Kartu profesorius paragino Lietuvos teisėsaugą perimti iniciatyvą iš Rusijos rankų ir aiškintis, kas prieš 25 metus Lietuvoje nušovė sovietų armijos leitenantą – šį nužudymą pastarosiomis dienomis ėmė aiškintis Rusijos tarnybos, Rusijos valdžiai paskelbus, kad jų netenkina neva šališkas Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas.

 

 

Lietuvai paskelbė neoficialų karą

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja 1991 m. sausio mėnesio įvykius, kai Vilniuje, sovietų kariams šturmuojant televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių. Vos atėjęs į salę, kurioje nagrinėjama 65 kaltinamiesiems nusikaltimais žmoniškumui ir kitomis nusikalstamomis veikomis iškelta baudžiamoji byla, V. Landsbergis buvo pasitiktas plojimais.

„Aš esu Vytautas Landsbergis, pensininkas“, – trumpai drūtai teisėjų kolegijai prisistatė politikas.

Prieš teismą stojęs vienas iš pagrindinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrėjų teigė, kad teismui neužtenka tenkintis tuo, kad šiuo metu realiai atsakomybės už nusikaltimus gali sulaukti tik du iš beveik septynių dešimčių teisiamųjų – anot V. Landsbergio, neturėtų būti pamirštas ir kaltinamųjų, kurie Lietuvos teisėsaugai nepasiekiama, kaltės ir atsakomybės klausimas.

„Klausimas principinis būtų toks – ar jų valstybės kaltė dengia jų asmeninę kaltę? Manau, kad yra daug atvejų, kai karo nusikaltimais kaltinami asmenys negalėjo prisidengti tuo, kad jų viršininkai ar vadovai davė įsakymus“, – teigė V. Landsbergis.

Politikas taip pat pažymėjo, kad atsakomybė dėl nusikaltimų turėtų tekti ir aukštesniems to meto okupacinės valdžios atstovams – apie jų kaltę, anot V. Landsbergio, byloja Lietuvoje veikę kariniai daliniai – Pskovo parašiutininkai, garsusis „Alfa“ smogikų būrys.

„Kaip sako šaltiniai, „Alfa“ galėjo būti naudojama tik prezidento nurodymu“, – teigė V. Landsbergis.

Anot profesoriaus, kruvini 1991 m. sausio įvykiai bylojo apie Tarybų Sąjungos naujai atkurtai Lietuvos valstybei paskelbtą neoficialų karą, kuriame dalyvavo ne tik kariniai daliniai, bet ir, pasak V. Landsbergio, Lietuvoje veikusi penktoji kolona, išdavikai ir prisitaikėliai. Įdomu tai, kad, pasak V. Landsbergio, karinė agresija vykdyta ne tik ginklu, bet ir propaganda – tuometinėje Tarybų Sąjungoje netgi bandyta formuoti nuomonę, kad tai Lietuva puola Tarybų Sąjungą.

„Šiandien kaltinamieji turėtų būti, galbūt ir yra, vertinami kaip karo nusikaltėliai. Ne tik Gorbačiovas ar kiti aukšti vadovai“, – teigė profesorius.

V. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad prieš 25 metus naudoti propagandinio karo metodai, bandant formuoti neigiamą priešų įvaizdį, buvo sėkmingai perimti Tarybų Sąjungos įpėdinės Rusijos, kuri šiuos metodus šiandien naudoja Ukrainoje.

„Mulkinamiems rusų žmonėms skelbiama, kad Ukrainą valdo fašistai, kurie kryžiuoja rusų karius. Išvesti iš proto žmonės eina kariauti“, – teigė profesorius.

 

Žmogžudystė, kurios niekas netyrė

Kartu V. Landsbergis pažėrė teisėsaugai pylos dėl 1991 m. sausį įvykusios žmogžudystės, kurios Lietuvos teisėsauga iki šiol netyrė, tačiau pastarosiomis dienomis jos aplinkybes aiškintis nutarė Rusija – kruvinų įvykių metu, anot politiko, ginklu į nugarą buvo nušautas sovietų armijos leitenantas Viktoras Šackichas.

Anot profesoriaus, V. Šackichas galėjo būti nušautas iš penkių centimetrų nuotolio saviškių būryje galimai dėl to, kad išreiškė abejones dėl veiksmų, kuriuos kariškiams buvo pavesta atlikti.

Pasak V. Landsbergio, apie šio nužudymo aplinkybes daug galėtų papasakoti ligoninės, į kurią buvo atvežtas mirštantis sovietų karininkas, darbuotojai, o šiam karo nusikaltimui senatis negali būti taikoma.

 

Sausio 13 aukų – daugiau nei manyta?

Anot profesoriaus, Lietuvos prokuratūra aplaidžiai žiūri ne tik į V. Šackich mirtį – esą yra liudytojų, kurie matė dar vieną žuvusį sovietų kariškį, iš Televizijos bokšto išmestą žmogų. Tačiau šios aukos, pasak V. Landsbergio, nėra eskaluojamos, galimi nužudymai nebuvo ir nėra tiriami.

„Žuvusių yra 14, sąrašas uždarytas. Tai nėra teisinga“, – sakė profesorius.

 

Valstybės vairą pavyko išlaikyti

Anot V. Landsbergio, nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus bandyta pakirsti ne tik karine jėga, propaganda ar kainų didinimu – koją kišo ir okupacinės valdžios nesibaidę politikos veikėjai. Profesoriaus teigimu, apie tai bylojo kritiniu momentu Sausio 13-osios naktį nežinia kur prapuolęs ministras pirmininkas Albertas Šimėnas, Kazimieros Prunskienės bandymai Lietuvos vyriausybėje surengti perversmą ir perimti valdžią į savo rankas. Tačiau, pasak V. Landsbergio, nepaisant visų kliūčių Tarybų Sąjungai nepavyko sulaikyti į laisvę iš geležinių gniaužtų sprūstančios valstybės.

„Mums pavyko išlaikyti valstybės vairą, tą pačią naktį nušalinti nežinia kur dingusį premjerą Albertą Šimėną, išrinkti naują premjerą“, – teigė V. Landsbergis.