„Forbes“: strateginė V. Putino klaida

delfi.lt 2016 03 09

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš stiprią Europos Sąjungą ir prieš stiprų NATO aljansą. Visai gali būti, kad Kremlius netgi prikišo nagus prie apšaudymo snaiperiniais šautuvais, per kurį 2014 metais Kijevo Maidano aikštėje krito protestuotojai.

2015 metais Rusijos prezidentas sumaniai naudojosi Graikijos finansų krize ir taip bandė supriešinti Europos Sąjungą. Štai 2016 metais jis ir toliau aršiai palaiko skandalingai pagarsėjusį Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, myriop smerkiantį taikius šalies žmones, kurie kaip pabėgėliai traukiasi į NATO valstybes, rašo „Forbes“ autorius Andersas Corras.

Nuo 2015 metų rugsėjo Rusija ir pati Sirijoje vykdo antskrydžius, kurių metu taikosi ne tik į „Islamo valstybės“ taikinius, ką garsiai deklaruoja, bet ir į ligonines. Be to, Maskva siekė gauti teisę rengti antskrydžius ir Irake. Irako vyriausybės vadovas teigia esąs pasirengęs Rusijai uždegti žalią šviesą imtis tokių veiksmų, skelbia inosmi.ru.

 

Vien 2016 metų sausį Rusijos antskrydžiai Sirijoje pražudė beveik 1,4 tūkst. taikių vietos gyventojų. Praėjusiais metais į Europą atvyko 250 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos. Siriją paliekančiųjų srautas ir toliau nemažėja.

 

Kovo 1 dieną vyriausiasis NATO ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove'as pareiškė, kad V. Putinas ir B. al Assadas sąmoningai bombarduoja civilius objektus, siekdami padidinti pabėgėlių iš Sirijos srautą į Europą. Remiantis generolo teiginiais, į Europą kartu su pabėgėliais galėjo patekti ir iki 1,5 tūkst. teroristų – jie kaip adata šieno kupetoje, tačiau gali pridaryti labai daug rimtų problemų.

 

Kuriam laikui pasistenkime pamiršti, kad pabėgėlių kaip savotiško ginklo naudojimas tėra tiesus kelias į humanitarinę katastrofą ir netgi prilygsta karo nusikaltimui. Šie argumentui V. Putinui kaip nuo žąsies vanduo.

 

Rusijos prezidentas nuolat ignoruoja tarptautinės teisės normas. Nepaisant to, jeigu V. Putinas pabėgėlius iš Sirijos iš tikrųjų naudoja kaip savotišką ginklą prieš Europą, jis daro strateginę klaidą.

 

Iš Irako ir Sirijos į Europą nuo Rusijos bombų pasprukusių pabėgėlių bendruomenė gali virsti galinga suinteresuota grupe, galinčia gana lengvai pakeisti prorusiškas nuotaikas Europoje. Šiuo metu, lyginant su Jungtinėmis Valstijomis, Europa Rusijos klausimu nusiteikusi žymiai draugiškiau – viskas dėl prekybos saitų.

 

Nepaisant to, jau ne kartą buvome liudininkais, kaip nedidelės suinteresuotos grupės sėkmingai darė įtaką konkrečios šalies vidaus politikai vienu ar kitu klausimu – verta prisiminti, kaip ryžtingai JAV santykius su Izraeliu formavo Amerikos-Izraelio komitetas. Milijonai naujų Europos Sąjungos gyventojų, išvengę Rusijos bombų Sirijoje ir Irake, Europoje gali įkurti prieš V. Putiną nukreiptų politinių susivienijimų.

 

Taip gali nutikti vos tik jie gaus leidimą gyventi. Pabėgėliai Europoje po truputį jau artinasi prie politikos reikalų, pavyzdžiui, imasi taikaus pilietinio pasipriešinimo.

 

Gali būti, kad tos adatos šieno kupetoje – teroristai, įsimaišę tarp pabėgėlių – vieną dieną sugebės kaip reikiant pakenkti Europos Sąjungos gyventojams. Taip pat gali būti, kad jie lems ir Europos Sąjungos politiką V. Putino klausimu – galiausiai pasieks ryžtingesnio karinio atsako į V. Putino ir B. al Assado veiksmus, įkaitant neskraidymo zonas ir saugius rajonus pabėgėliams pačioje Sirijos teritorijoje.

 

Suinteresuotos pabėgėlių grupės Europos Sąjungoje gali neapsiriboti kova su Rusijos prezidentu Sirijoje ir Irake – jų interesai gali pasiekti ir Krymą, Ukrainos Rytus ar netgi Baltijos valstybes. Šie pabėgėliai greičiausiai nepritars sankcijų Rusijai panaikinimui – bent jau tol, kol V Putinas ir toliau bombarduos jų tėvynainius Sirijoje ir Irake.

 

Graikija ir Vengrija, kurios 2015 metais pieš Rusiją dar negriežė danties, dabar priverstos spręsti pabėgėlių antplūdžio problemą. Tokia situacija kaip reikiant gadina jų santykius su Maskva. Nors ministras pirmininkas Viktoras Orbanas palaiko draugiškus santykius su Maskva, jo koalicijos viduje jau pastebimi pirmieji nepasitenkinimo ženklai. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto visai neseniai viešai išreiškė paramą NATO plėtrai. V. Putinas jo žodžius interpretavo kaip atvirą provokaciją.

 

Pabėgėliai, paliekantys savo namus Sirijoje ir Irake, daugiausia užstringa Turkijoje, kurios santykiai su Rusija pastaruoju metu įtempti kaip styga. Prieš Turkijos aviacijai numušant Rusijos karo lėktuvą, dvišaliai Maskvos ir Ankaros santykiai buvo labai šilti.

 

Netgi buvo nuogąstaujančių, kad V. Putino įtaka Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui galėjo paskatinti Turkiją nukrypti nuo demokratinio kelio autoritarinio režimo kryptimi. Tokia situacija atitolintų Turkiją nuo pagrindinio šalies tikslo – narystės Europos Sąjungoje ir priverstų išstoti iš NATO, o tai būtų labai svarbi pergalė V. Putinui.

 

Kai į Turkiją atvyko milijonai pabėgėlių, besislapstančių nuo V. Putino ir B. Assado smūgių prieš sunitų sukilėlius, būtent sunitų dominuojama Turkija pradėjo savo požiūrį į Rusiją keisti. Visai neseniai Turkijos karinės pajėgos prie sienos su Sirija numušė Rusijos karo lėktuvą.

 

Be to, Turkijos valdžia skelbia apie pasirengimą kartu su Saudo Arabija į Siriją pasiųsti savo karių, kurie padėtų ten įsteigti pabėgėliams saugių zonų. Tokia situacija realiai galėtų baigtis Turkijos ir Rusijos karių konfrontacija, kuri galiausiai paklotų pamatus rimtam Rusijos ir NATO konfliktui.

 

Gana menka Rusijos kariuomenė paprasčiausiai negalėtų deramai pasipriešinti didžiulėms ir šiuolaikinėms NATO pajėgoms – tokioms, kokias turi NATO. Nepaisant to, kad V. Putinas reguliariai vis primena apie Rusijos branduolinį potencialią, jam didelio masto konfliktas visai nereikalingas.

 

Gana silpnas jo atsakas į incidentą su bombonešiu puikiausiai įrodo, kad jis stengiasi išvengti papildomos įtampos santykiuose su NATO.

 

Pabėgėlių srautas iš Sirijos, kurį skatina V. Putino ir B. al Assado veiksmai, pirmiausia prieštarauja būtent siekiui palaikyti taikius santykius su NATO. Versdamas milijonus pabėgėlių rinktis NATO valstybes nares, Rusijos prezidentas rizikuoja išprovokuoti Europą stiprinti gynybos sistemas, nukreiptas prieš jo strategiją pabėgėliais naudotis kaip ginklu ir galimas grėsmes Baltijos valstybėse ir Rytų Europoje.