Projektas dėl asmenvardžių rašybos sulaukė kalbininkų paramos

lzinios.lt 2016 03 08

Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų.

 

Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

 

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei „Talkos“ siūlymo nuostatai, jog „Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis“. VLKK ir LKI taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnių Komisijos sprendimų numatytas išimtis – galimybę nevalstybine kalba asmens dokumentuose rašyti Lietuvos pilietybę gavusių užsieniečių, jų sutuoktinių arba vaikų vardus ir pavardes. Pagal VLKK išvadas, tokia galimybė šioms išimtinėms piliečių grupėms gali būti sudaroma ir pirmame paso puslapyje. Atkreiptinas dėmesys, jog prievolės tą leisti nėra, todėl „Talkos“ pateiktas siūlymas leisti įrašus nevalstybine kalba paso kitų įrašų skyriuje, šiai VLKK nuostatai neprieštarauja.

 

„Džiaugiamės mūsų siūlymui palankiomis Lietuvių kalbos instituto ir VLKK išvadomis, kurios reiškia žalią šviesą tolesniam projekto svarstymui. Natūralu, jog VLKK turėjo ir kelias pastabas „Talkos“ projektui. Kalbininkams jis netgi pasirodė pernelyg liberalus, nes nereikalauja asmenvardžių nurašyti iš dokumento šaltinio, ir kartu per detalus, nes konkrečiai konstatuoja, jog lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 rašmenys. Tai įdomi ir tolesnės diskusijos Seime verta kritika, tačiau ji nėra esminė, jokiu būdu nereiškia prieštaravimo Konstitucijai ir neužkerta kelio projekto priėmimui. Ekspertų dalykinės pastabos projekto tobulinimui visada laukiamos, tačiau į juos kreipiamasi prašant įvertinti principinį mūsų siūlymo atitikimą iš konstitucinio valstybinės kalbos statuso kylantiems reikalavimams. LKI ir VLKK šia prasme jokio prieštaravimo nerado, o už dalykines pastabas esame dėkingi,“ – sprendimus komentavo akademikas, LEU istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša.

 

Lapkričio 4 dieną „Talkos“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė daugiau nei 69 000 Lietuvos piliečių parašų, kuriais reiškiama parama „Talkos“ projektui. Juo siūloma leisti pageidaujantiems Lietuvos piliečiams jų vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti nevalstybine kalba paso kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. VLKK išvadose atkreiptas dėmesys, jog remiantis 2009 metų Konstitucinio teismo išvadomis, tokios įrašo formos negali būti prilygintos oficialiosioms.

 

Kritikuoja pavardes rašyti be pagrindžiančio dokumento

Vakar Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kritikavo piliečių iniciatyvinės grupės pataisas, kurios leistų įrašus nevalstybine kalba dokumentų antrame puslapyje nereikalaujant tokį įrašą pagrindžiančio šaltinio.

 

Kalbininkai teigia, kad „įstatymo projekte numatoma galimybė nesiremiant jokiu dokumentu visų piliečių asmenvardžius paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje pateikti perrašytus kitos kalbos rašyba gali iškreipti lietuvišką vardyną“.

 

VLKK primena anksčiau išsakytą savo poziciją, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o išimtys gali būti taikomos Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams arba su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jo pavardę paėmusiems Lietuvos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams. Jų pavardės, pasak komisijos, galėtų būti įrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį.

 

Be to, VLKK pažymi, kad būtų „netikslinga ir nereikalinga“ įstatymu nurodyti lietuvių kalbos abėcėlės raidžių skaičių, kaip siūlo pataisų iniciatoriai.

 

Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei „Talkos“ siūlymo nuostatai, jog „Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis“. VLKK ir LKI taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnių Komisijos sprendimų numatytas išimtis – galimybę nevalstybine kalba asmens dokumentuose rašyti Lietuvos pilietybę gavusių užsieniečių, jų sutuoktinių arba vaikų vardus ir pavardes. Pagal VLKK išvadas, tokia galimybė šioms išimtinėms piliečių grupėms gali būti sudaroma ir pirmame paso puslapyje. Atkreiptinas dėmesys, jog prievolės tą leisti nėra, todėl „Talkos“ pateiktas siūlymas leisti įrašus nevalstybine kalba paso kitų įrašų skyriuje, šiai VLKK nuostatai neprieštarauja.

„Džiaugiamės mūsų siūlymui palankiomis Lietuvių kalbos instituto ir VLKK išvadomis, kurios reiškia žalią šviesą tolesniam projekto svarstymui. Natūralu, jog VLKK turėjo ir kelias pastabas „Talkos“ projektui. Kalbininkams jis netgi pasirodė pernelyg liberalus, nes nereikalauja asmenvardžių nurašyti iš dokumento šaltinio, ir kartu per detalus, nes konkrečiai konstatuoja, jog lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 rašmenys. Tai įdomi ir tolesnės diskusijos Seime verta kritika, tačiau ji nėra esminė, jokiu būdu nereiškia prieštaravimo Konstitucijai ir neužkerta kelio projekto priėmimui. Ekspertų dalykinės pastabos projekto tobulinimui visada laukiamos, tačiau į juos kreipiamasi prašant įvertinti principinį mūsų siūlymo atitikimą iš konstitucinio valstybinės kalbos statuso kylantiems reikalavimams. LKI ir VLKK šia prasme jokio prieštaravimo nerado, o už dalykines pastabas esame dėkingi,“ – sprendimus komentavo akademikas, LEU istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša.

Lapkričio 4 dieną „Talkos“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė daugiau nei 69 000 Lietuvos piliečių parašų, kuriais reiškiama parama „Talkos“ projektui. Juo siūloma leisti pageidaujantiems Lietuvos piliečiams jų vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti nevalstybine kalba paso kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. VLKK išvadose atkreiptas dėmesys, jog remiantis 2009 metų Konstitucinio teismo išvadomis, tokios įrašo formos negali būti prilygintos oficialiosioms.

Kritikuoja pavardes rašyti be pagrindžiančio dokumento

Vakar Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kritikavo piliečių iniciatyvinės grupės pataisas, kurios leistų įrašus nevalstybine kalba dokumentų antrame puslapyje nereikalaujant tokį įrašą pagrindžiančio šaltinio.

Kalbininkai teigia, kad „įstatymo projekte numatoma galimybė nesiremiant jokiu dokumentu visų piliečių asmenvardžius paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje pateikti perrašytus kitos kalbos rašyba gali iškreipti lietuvišką vardyną“.

VLKK primena anksčiau išsakytą savo poziciją, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o išimtys gali būti taikomos Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams arba su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jo pavardę paėmusiems Lietuvos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams. Jų pavardės, pasak komisijos, galėtų būti įrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį.

Be to, VLKK pažymi, kad būtų „netikslinga ir nereikalinga“ įstatymu nurodyti lietuvių kalbos abėcėlės raidžių skaičių, kaip siūlo pataisų iniciatoriai.

Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE