Politologas apie paliaubas Sirijoje: Rusija pasiekė labai svarbų tikslą

delfi.lt 2016 02 24

Pagrindinis Rusijos tikslas – sustiprinti savo pozicijas tiek Sirijoje, tiek Artimuosiuose Rytuose ir tai jai pavyksta, nes Vašingtonas pakeitė savo poziciją ir pradėjo derinti savo veiksmus su Rusija, LRT RADIJUI sako Kauno technologijų universiteto politologas Mindaugas Puidokas.

„Įkūrus tarptautinę paramos grupę, kuriai bendrai pirmininkauja Rusijai ir JAV, natūraliai įvyko diplomatinis kontaktas, kuris taps nuolatinis. Taigi Rusija pasiekė labai svarbų tikslą politinėje arenoje. Dabar visos valstybės mato, kad JAV eina į kontaktą su Rusija ir pripažįsta, kad jos įtaka Artimuosiuose Rytuose yra tokia didelė, kad be jos išspręsti Sirijos konfliktą neįmanoma“, – pastebi M. Puidokas.


– Amerikos ir Rusijos vadovai telefonu užtvirtino susitarimą dėl paliaubų Sirijoje. Istorinės paliaubos turėtų įsigalioti šeštadienį, tačiau šis „kovos veiksmų nutraukimas“ nebus taikomas operacijoms prieš pagrindines džihadistų grupuotes DAESH ir „al Nusra Front“. Pagrindinė opozicijos grupė jau beveik penkerius metus besitęsiančiame konflikte su kai kuriomis išlygomis priėmė pirmadienį paskelbtą planą. Pone Puidokai, koks tai yra susitarimas?

– Situacija Sirijoje keičiasi kasdien ir tai ne pirmas susitarimas, kai mėginama bendrai išspręsti Siriją ištikusią krizę. Bet manau, kad reikėtų pažiūrėti į visa tai šiek tiek kitaip, t. y. kad, norint sumažinti įtampą Sirijos kare, pirmą kartą pagaliau pavyko aiškiau susitarti JAV ir Rusijai, kurios kartu pirmininkauja tarptautinei Sirijos paramos grupei. Šis susitarimas svarbus dėl to, kad abi šalys sutiko ir aiškiai įvardijo, ko tikimasi iš šių ugnies nutraukimo variacijų.

Akivaizdu, kad dabar bus pradėta nuosekliai keistis informacija tarp Maskvos ir Vašingtono, kad nuolat veiks karštoji linija, kad ekspertai galės pasikeisti nuolat atnaujinamais žemėlapiais, kuriuose bus aiškiai nurodoma, kur, JAV arba Rusijos nuomone, negalima atakuoti. Todėl nuosaikioji opozicija, kurią remia Vakarų valstybės ir JAV, turėtų gauti šiek tiek atokvėpio ir paliaubos bent jau teoriškai bus įgyvendintos.

– Tačiau analitikai sako, kad bet kokia pauzė kautynėse priklausys nuo Rusijos, Irano ir Sirijos prezidento. Taigi vis dėlto nuo tai priklausys?

– Aplinkybės, ko gero, labai stipriai priklauso nuo Rusijos ir Sirijos, nes šiuo metu jų karinės pajėgos turi iniciatyvą, bet išlaikyti pakankamai intensyvų puolimą keliomis kryptimis nėra lengva. Manau, kad esminė nuostata labai aiškiai įvardijama ir šiame ugnies nutraukimo susitarime, jog ugnies nutraukimas negalios puolimui prieš DAESH, arba „Islamo valstybę“, taip pat – prieš „Al-Qaedos“ sirišką atšaką „Al-Nusrą“ ir kitas teroristines organizacijas, kurias tokiomis pripažįsta JTO Saugumo Taryba. Tai reiškia, Rusijos karinės pajėgos ir Sirijos kariuomenė galės tęsti puolimą Rakos kryptimi, netgi iš dalies yra tikimybė, kad jie galės tęsti puolimą Alepo miesto kryptimi, nes nemažą dalį tos teritorijos kontroliuoja būtent „Al-Nusra“.

Žinoma, kyla tam tikrų abejonių, kaip tokiame sudėtingame kariniame teatre, kai vienu metu kova vyksta daugeliu frontų, įgyvendinti paliaubas. Tad svarbu pažymėti, kad, ko gero, visų pirma šios paliaubos labiausiai skirtos mažinti įtampą tarp kurdų ir Turkijos, tarp Rusijos ir JAV, tarp Sirijos pajėgų ir nuosaikiosios opozicijos, nes būtent kurdai, įvairios nuosaikiosios opozicijos grupuotės bei Sirijos vyriausybės karinės pajėgos ir yra tos karinės grupės, kurioms ir galios šios paliaubos bei ugnies nutraukimas.

– Kita dalis apžvalgininkų spėja, kad paliaubų atidėliojimas ir nesilaikymas – apskritai Rusijos blefas siekiant užimti Alepą, kaip strateginį centrą.

– Sudėtinga būtų pasakyti, ar tai vienintelis ir esminis Rusijos tikslas Sirijoje. Manau, kad pagrindinis Rusijos tikslas dabar yra sustiprinti savo pozicijas tiek šioje valstybėje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Ir matome, kad tą gana sėkmingai Rusijai pavyksta pasiekti. Bet Alepo miestas, manau, nėra svarbiausias tikslas.

Daug svarbiau, kad JAV pakeitė savo poziciją ir Rusijai iš esmės pavyko pasiekti strateginį tikslą – t. y. Vašingtonas pradėjo derinti savo veiksmus su Rusija. Nes, įkūrus tarptautinę paramos grupę ir bendrai pirmininkaujant Rusijai ir JAV, natūraliai įvyko diplomatinis kontaktas, kuris taps nuolatinis. Taigi Rusija pasiekė labai svarbų tikslą politinėje arenoje. Dabar visos valstybės mato, kad JAV eina į kontaktą su Rusija ir pripažįsta, kad jos įtaka Artimuosiuose Rytuose yra tokia didelė, kad be jos išspręsti Sirijos konfliktą neįmanoma.

– Kiek svarbi Damasko reakcija? Kiek jis priklausomas nuo Kremliaus?

– Manau, kad Damaskas yra visiškai priklausomas nuo Kremliaus. Bet kokie nepriklausomi Basharo al-Assado režimo veiksmai Sirijos kare yra labai mažai tikėtini, nes, jei ne Rusijos karinis įsitraukimas ir parama aviacija, specialiosiomis pajėgomis, karą B. al-Assadas būtų jau pralaimėjęs, o situacija Sirijoje būtų visiškai kitokia.

Norėtųsi sutikti su profesoriumi Egdūnu Račiumi, kad Sirijoje šiuo metu galimi trys scenarijai – naivusis, pragmatiškas ir košmariškas. Ko gero, su šitomis paliaubomis einama pragmatiško scenarijaus link, kai vis dėlto Sirijos režimo karinės pajėgos, sustiprintos per paliaubas su nuosaikiąja opozicija, kartu su Vakarų, JAV ir Rusijos pagalba turėtų pasiekti pergalę prieš „Islamo valstybės“ teroristus bei kitas teroristines grupuotes. O tikėtis, kad laimės nuosaikioji opozicija arba kurdų grupuotės Sirijoje, yra labai naivu, nes jie tarsi antros lygos žaidėjai – jie neturi pakankamai karinių pajėgumų, kad galėtų pakreipti karinius veiksmus viena ar kita linkme.

– Sirijos režimas skelbia apie balandį vyksiančius parlamento rinkimus. Ką tai galėtų reikšti?

– Parlamento rinkimai, vykstant karui, yra labiau viešųjų ryšių akcija, nes, kai visa šalis niokojama karo, surengti visaverčius parlamento rinkimus neįmanoma. Kita vertus, manau, kad B. al-Assado režimui tie parlamento rinkimai labai reikalingi siekiant parodyti žmonėms, kad valdžia vis tiek nuosekliai funkcionuoja. Žmonės, kurie ateis balsuoti, greičiausiai bus tie, kurie palaiko B. al-Assadą, kas jam suteiks papildomų svertų per tolesnes derybas su Vakarais – esą visuomenė palaiko B. al-Assadą ir jo pastangas ginti šalį nuo „Islamo valstybės“ ir kitų teroristinių grupių.

– Karas Sirijoje tęsiasi beveik penkerius metus ir kažkas yra pastebėjęs, kad užtektų vieno Vladimiro Putino skambučio, kad jis baigtųsi. Ar tai gali būti tiesa?

– Drįsčiau su tuo nesutikti. Nemanau, kad V. Putinas yra toks galingas, kad galėtų šį karą sustabdyti vienu skambučiu. Jei tai būtų įmanoma, karas seniai būtų pasibaigęs. Šiame kare yra daugybė kariaujančių pusių, susikerta skirtingi interesai – Turkijos, Saudo Arabijos, Rusijos, JAV, Prancūzijos, kitų Europos šalių. Taigi tai labai sudėtingas konfliktas ir vien nuo V. Putino jis nepriklauso.