B. Obamos sprendimas, kuris stipriai sunervins Maskvą: Lietuva to ilgai laukė

delfi.lt 2016 02 03

Jungtinės Amerikos Valstijos kitais metais išleis 3,4 mlrd. JAV dolerių prieš „Rusijos agresiją“ ir didins JAV pajėgų buvimą rytinėse Europos šalyse, pareiškė antradienį gynybos sekretorius Ashtonas Carteris.

Barackas Obama, Vladimiras Putinas

delfi.lt  RIA/Scanpix nuotr.

„Mes stipriname savo padėtį Europoje, kad paremtume savo sąjungininkes NATO aljanse Rusijos agresijos akivaizdoje“, – sakė A. Carteris, pridurdamas, kad 3,4 mlrd. dolerių suma yra keturguba palyginus su pernykšte.

„Tai finansuos daug ką. Bus daugiau rotuojamų JAV pajėgų Europoje, daugiau mokymų ir pratybų su mūsų sąjungininkais, daugiau iš anksto dislokuotos karo technikos, taip pat bus tobulinama jai jai palaikyti reikalinga infrastruktūra“, – sakė jis.

„The New York Times“ jau anksčiau paskelbė, kad JAV prezidentas Barackas Obama planuoja reikšmingai sustiprinti NATO valstybių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą – be kita ko, pasiųsdamas sunkiosios, ginkluotės, šarvuotųjų mašinų ir kitokios įrangos, siekiant apsaugoti šį regioną nuo tolesnės Rusijos agresijos.

Rašyta, kad Baltieji rūmai planuoja kreiptis į Kongresą, kad šis skirtų daugiau negu 3,4 mlrd. dolerių (apie 3,12 mlrd. eurų) karinėms išlaidoms Europoje finansuoti, įskaitant papildomos ginkluotės ir įrangos dislokavimą, pirmadienį laikraštis citavo kelis neįvardytus pareigūnus.

Regionui skiriama JAV gynybos biudžeto dalis padidėtų beveik keturis kartus: dabartiniame biudžete ši eilutė sudaro 789 mln. dolerių (725 mln. eurų).

Papildomą ginkluotę ir įrangą naudotų JAV ir kitų NATO šalių pajėgos, siekiant užtikrinti, kad Aljansas galėtų tame regione nuolat laikyti visiškai sukomplektuota šarvuotąją kovinę brigadą, pridūrė „The New York Times“.

Administracijos pareigūnai sakė, kad papildomos NATO pajėgos turėtų tapti signalu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Vakarų šalys vis dar labai įtariai vertina jo planus tame regione, nors separatistinis konfliktas Ukrainoje pastaruoju metu aprimo.

„Tai nėra atsakas į kažką, kas įvyko praeitą antradienį, – sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas. – Tai ilgalaikis atsakas į pasikeitusią saugomo aplinką Europoje. Tai atspindi naują padėtį, kurioje Rusija tapo keblesne veikėja.“

Kol kas neaišku, kaip Rusija gali reaguoti į pastangas sustiprinti NATO karinį dalyvavimą savo rytiniame sparne. Po to, kai praeitais metais buvo pasirašyta Ukrainos paliaubų sutartis, V. Putino vyriausybė stengėsi sumažinti įtampą su Vakarų valstybėmis.

Pasak pareigūnų, Rusija siekia, kad JAV ir Europos Sąjungos šalys atšauktų ekonomines sankcijas, todėl tikėtina, kad Maskva nebus linkusi eskaluoti įtampos dėl naujų NATO karinių įsipareigojimų.

Tačiau nepriklausomi analitikai buvo nustebinti planuojamo karinio finansavimo Europoje padidinimo masto. Kai kurie ekspertai sakė, kad toks Vašingtono žingsnis neabejotinai užrūstins Rusiją.

„The New York Times“ citavo Pentagono pareigūnus, kurie sakė, kad karinė įranga ir papildomos pajėgos gali būti dislokuotos Vengrijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse.

Nors Europai skirtą karinį finansavimą planuojama reikšmingai padidinti, administracija siūlo tas lėšas skirti iš atskiros programos, kuri taip pat turėtų finansuoti operacijas konflikto krečiamoje Sirijoje ir Irake bei tolesnį Amerikos karinį dalyvavimą Afganistane. Tikėtina, kad tai reiškia, jog šis Baltųjų rūmų prašymas yra vienkartinis ir kad tos priemonės nebūtinai bus vykdomos po 2017 metų, sakė pareigūnai.

„Tai būdas apeiti biudžeto apribojimus“, kuriuos Kongresas yra nustatęs Pentagonui, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad tokie žingsniai galbūt nepadės padrąsinti NATO sąjungininkių Rytų Europoje, nes sprendimus dėl tolesnių karinių išlaidų Europoje turės priimti nauja JAV administracija, kai šių metų pabaigoje bus išrinktas naujas prezidentas.

„Jeigu norite padrąsinti mūsų sąjungininkus Europoje, reikia parodyti, kad turite planą ateičiai“, – sakė T. Harrisonas.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas Josephas Dunfordas prieš dvi savaites dalyvavo NATO gynybos pasitarime Briuselyje, kuriame Rytų Europos šalys dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai prašė, kad Amerika pasiųstų aiškią žinią, jog NATO vykdo savo gynybos įsipareigojimus šiame regione, sakė pareigūnai.

„Tai yra žinia, kad mes matome, ką Rusija yra pajėgi padaryti ir ką nusiteikusi daryti jų politinė vadovybė“, – „The New York Times“ citavo kitą aukštą JAV administracijos pareigūną.

Daugiau bombų ir kovai su ISIS

JAV gynybos sekretorius A. Carteris antradienį paskelbė apie didelį išlaidų karinėms reikmėms didinimą, siekiant atgrasinti Rusiją, didinti JAV pajėgų buvimą Rytų Europoje ir plėtoti kovą su „Islamo valstybe“.

Bendras gynybos biudžetas 2017 biudžetiniams metams sudarys 583 mlrd. JAV doleriųs. Jis bus nepalyginamai didesnis už bet kurios pasaulio valstybės gynybos biudžetą ir viršys bendras aštuonių stipriausių karinių galių pasaulyje išlaidas gynybai.

Naujajame gynybos biudžete numatyta skirti 3,4 mlrd. JAV dolerių – keturis kartus daugiau negu išleista pernai – priemonėms prieš „Rusijos agresiją“.

A. Carteris apibūdino Rusiją kaip augantį iššūkį Jungtinėms Valstijoms.

„Mes stojame į stiprią ir proporcingą poziciją, kad atgrasintume Rusiją, – sakė jis Ekonomikos klubo Vašingtone renginyje. – Neturėjome dėl to rūpesčių maždaug 25 metus, ir nors norėčiau, kad būtų kitaip, dabar mums tenka taip elgtis“.

„Mes stipriname savo padėtį Europoje, kad paremtume savo sąjungininkes NATO aljanse Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pažymėjo A. Carteris.

„Tai finansuos daug ką. Bus daugiau rotuojamų JAV pajėgų Europoje, daugiau mokymų ir pratybų su mūsų sąjungininkais, daugiau iš anksto dislokuotos karo technikos, taip pat bus tobulinama jai jai palaikyti reikalinga infrastruktūra“, – sakė jis.

Gynybos sekretorius taip pat nurodė, kad JAV skirs 7,5 mlrd. JAV dolerių, 50 proc. daugiau, kovai su „Islamo valstybe“ finansuoti.

„Kadangi mes spartiname kampaniją, tai atsispindės mūsų biudžete. Iš viso bus skiriama 7,5 mlrd. dolerių 2017 metais, tai yra 50 procentų daugiau negu 2016-aisiais, – nurodė A. Carteris. – Tai svarbu, kai tvirtai laikomasi naujojo koalicijos karinės kampanijos plano“.

Jis pažymėjo kad per pusantrų metų JAV vadovaujamos antskrydžių kampanijos Irake ir Sirijoje išseko JAV bombų atsargos.

„Pastaruoju metu mes prieš ISIL panaudojome tiek daug GPS valdomų išmaniųjų bombų ir lazeriais valdomų raketų, kad baigia išsekti prieš teroristus daugiausia panaudojamų priemonių atsargos, – aiškino A. Carteris. – Taigi, mes 2017 metais investuosime 1,8 mlrd. JAV dolerių, kad įsigytume daugiau kaip 45 tūkstančius jų“.

Jis dar pažymėjo, kad Amerika ir toliau investuos į futuristines technologijas kaip, pavyzdžiui, bėgines patrankas, kurios gali paleisti skrieti sviedinį itin dideliu greičiu, taip pat į mikrodronų spiečius.