Ketvirtoji revoliucija: kai daiktai spręs už mus

alfa.lt 2016 01 29

alfa.lt

Sakoma, kad pirmoji industrinė revoliucija įvyko, kai žmogus atrado pramoninę gamybą. Antroji – kai Henry Fordas sukūrė pirmąjį komerciškai sėkmingą konvejerinės gamybos modelį.

Trečioji revoliucija susijusi su kompiuterinėmis technologijomis, o štai dabar manoma, kad žengiame į pasaulį, kuriame masine gamyba bus kuriami asmeniniai dalykai.

 

Pagrindinė šių metų Pasaulio ekonomikos forumo Davose tema – ketvirtoji industrinė revoliucija. Forumo įkūrėjas Klausas Schwabas sako, kad dabar vykstančius pokyčius galima vadinti fizinių, informacinių naujų savybių ir technologijų revoliucija.

 

Iš tikrųjų daiktai tampa išmanūs, randasi daiktų internetas, o tai reiškia, kad daiktai vienas su kitu pradeda bendrauti be žmogaus pagalbos. Pavyzdžiui, elektros lemputė pati automatiškai siunčia ataskaitą elektros kompanijai, kiek ji suvartojo elektros ir tuo pačiu sumoka mokesčius. Tai kvantiniai žingsniai, kuriuos galime drąsiai vadinti revoliucija. Žinoma, būtent technologijos dramatiškai keičia žmogaus gyvenimą.

 

Pirmoji forumo tema buvo skirta diskusijai apie technologijas. Garsūs verslininkai kalbėjo apie tai, kaip eksperimentuoti ne tik su virtualia realybe, bet ir su dirbtiniu intelektu bei algoritmais, kurie sukuria empatiškas mašinas. Iš naujojo „Microsoft“ vadovo Satyos Nadellos taip pat laukiama proveržių.

 

Šių metų forume taip pat labai svarbūs buvo saugumo klausimai. Ne paslaptis, kad saugumas naujose technologijose visuomet yra silpnoji vieta. Juk žmonės, sukūrę naujas technologijas, net neįsivaizduoja, kokių naujų grėsmių jos gali atnešti.

 

Kaip tik visai neseniai pasirodė informacija, kad Olandijoje buvo išplauta 20 mln. eurų, pasinaudojant virtualia valiuta bitkoinais. Įtariama, kad nusikaltime dalyvavo ir lietuviai. Pasirodo daug nuomonių – vieni sako, kad reikia drausti virtualią valiutą, kiti tam prieštarauja. Tai papildomas ženklas, kad reikia geriau suprasti, įsigilinti, sureguliuoti, apsaugoti naujas technologijas.

 

Reikia suprasti, kad bet kokia nauja technologija automatiškai neša ir naudą, ir riziką. Kažkokių grėsmių gali laukti ir joms pasiruošti, tačiau didžiausia problema tai, kad labai daug rizikos veiksnių nėra žinomi. Naujos technologijos dažniausiai atneša kvantinių revoliucinių pokyčių. Tai nėra lėti evoliuciniai pokyčiai, dėl to laiku suprasti, kas kelia grėsmę, sudėtinga.

Žinoma, atsiradus naujai technologijai, to pro akis nepraleidžia ir nusikalstamas pasaulis. Pavyzdžiui, jau minėtos kriptovaliutinės technologijos yra greičiau įdarbinamos būtent nelegalioje veikloje, nes tradiciniai pinigų pervedimo kanalai yra žinomi, sureguliuoti ir griežtai valdomi. Natūralu, kad, atsiradus galimybei naudoti virtualią valiutą, tuo daug greičiau pasinaudoja organizuoto nusikaltėliai. Jei yra spragų, jomis tikrai bus pasinaudota.

 

Nebegalima ignoruoti saugumo klausimų. Privalome kaip tauta, kaip visuomenė suprasti, kas tai yra, ir nuspręsti, kaip šias technologijas panaudoti teigiamai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daiktų internetas taip pat labai svarbus dalykas, kurio proveržio laukiame jau pakankamai greitai. Kai daiktai pradeda daryti sprendimus be žmogaus įsikišimo, taip pat būtina užtikrinti saugumą.

 

Decentralizuotos viešos ir užkoduotos duomenų sistemos, dar vadinamos „Blockchain“, taip pat yra neatsiejama ketvirtos revoliucijos dalis. Tai paskirstyta duomenų bazė, kuri neturi centrinio kompiuterio ar saugyklos ir nėra reguliuojama centrinės ar valstybinės institucijos. Nors tai skamba techniškai ir abstrakčiai, tačiau toks veikimo principas veda prie labai svarbių pasekmių.

 

Diskutuojant apie ketvirtąją revoliuciją, daug kalbama ir apie žmogaus tapatybės paskirstymą. Tai natūralus žingsnis – artėjame prie to, kad bankai ir net valstybė nebesaugos asmens tapatybės kortelės duomenų, ir tai visiškai pakeis dabartinę situaciją. Norint balsuoti ar sumokėti, bus automatiškai analizuojama, ar aš tikrai esu tas asmuo, kuriuo prisistatau. Tai daug saugiau, nes nėra vieno kompiuterio, kurį galima tiesiog „nulaužti“ ir pasinaudoti informacija. Nors informacija yra saugoma, ji užkoduota, ir nėra pasaulyje žinomos jėgos, kuri galėtų ją atkoduoti.

 

Žengiame į naują revoliuciją, dar išmanesnę ir dar inovatyvesnę už ankstesnes, tad vienas svarbiausių mūsų tikslų – užtikrinti naujų technologijų saugumą.