Prezidentė: Rytų Lietuvai reikės papildomo finansavimo

lzinios.lt 2016 01 07

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį rengia tradicinę spaudos konferenciją, skirtą apžvelgti svarbiausiems praėjusių metų įvykiams ir padėčiai valstybėje.

lzinios.lt R. Jurgaičio nuotr.

Prezidentė D. Grybauskaitė atkreipia dėmesį, kad Rytų Lietuvai reikės skirti papildomą finansavimą, nes šalį suskirsčius į du statistinius regionus siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos būtent šie rajonai nukentės.

 

Pasak šalies vadovės, įvertinus situaciją, papildomą paramą Rytų Lietuvai reikės skirti iš vidaus resursų.

 

„Jautrumai yra tokie – Vilniaus apskrityje, mūsų Rytų Lietuvoje, yra regionų, kurie labai atsilikę, kuriems finansiškai pagalba turėtų būti didinama. Todėl kviečiu tiek Seimą, tiek Vyriausybę, atsižvelgiant į šią aplinkybę, vėl grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D. Gybauskaitė.

 

Vyriausybė trečiadienį pritarė planams šalį perskirti į Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių. Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021–2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos.

 

Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio. Kaip pažymi prezidentė, į šį išsivysčiusį regioną pateks visa Vilniaus apskritis, nors čia yra skurdžiai gyvenančių rajonų.

 

„Nuo naujosios finansinės perspektyvos, jei Europos Komisija sutiks į Lietuvą investuoti kaip į du pagalbos gavimo regionus, būtent šie regionai, Rytų Lietuvos regionai, labiausiai nukentės finansiškai. Todėl Lietuva turi pati iš savo nacionalinių resursų sukurti kompensacinius mechanizmus ir programas“, – pabrėžė šalies vadovė.

 

Pasak vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, neperskirsčius regionų Lietuva gali prarasti 2,7 mlrd. eurų paramos.

Vidaus reikalų ministerija yra aiškinusi, kad regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos rinkimą – ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus.

 

2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.

 

Iš Vyriausybės laukia daugiau dėmesio valstybės įmonėms ir darbo santykiams

Siekiant ekonomikos augimo, Vyriausybė turi efektyviai valdyti jos kontroliuojamas įmones bei užbaigti darbo santykių reformą, teigia prezidentė. Prezidentė taip pat mano, jog reikia reformuoti švietimo sistemą.

 

„Užtikrinti stabilaus ūkio augimą vis vien reikės, o tai reiškia garantijas žmonių pensijų ir darbo užmokesčio augimui. To reikia, nes mūsų regione kol kas tiek atlyginimai, tiek pensijos yra vieni žemiausių. Tam užtikrinti reikia Vyriausybei skirti daugiau dėmesio valstybės įmonių veiklos efektyvumui užtikrinti, kokybiškų reformų užbaigimui ir ypač Darbo kodekso srityje, darbo užimtumo, valstybės tarnybos, sveikatos ir švietimo srityse“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentė.

 

Anot jos, reikia reformuoti profesinį mokymą, ir prezidentė yra pasirengusi teikti tam būtinas įstatymų pataisas.

 

„Lietuva jau įžengė į naują savo ekonomikos vystymo laikotarpį, kai tampa pagrindiniu tikslu inovacijos ir aukštosios technologijos. Todėl ši kryptis yra pati perspektyviausia šaliai, kurie neturi savo energetinių ir kitokių resursų, o žmones ir jų išsilavinimą. Todėl šioje srityje irgi imsiuosi iniciatyvų ir teiksiu mokslo ir inovacijų politikos krypčių projektą. Žinome, kad mūsų verslui ir mūsų ekonomikai trūksta kvalifikuotų specialistų. Būtina taip pat investuoti į profesinio mokymo reformavimą, esu pasirengusi čia taip pat teikti teisines iniciatyvas“, – teigė D.Grybauskaitė.

 

Įvertino V.Vasiliausko profesionalumą, teiks antrai kadencijai

Prezidentė teigia nematanti priežasčių, kodėl turėtų nesiūlyti Vito Vasiliausko antrai Lietuvos banko vadovo kadencijai.

„Vertinu gerai, nes tai profesionalus žmogus, dirbęs praktiškai visą savo karjerą Finansų ministerijoje, taip pat ir viceministru. Matome, kad euro įvedimas taip pat įvyko sklandžiai, praktiškai sklandžiausiai iš visų 19-os valstybių patirties. Taigi, bent jau aš asmeniškai neturiu jokių priežasčių, kodėl negalėčiau arba nenorėčiau teikti jo antrai kadencijai“, – ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė Dalia Grybauskaitė.

 

V.Vasiliausko kadencija baigiasi šiemet kovą.

 

Atsiriboja nuo savo teiginių apie naujos Vaiko teisių apsaugos inspekcijos kūrimą

Šios savaitės pradžioje teigusi, kad po tragedijos Kėdainiuose reikia kurti naują Vaiko teisių apsaugos inspekciją, ketvirtadienį prezidentė D. Grybauskaitė atsiribojo nuo šių savo teiginių.

 

„Niekada nesu pasakiusi: institucijos papildomai kaip tokios“, – metinėje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė.

„Aš pasakiau – naujos funkcijos, inspekcinės. Šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

 

Svarstymų vaiko teisių apsaugos klausimais imtasi, kai praėjusį savaitgalį vyras Kėdainių rajone, įtariama, nužudė su savo vaikus įmetęs juos į šulinį.

 

Pirmadienį Prezidentūroje surengusi pasitarimą su politikais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais D.Grybauskaitė pasiūlė steigti Vaiko teisių apsaugos inspekciją.

 

„Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet taip pat ir kontroliuoti, nes dabar matome visišką atsakomybės stoką, nežinojimą tiksliai, kas ir kokiais kriterijais remiantis gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimose“, – žurnalistams sakė šalies vadovė.

 

Prezidentės spaudos tarnybos pranešime po susitikimo pirmadienį taip pat buvo nurodyta, kad po susitikimo D.Grybauskaitė „pasiūlė steigti Vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų“.

 

D.Grybauskaitė prognozuoja, kad ES derybos su Britanija „nebus paprastos“

Prezidentė prognozuoja, kad Britanijos derybos dėl reformų Europos Sąjungoje (ES) prieš planuojamą referendumą dėl tolesnės narystės bus sudėtingos, o pirminius Londono pasiūlymus dėl išmokų imigrantams ribojimo pavadino diskriminaciniais.

 

„Diskriminaciniai siūlymai prieštarauja ne tik principams, bet ir europinėms direktyvoms, ir manau, kad nebus taip paprasta gauti tokį sutikimą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentė.

 

Ji teigė remianti britų premjero Davido Camerono pasiūlymus dėl ES efektyvumo didinimo ir biurokratijos mažinimo, tačiau sakė „tikrai nesutiksianti“ su diskriminacija.

 

Britų vyriausybės vadovas siūlo nemokėti socialinių išmokų atvykėliams iš kitų Bendrijos narių pirmuosius ketverius jų gyvenimo Britanijoje metus. Tai gali būti aktualu ir Britanijoje gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos. 2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių, Londone – beveik 40 tūkst.

 

D.Grybauskaitė neatsakė į žurnalisto klausimą, ar britų pasiūlymų įgyvendinimas stabdytų „protų nutekėjimą“ iš Lietuvos: „Aš negalėčiau atsakyti į šį klausimą taip, kaip jūs suformulavote, aš tik noriu pasakyti principinę vieną nuostatą – negali būti diskriminacinio požiūrio į mūsų žmones“.

 

D.Cameronas referendumą žada surengti iki 2017 metų pabaigos, kai kurie stebėtojai prognozuoja, kad balsavimas įvyks dar šiemet. Premjeras žada agituoti už pasilikimą ES, jei prieš tai pavyks susitarti dėl reformų Bendrijos viduje.

 

„Lukoil“ pasitraukus iš Lietuvos, jo atstovų vis tiek liks

Milijonine bauda už konkurencijos pažeidimus nubaustam Rusijos koncernui „Lukoil“ nusprendus pasitraukti iš Lietuvos, bendrovės, kurios pinigais, prezidentės žodžiais, finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje, atstovų šalyje vis tiek išliks.

 

„Manau, kad „Lukoil“ emisarų turime ir be paties „Lukoil“, – paklausta, ar koncerno sprendimas parduoti Lietuvoje valdomą degalinių tinklą sumažins jo įtaką šalyje, ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.

 

2014 metų rugsėjį, komentuodama siūlymą mažinti baudas didelėms įmonėms, D.Grybauskaitė teigė, kad tokiu būdu pataisų autoriai prisideda prie Rusijos „karinės agresijos Europoje“. Ji siūlytas įstatymo pataisas vetavo.

 

„Būtent „Lukoilo“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienų?“, – 2014-ųjų rugsėjį kalbėjo prezidentė.

 

„Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad bendrovė parduoda Lietuvoje ir Latvijoje valdomus degalinių tinklus dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.

 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS anksčiau teigė, kad sprendimą galėjo lemti politinė situacija, tačiau ji nebuvo pagrindinis motyvas – daugiausiai tai lėmė pasikeitusi padėtis naftos rinkoje, smarkiai kritus naftos kainoms, o kartu ir Rusijos naftos kompanijų pajamoms.

 

Konkurencijos taryba 2014 metų gegužę bendrovei „Lukoil Baltija“ už 16 degalinių perėmimą be tarybos leidimo skyrė 3,4 mln. eurų baudą.

 

Naujasis finansų ministras turėtų būti socialdemokratas

Prezidentė sako, kad naujas finansų ministras turėtų būti socialdemokratas, tačiau ji kol kas neatsako, ar į postą, likus 5 mėnesiams iki rinkimų, bus paskirtas nuolatinis ministras. Dėl to, kas ir kaip galėtų pakeisti finansų ministrą socialdemokratą Rimantą Šadžių, jei jis bus paskirtas į Europos Audito rūmus, prezidentė tarsis su premjeru.

 

„Čia tikrai turėsiu kalbėti su socialdemokratais, tuo labiau, kad mes matysime situaciją, jeigu bus patvirtinas ponas Šadžius į Audito Rūmus kokiems penkiems mėnesiam iki rinkimų, gali reikėti iki naujo ministro po rinkimų atsiradimo penkių mėnesių laikotarpiui kažkokio žmogaus. Žiūrėsime, kaip spręsime, kiek žinau, pagal koalicinę sutartį tai vis tiek išlieka socialdemokratų rankose ir kalbėsiu su premjeru“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.

 

„Pirmiausiai aš apie Šadžių ir jo kandidatūrą sužinojau gerokai vėliau negu buvo diskusijos viešojoje erdvėje. Antra, balsavimas buvo slaptas, 106 balsavo. Net jeigu ir teoriškai mėgintume paskaičiuoti, kad susitarimas buvo su socialdemokratais, jų tėra Seime tik 39“, – į klausimą, ar tai, kad R.Šadžiaus kandidatūrai ji pritarė tik po generalinio prokuroro paskyrimo, nebuvo politiniai mainai.

 

Nutarimo projektą, kuriuo R.Šadžių siūloma skirti į Europos Audito Rūmų narius, Vyriausybės kanceliarija pateikė gruodžio pabaigoje – praėjus dienai po to, kai Seimas patvirtino prezidentės teiktą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.

 

Premjeras Algirdas Butkevičius, paklaustas, ar tai buvo politiniai mainai, tuomet tai neigė. Spalį jis yra teigęs, kad R.Šadžius būtų kompetentingas dirbti Europos Audito Rūmuose, tačiau tikino, kad kandidatūra tuomet dar nebuvo suderinta.