G. Landsbergis, T. Kellam, G. Hokmark, K. Karinš. Rusija ir Islamo valstybė: ES vertybės - pavojuje 

delfi.lt 2015 12 11

Kiek mažiau nei prieš dvi savaites, kol viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas į klastingus teroristų išpuolius Paryžiuje, Ukrainoje vėl atsinaujino susirėmimai. Padėtis aiški: keliais frontais metamas iššūkis pamatinėms Europos vertybėms.

Kad ir kas tai būtų - islamo teroristai ar Rusijos agresija, mums gyvybiškai svarbu išsaugoti savo vertybes ir interesus.

 

Ukrainoje Rusijos kontroliuojamos pajėgos tebenaudoja ginkluotę, įskaitant tankus ir artileriją, kuri turėjo būti atitraukta nuo fronto linijos. Yra akivaizdu, kad šių pažeidimų fone ne metas grįžti prie "business as usual", įprastinių santykių.

 

Žinoma, niekam dabartinė dalykų padėtis nėra malonesnė nei abipusė pagarba, taika ir bendradarbiavimas.

 

Tačiau pirmiausia Rusija privalo atstatyti pasitikėjimą, kurį Vladimiras Putinas pakirto savo veiksmais, nutraukti Maskvos bandymus atkurti sovietmečio laikų įtakos zonas, ir pradėti be išlygų laikytis tarptautinės teisės ir susitarimų.

 

Lapkričio 17 dieną Europos Parlamente Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija surengė konferenciją pavadinimu "Europa krizėje - Helsinkio Baigiamajam aktui 40 metų". Konferencijos programoje buvo rengiama sesija, skirta Europos saugumui, pavadinimu "ES ir Rusija: bendros atsakomybės dėl Europos saugumo atkūrimas". Tarp kviestinių svečių buvo ir du žinomi Rusijos parlamentarai – Aleksejus Puškovas ir Konstantinas Kosačiovas - be to, pakviestas buvo ir Kremliaus patarėjas Michailas Fedotovas.

 

Visiems laisvės ir demokratijos šalininkams, Helsinkio baigiamojo akto jubiliejaus šventimas, pasikviečiant draugėn atstovus valstybės, kuri pažeidė 1975-ųjų Helsinkio saugumo ir bendradarbiavimo sistemos pagrindus, yra absurdiškas.

 

Tik po to, kai buvo gautas 17-kos europarlamentarų pasirašytas protesto laiškas, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas ir Europos Komisijos vyriausioji įgaliotinė Federika Mogerini nusprendė šioje konferencijoje nedalyvauti.

 

Po kelių dienų buvo atskleista, jog Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris Kremliui nusiuntė laišką, kuriame išreiškė norą grįžti prie įprastinių, "business as usual",santykių su Rusija, ir pareiškė, kad jis gali "užtikrinti [Rusijos vyriausybę], kad Europos Komisija bus naudingas partneris šiame procese".

 

Vėlgi, pabrėžiame, kad mes taip pat trokštame atkurti taikius ir gerus kaimyninius santykius, tačiau, pirmiausia, Rusijos valdžia turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pateikti patikimas garantijas, kad yra pasirengusi gerbti tarptautinę teisę, įskaitant ir neteisėtaianeksuoto Krymo pusiasalio grąžinimą Ukrainai.

 

Mes palaikome Europos Parlamento poziciją, kad būtent nuo Rusijos priklauso, ar Minsko susitarimai bus įgyvendinti, ar bus nutraukta invazija Ukrainoje ir nebebus trukdomaUkrainai laisvai spręsti savo likimo. Europos pagrindinė atsakomybė – lyderystė kelyje įteisingumo, taikos ir stabilumo Europoje atkūrimą.

 

2015 metų liepą Europos Parlamentas nusprendė, kad grįžimo prie "business as usual" negali būti tol, kol Rusija nepaisys savo įsipareigojimų gerbti Europos taikos ir stabilumo tvarką.

 

Europa pasiekė tašką, kuriame įvairios jėgos, siekiančios sunaikinti laisvę ir demokratiją, meta iššūkį ES vienybei.

 

Masiniai teroristų įvykdyti žudymai Paryžiuje ir po jų sekusi ypatinga padėtis Briuselyje negali būti matomi atskirai nuo Rusijos besitęsiančios agresijos Ukrainoje ir kaimynų terorizavimo.

 

Jeigu ES nepalaikys Ukrainos žmonių jų kovoje už laisvę ir gerovę, ji išduos ne vien šių žmonių tikėjimą ES, bet ir pačias vertybes, kuriomis ES yra pagrįsta.

 

"Business as usual" santykių negali būti tol, kol nebus sugrįžta prie įprastų principų, skirtų normaliems tarpvalstybiniams santykiams palaikyti.

 

Šis keturias šalis atstovaujančių Europos parlamento narių Gabrielius Landsbergis (Lietuva), Gunnar Hökmark (Švedija), Tunne Kelam (Estija), Krišjānis Kariņš (Latvija) straipsnis taip pat paskelbtas tarptautiniame "EuObserver" portale.