E. Zingeris. Kovotojas už Nepriklausomybę – pamirštas

tsajunga.lt 2015 11 26

tsajunga.lt nuotr.

Vakarykščio juodojo antradienio Seime išvada – prof. Vytautas Landsbergis kaltas, kad liko aktyvus ir matomas visus 25 metus. Seimas atsisakė įvertinti V. Landsbergio indėlį Lietuvos laisvės byloje ir priešpastatė save, Laisvę mylinčiam pasauliui.

Oponuojančio L. Balsio argumentai, išsakyti Seimo salėje, kad V.Landsbergis neturi skaldyti tautos yra nieko verti, nes pirmasis Laisvės premijos laureatas S. Kovaliovas, atstovaudamas demokratiją Rusijoje, tikrai skaldė liūne paskendusią tarybinę liaudį. Antrasis laureatas – A. Terleckas, atstovavo kolūkiečių tarpe nepopuliariam disidentų judėjimui. Trečiasis laureatas Katalikų bažnyčios kronikos steigėjas – S. Tamkevičius, veikė ateizmo ir cinizmo liūno, jau pakankamai sovietų valdžios įmontuoto, sąlygomis. O ketvirtasis laureatas A. Michnikas labai skaldė tautą kadangi atstovavo ne tiktai tuometinį Solidarumą, bet ir liberalią šiuolaikinės Lenkijos mintį, palikdamas šone plačias lenkų valstietijos mases.

Prieštaraudamas V.Landsbergio  kandidatūrai ir įvedęs privalomąjį frakcijos balsavimą šiuo klausimu Seimo narys V. Gapšys dailiai pakartojo L. Balsio žodžius, kad premija turėtų būti „vienijančiu dalyku.”  Tad V. Landsbergis čia ir vėl „skaldytojas”, kadangi jis buvo labai girdimas visus dvidešimt penkerius metus ir po Sausio įvykių… Tad Laisvės premijos neskyrimas yra bausmė už jo girdimumą iki šiolei. Jei būtų nutilęs po 1990-ųjų, tai, matyt, būtų „visus vienijęs”.

Mirus šviesios atminties socialdemokratų vedliui, Prezidentui A. M. Brazauskui, liko V. Landsbergis, kuris buvo pirmuoju Lietuvos vadovu. Gal tai nemažam politikų skaičiui atrodo kaip akibrokštas? Nenorima tikrovė… balanso nebuvimas? Bet juk tai, kad prof. V. Landsbergis yra gyvas ir girdimas iki šiol, jis neturėtų būti dėl to kaltas, kad “skaldo ir nevienija” ir, be to, dar ir gyvena...

Ar V. Landsbergis „atstovauja” visą tautą? Tikrai ne… Demokratinėje valstybėje politikai neatstovauja visos tautos. Jas „atstovauja” A. Lukašenka arba Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. Visų amerikiečių neatstovauja nei B. Obama, nei M. Rubio, nei H. Clinton. Tarp prancūzų tokie nėra nei F. Hollande nei N. Sarkozy. Jie atstovauja, ačiū Dievui, tik tam tikrus rinkėjų sluoksnius. Jie nėra skaldytojai, jie yra demokratai… Jie yra demokratiškai savo rinkėjų išrinkti laisvuose rinkimuose.

Irena Degutienė, remdama V. Landsbergio kandidatūrą, nepateko į interesų konfliktą, kadangi V. Landsbergiui kovojant už Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimą (už ką premija ir būtų skirta), partija dar nebuvo sukurta. Beje, Laisvės premija buvo įsteigta prieš penkerius metus, minint „1991-ųjų sausio 13-osios įvykių dvidešimtąsias metines bei suprantant 1991-ųjų sausio 13-osios svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, taip pat visai Rytų ir Vidurio Europos regiono tolesnei politinei raidai.”

Bet skirtingai nei nelemtas Europos žmogaus teisių teismo nutarimas, kuriame buvo pastebėta, kad Lietuvos teisinė sistema nepateikė Strasbūrui įrodymų, kad pokario partizanų judėjimas atstovavo tautai ar daugumai, V. Landsbergis kovų už nepriklausomybę metu atstovavo lietuvių tautos daugumai ir reiškė Lietuvos tautos pagrindinį siekį – valstybingumą. Skaldytojų vaidmenį tada atliko M.Burokevičius…

Tad skaldytojiška yra kelti Lietuvos Respublikoje vienas kitą perdengiančias priešiškumo bangas, kurios mums neleis deramai pasauliniu lygiu paminėti  Sausio 13-osios pasipriešinimo stebuklo 25-mečio… Lietuvos žmonių nepasidavimas buvo nemenkesnis įvykis Europoje nei Berlyno sienos griuvimas ar Lenkijos ir Vengrijos tautų įvykdyti išsilaisvinimai. Vykstant tokiom rietenom Seime, tikrai  nepasieksime savo istorinės pergalės prieš komunistinę santvarką tarptautinio matomumo… Demokratijų laimėtojų 1990-ųjų herojiniame epe nenurungsime nei vokiečių, nei lenkų, nei vengrų, nors mums būnant Sovietų Sąjungos viduje buvo ir sunkiau  išsiveržti iš kalėjimo nei ribotą komunistinį valstybingumą turėjusioms Vidurio Europos  tautoms.

L. Balsys antradienį Seime teigė, kad premiją reikėtų įteikti kiekvienam „Lietuvos žmogui iš daugiabučio”. Šis žmogus tikrai Lietuvos revoliucijoje vaidino ypatingą reikšmę. Jis išrinko Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą, kurio pirmininku vėliau buvo išrinktas V. Landsbergis. Šiam Atkuriamajam Seimui žmogus iš daugiabučio buvo patikėjęs misiją – įveikti blogio imperiją ir iš jos griuvėsių išvesti šiuos rinkėjus į Laisvę. Tad, Atkuriamasis Seimas ir jo vadovas, įveikęs daugybę sunkumų ir iššūkių, tai padarė.