Seimas nedavė V. Landsbergiui Laisvės premijos

lzinios.lt Raimonda Ramelienė 2015 11 24

Ateinančių metų sausio 13-ąją, kai bus minimas šių tragiškų įvykių 25-metis, Laisvės premija nebus įteikta. Šiandien rytą Seimas balsuodamas nepritarė, kad premija būtų skirta buvusiam Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

lzinios.lt Romo Jurgaičio nuotr.

 

„Patraukiau pečiais“, – paklaustas, kaip reagavo į Seimo sprendimą neskirti jam Laisvės premijos, portalui lzinios.lt sakė V. Landsbergis. Daugiau komentuoti profesorius sakė nenorįs. „No comment. Tai – geriausia“, – pridūrė V. Landsbergis.

 

Po tokio Seimo narių sprendimo iš pareigų pareiškė atsistatydinanti Laisvės premijos komisijos vadovė parlamento vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Jos pavyzdžiu pasekė ir kita komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė. „Apgailestauju, kad yra visiškai paneigta Laisvės premijos komisija. Jos nuomonei pirmą kartą Seimas nepritarė, todėl noriu įteikti atsistatydinimo pareiškimą. Vadinasi, tokia komisija neveiksni, neteisinga ir ją reikia keisti“, – pareiškė I. Degutienė.

 

Už nutarimą dėl premijos skyrimo balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Po balsavimo savo pasipiktinimą išsakė visas būrys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių. „Ši valdančioji dauguma neišlaikė pagarbos savo krašto istorijai testo. Tai rodo jūsų problemas, o ne kieno nors kito. Laisvės premija buvo įsteigta tam, kad Seimas galėtų pagerbti žmones, nusipelniusius laisvei. Dėl V. Landsbergio nuopelnų abejonių nėra“, – teigė opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jam antrino Kęstutis Masiulis. „V. Landsbergis buvo nepriklausomybės laikų simbolis, jo nuopelnai istorijai nepaneigiami. Nesugebėti peržengi per partinius barjerus, apgailėtina“, – sakė konservatorius.

 

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, balsavimas dėl premijos skyrimo V. Landsbergiui – „mūsų brandos testas“. „Valdantieji jo neišlaikė. Turiu konstatuoti, kad salėje nebuvo koalicijos lyderio Algirdo Butkevičiaus. Čia jam buvo šansas parodyti brandą, viešu pasisakymu paraginti pritarti“, – teigė jis.

 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys prisipažino nesidžiaugiąs dėl tokio balsavimo. Iš dalies, jo nuomone, kalta pati komisija, neatsižvelgusi į kitokias nuomones. „Registruosiu įstatymo pataisą, kad premija būtų skiriama ne Lietuvos piliečiams. Kai skyrėme ją Adamui Michnikui, tai mus suvienijo. Ponas V. Landsbergis yra gavęs daug apdovanojimų. Tai nereiškia, kad visas turime paskirti vienam asmeniui, turime žiūrėti plačiau“, – kalbėjo V. Gapšys. Prieš premijos skyrimą V. Landsbergiui pasisakė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys. Jo nuomone, tokia premija turėtų būti skirta „paprastam žmogui iš daugiabučio“, nes būtent eiliniai piliečiai apgynė Nepriklausomybę tragiškomis Sausio dienomis. Pasak jo, V. Landsbergis susijęs „su viena politine jėga, viena partija, o tai artėjančių rinkimų kontekste nėra sąžininga“. „Paminklą V. Landsbergiui pastatys ateities kartos“, – teigė parlamentaras.

 

Laisvės premijos įstatymą Seimas priėmė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

 

Po gero pusvalandžio Seimas vis dėlto grįžo prie Laisvės premijos skyrimo klausimo. Buvo paskelbtas alternatyvus balsavimas, po kurio nutarimo projektas buvo grąžintas tobulinti. Po to jis dar kartą bus teikiamas Seimui. Ar komisija siūlys kitą kandidatą premijai gauti, ar tą patį, nežinoma. Neoficialiai kalbėta, kad šiemet su V. Landsbergiu dėl premijos konkuravo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

 

Laisvės premijos steigimo iniciatoriaus, buvusio šios premijos komisijos pirmininko europarlamentaro liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, Seimo sprendimas dėl premijos skyrimo – „visiškai apgailėtinas“. „Nemanau, kad šis sprendimas yra prieš V. Landsbergio personaliją ir jo indėlį į valstybingumo atkūrimą ir stiprinimą. Tai yra tiesiog politinė pagieža, kurios labai daug yra Lietuvoje, ir nesugebėjimas tam tikru momentu atsiriboti nuo politikavimo. Matyt, pavieniai politikai ir jų grupės neturi politinės atminties arba ji yra labai siaura. Valstybinis požiūris yra visiškai kitoks“, – lzinios.lt sakė P. Auštrevičius. Laisvės premijos laureato, neginkluoto pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo, politinio kalinio, pogrindinės spaudos leidėjo Antano Terlecko nuomone, neskirdamas premijos V. Landsbergiui Seimas pasilegė „neatsakingai ir nedorai“. „Nors mano santykiai su V. Landsbergiu ir nebuvo labai geri, tačiau stengiuosi jo atžvilgiu būti objektyvus. Todėl manau, kad šios premijos jis nusipelnė daugiau nei kuris nors kitas. Taip, jis darė klaidų, bet kas jų nedaro? Man gėda dėl tokio Seimo sprendimo“, – lzinios.lt sakė A. Terleckas.

 

Pirmoji Laisvės premija buvo paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui, antroji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45 pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui, trečioji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

 

Laisvės premija ir „Laisvės“ statulėlė iškilmingai įteikiamos Laisvės gynėjų dieną Seime, Kovo 11-osios Akto salėje. Premijos dydis – 5000 eurų.