R. Šimašius. Vilnius - pokyčiai prasideda

delfi.lt 2015 11 17

Kai prieš pusmetį tapau meru, jau gerai žinojau kur, kaip ir kodėl Vilnius turi keistis.

Remigijus Šimašius

delfi.lt      (Š.Mažeikos nuotr.)

Ta kaita – tai ne tik nauji pastatai, net tik naujos darbo vietos ar sutvarkyta kokia nors dar viena reprezentacinė erdvė. Visa tai vyksta ir vyks. Tačiau keistis turi ir tai, kaip miestas žiūri į miestiečius. Gražių vizualizacijų ir hipnotizuojančių valdiškų idėjų laiką turi pakeisti daromų darbų ir miesto, kuriame šeimininkai yra miestiečiai, laikas.

 

Visi žinome, kad darželių vilniečiams nepakanka. Jaunas, veržlus miestas kviečia auginti vaikus, tačiau pasirodo, kad vaikus tenka auginti namuose, užkrauti juos močiutei arba užsikrauti auklės išlaikymo išlaidas. Per pirmąsias savaites padaryti sprendimai leido sukurti pusantro tūkstančio vietų darželiuose ir trūkumą sumažinti nuo 7000 (nors iki tol būdavo meluojama apie 700) iki 5,5 tūkst. Per šiuos mokslo metus įrengsime dar bent tris savivaldybės darželius, kuriuose bus bent porą tūkstančių vietų vaikams augti. Privačiuose darželiuose taip pat tikimės bent kelių šimtų naujų vietų.

Neris yra mieto gamtinė ašis. Tekanti per visą Vilnių ir jo centrą ji turi tapti jungtimi ir magnetu, traukiančiu šiaurinę miesto dalį prie pietinės. Kad tai įvyktų, jau pradėjome ilgai lauktą, bet metų metais atidėliotą krantinių rekonstrukciją. Kaip kitų metų pabaigoje atrodys visa atnaujinta krantinė jau galite pažiūrėti natūroje tarp Mindaugo ir Žaliojo tilto. Ir tai ne viskas – atnaujinsime viešąsias erdves, sudarysime galimybe miško tipo takeliais keliauti palei Nerį ir ten, kur dabar tokios galimybės nėra.

Daugiabučių namų kiemai yra tai, ką išėję pro duris pamato daugelis vilniečių. Deja, per dažnai jie pamato išvažinėtą žolę, nudrengtą infrastruktūrą ir duobėtus įvažiavimus. Kitais metais biudžete bus numatyta, kad visi įvažiavimai į kiemus, kuriuos galime laikyti vidinėmis bevardėmis gatvelėmis, tarnaujančiomis tūkstančiams gyventojų, bus be duobių. Sukursime aiškią tvarką ir padėsime gyventojams tvarkyti savo aplinką – ar tai būtų šaligatvis, ar želdynai, ar automobilių statymas. Nulis biurokratijos ir tikra pagalba yra tai, ko gali tikėtis vilniečiai, norintys gyventi patogiau ir gražiau.

Miestas auga, judėjimas mieste taip pat. Kitąmet bus atidarytas vakarinis aplinkkelis, ir net trys iš šešių labiausiai užgrūstų transporto mazgų taps laisvesni. Tai Geležinio Vilko – Ukmergės – Žalgirio gatvių - Konstitucijos prospekto mazgas; Narbuto – Laisvės – Rygos gatvių mazgas; taip pat Laisvės – Rygos – Justiniškių gatvių mazgas. Kažkiek pagerintos bus Kalvarijų – Ozo – Kareivių mazgo prieigos, o Minsko plento ir Liepkalnio gatvių susikirtimui jau pradedame projektuoti dviejų lygių viaduką. Pagarbiai vairuojantys vilniečiai gali tikėtis ir kad geltonaisiais koriais (kurie jau duoda efektą) neapsiribosime, ir eismo kultūra bus keliama, o chuliganiškam vairavimui erdvės bus mažiau.

Susisiekimas – nebūtinai automobiliai. Jau pradedame ir kitų metų pabaigoje planuojame viešojo transporto atnaujinimą – kad į jį būtų patogu ir jauku sėsti, o autobusai nesugriūtų viduryje maršruto. Vilniuje nebeliks nei vienos autobusų stotelės, kurioje nėra išgrįstos laukimo aikštelės. Dviračių infrastruktūra bei šaligatviai taip pat sulauks dėmesio.

Kad miestas judėtų į priekį, nebijome pasikinkyti naujus metodus ir inovacijas. Mes nelaukiame kol naujienos įsiverš per galines duris – mes joms atidarome paradines. Pasikvietėme į Vilnių Uber, ir, jei tik kokia nors centrinė institucija nesugalvos pažaisti stabdžių žaidimo, jau artimiausiu metu turėsime patogią naujovę transporte. Ne tik Uber – bet kurie kiti metodai, kai žmonės dalinasi ir taip pasitarnauja vieni kitiems, yra kviečiami ir sveikinami. Dar daugiau – Vilnius nebijo būti pirmasis, kuriame tos naujovės yra pritaikomos. Štai šalia oranžinių Vilniuje jau testuojama nauja dviračių nuomos paslauga Drop Bike, kuri veikia be jokios subsidijos iš mokesčių mokėtojų. Vilnius tampa atvirų duomenų čempionu, kurio sprendimais pradeda sekti kiti miestai.

O kaip su pinigais, paklausite jūs? Taip – tai vis dar iššūkis ilgai finansiškai stekentam miestui. Tačiau šiai dienai Vilniaus skola jau 17 mln. eurų mažesnė nei prieš pusmetį. Einamieji mokėjimai vykdomi visiems tiekėjams, o dėl įsisenėjusių skolų su kreditoriais sudarytas jų išdėstymo grafikas. Įmonėse keičiame valdymą į tokį, kuris atitinka geriausius standartus. Esame dar tik kelio pradžioje, ir jis ne visada sklandus bei lengvas, tačiau jau matome rezultatus, kuriuos nepriklausomi valdybų nariai ir sąžiningi vadovai gali atnešti.

Yra ir tokių dalykų, kurių daugelis miestiečių kasdien nemato, tačiau jie labai svarbūs. Pavyzdžiui, šiemet pradėjome išmontuoti vaikų namus ir dar iki metų pabaigos vieneri vaikų namai bus uždaryti. Kitais metais dar vieni. Vietoje to steigiame pagalbos šeimoms struktūras. Mano tikslas – kad kasmet iš šeimų būtų paimama vis mažiau (bent 10 procentų) vaikų, o po dviejų metų į vaikų namus nepatektų nei vienas vaikas.

Pradedame stiprinti seniūnijas, konsultuojamės su bendruomenėmis, stipriname darželius bei mokyklas – štai kaip keičiasi mūsų Vilnius. Tai nereiškia, kad Vilniuje nebėra ir nebus problemų. Tačiau tai reiškia, kad Vilniaus savivaldybė šias problemas sprendžia, o ne gyvena iš jų. Vilnius ateina į naują etapą – kai vilniečiai yra miesto šeimininkai.