NATO svarsto imtis precedento neturinčių veiksmų dėl Rusijos

delfi.lt 2015 10 29

 

Remiantis žiniasklaidoje pasirodžiusiais pranešimais, NATO šalys narės svarsto galimybę dislokuoti 4 tūkst. savo karių su Rusija besiribojančiose valstybėse. Ši priemonė būtų skirta Kremliui atgrasyti nuo karinio avantiūrizmo prieš NATO bloko rytines nares.

NATO svarsto imtis precedento neturinčių veiksmų dėl Rusijos

delfi.lt (AFP/Scanpix nuotr.)

 

Šie siūlymai – tai dalis Aljanso viduje vykstančių didelio masto diskusijų dėl ilgalaikio atsako į 2014 m. Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą ir paramą separatistams Rytų Ukrainoje. Vienas iš tokių siūlymų – karių dislokavimas Rytų Europoje. Remiantis „The Wall Street Journal“ pakalbintų karinių vadų ir diplomatų pateikta informacija, didelė tikimybė, kad tokie precedento neturintys veiksmai supykdys Maskvą.

Kaip rašo „The Telegraph“, pagal vieną iš svarstomų scenarijų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų dislokuojami 800-1000 karių batalionai. Pagal mažesnio masto planą šiame regione būtų dislokuojamas tik vienas batalionas. Šiuo metu Baltijos valstybėse 150 karių dislokuojanti Jungtinė Karalystė (JK) pagal tokį scenarijų turėtų sutikti, kad jos dislokuojamoms pajėgoms taip pat vadovautų NATO.

Manoma, kad tokiu būdu diplomatai ir kariniai vadai ketina siųsti žinutę Maskvai, kad Aljansas puikiai koordinuotas ir pasirengęs ginti savo labiausiai į Rytus nutolusias nares. Rytinės NATO narės, tarp kurių Lenkija, Estija, Lietuva ir Latvija, ragina Aljansą stiprinti karinį dalyvavimą šiame regione, kad Rusija būtų atbaidyta nuo galimos agresijos. Vis dėlto kitos NATO šalys narės, ypač Vokietija baiminasi, kad dislokuojamų karių skaičiaus didinimas gali išprovokuoti Rusijos atsaką tuo metu, kai Ukrainoje laikomasi susitarimo dėl ugnies nutraukimo. Rusija savo ruožtu vertina NATO kaip pavojų saugumui, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina NATO ekspansija Rytų Europoje dėl krizės Ukrainoje.

Tikėtina, kad didesnių karių pajėgų dislokavimas Maskvos bus įvertintas kaip 1994 m. sutarties, draudžiančios pasienio teritorijose dislokuoti didelius karinius dalinius, pažeidimas. NATO ne kartą yra apkaltinusi Rusiją pažeidus šią sutartį, tačiau primygtinai tvirtina pati jos nepažeidinėjanti.

NATO atstovas pareiškė, kad Aljansas jau sustiprino gynybai skirtas pozicijas Rytuose įkurdamas rotacines pajėgas ir šešias nedideles vadavietes šiame regione. Be to, regione intensyviai vykdomos karinės pratybos.

„Rengiantis NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, įvyksiančiam ateinančių metų liepos mėn., sąjungininkės tęs diskusiją dėl tolimesnių veiksmų, skirtų spręsti saugumo iššūkius. Vienas iš galimų tokių veiksmų – tolimesnis kolektyvinės gynybos stiprinimas pasitelkus ilgalaikį prisitaikymą. Vis dėlto šiame etape nesvarstome jokių konkrečių variantų“, - informavo NATO atstovė Carmen Romero.

Rusijos užsienio ministerijos atstovė Marija Zacharova savo ruožtu pareiškė, kad prieš atsakydama viešai Rusija išanalizuos šiuos pranešimus.

Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir vyriausiasis mokslinis darbuotojas iš „The Brookings Institution“ Stevenas Pfiferis patikino, kad šios vykstančios diskusijos – tai ženklas, rodantis, kad NATO šiuo metu Rusiją vertina ne kaip partnerę, kaip buvo manoma pastaruosius 20 metų, tačiau labiau kaip potencialų priešininką.

„800-1000 karių yra daug“, - neabejojo jis. „Šis žingsnis skirtas siųsti žinią Rusijai, kad NATO nusiteikusi rimtai, ji gins savo teritoriją“, - pridūrė jis.

S. Pfiferis taip pat pareiškė, kad Rusija bet kokį dislokuojamų karių skaičiaus didinimą vertins nepalankiai, tačiau Maskvos atsakas priklausys nuo pajėgų, kurias ketinama dislokuoti, rūšies.

„Aš nesiųsčiau tankų brigados į Rytų Estiją. Manau, kad tai būtų labai provokatoriška. Vis dėlto būtų galima siųsti kitų rūšių pajėgų, kurios nebūtų pajėgios užimti Sankt Peterburgo“, - patikino jis.