D. Kreivys. Lūžiui energetikoje nepasirengta

delfi.lt 2015 10 13

Kitais metais šalies energetikos sistemoje ir elektros rinkoje įvyks reikšmingos permainos, kurios dažnai pavadinamos netgi lūžiu šalies energetikoje.

Dainius Kreivys

Dainius Kreivys © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Numatoma, kad pradės veikti naujos galingos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, dėl to turėtų mažėti elektros kaina vartotojams. Tačiau dar labiau sumažės Lietuvoje pasigaminamos elektros energijos kiekis, iškils klausimų dėl tolesnio šalyje įrengtų ir vis mažiau naudojamų elektros generavimo pajėgumų likimo.

Tai nereiškia, kad mūsų elektros energetika jau bus visiškai integruota su vakarų Europos energetiniais tinklais. Anksčiau minėtos jungtys su Vakarų Europos valstybėmis mus sujungs per vadinamuosius dažnio keitiklius, todėl galėsime su ja prekiauti elektros energija, tačiau ir toliau liksime Maskvos valdomame BRELL žiede.

Visiška integracija į Vakarų Europos Kontinentinius elektros tinklus numatoma tik po dešimties metų, kai bus nutiesta antra galinga linija į Lenkiją. Tai jau leis susijungti su Europa susijungti sinchroniniu režimu ir išeiti iš Rusijos valdomos sinchroninės zonos.

Vis dėlto naujosios jungtys atneš nemažai permainų. Iki šiol Baltijos valstybes su Skandinavija siejo dvi jungtys tarp Estijos ir Suomijos. Jos užtikrino, kad elektros energijos gamybos kaina Estijoje tapo labai panaši į Suomijos, tačiau dėl nepakankamų tinklų pajėgumo tarp Latvijos ir Estijos, mūsų šalyje kaina išliko aukštesnė – ji priklauso nuo iš Rusijos importuojamos brangesnės elektros energijos.

Skaičiuojama, kad dėl naujų beveik milijardą eurų kainuosiančių ir daugiau kaip 1000 MW galios jungčių su Švedija ir Lenkija atsiradimas suvienodins kainas visoje „NordPool Spot“ kainų zonoje. Tai reiškia, kad išaugus pigesnės elektros energijos pasiūlai iš šiaurės šalių elektros gamybos kaina Lietuvos rinkoje gali vidutiniškai sumažėti apie 15 -20 nuošimčių, padidės mūsų elektros sistemos patikimumas ir adekvatumas, galėsime išsiversti be brangesnės rusiškos elektros importo.

Matydama šiuos pokyčius, Energetikos ministerija pasiūlė Vyriausybei naikinti vadinamąsias remtinos energijos gamybos kvotas dujomis kūrenamoms termofikacinėms jėgainėms bei „Lietuvos elektrinės“ dujiniams elektros gamybos pajėgumams.

Šiomis kvotomis iki šiol buvo siekiama šalyje palaikyti didesnę elektros generaciją tokiu būdu užtikrinant didesnį elektros tiekimo saugumą ir patikimumą. Nuo kitų metų tokio poreikio lyg ir nebelieka, nes tiekimo patikimumą užtikrins naujosios jungtys.

Tačiau bėda ta, kad energetikos politiką šalyje formuojanti energetikos ministerija nepasivargino teisiškai apibrėžti, koks likimas laukia kvotas praradusių termofikacinių jėgainių, kurios visos šiuo metu yra ne valstybės rankose. Bendros apie 550 MW elektrinės galios Vilniaus ir Panevėžio termofikacines jėgaines valdo tų miestų savivaldybės, o Kaune – privatūs savininkai. Be elektros energijos jos, kaip šalutinį produktą, tiekdavo šilumą tuose miestuose gyvenančioms šeimoms.

Galima sutikti, kad termofikacinės jėgainės elektros gamybai šiuo metu išties nėra labai reikalingos, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jos turi būti sunaikintos. Elektros energetikos sistema turi būti saugi, o tai reiškia, kad didėjantis elektros importas turi būti rezervuojamas. Rezervų galia turi atitiktų maksimalų elektros vartojimą šalyje. Be to, nežinome, ar netolimoje ateityje importuojama elektra nebrangs, todėl būtų visiškai neišmintinga sunaikinti geros būklės elektros generavimo šaltinius.

Vyriausybės atstovai tikina, kad panaikinus remtinos elektros energijos gamybos kvotas kogeneracines jėgaines bus siekiama išlaikyti kaip elektros generavimo rezervą. Tačiau, kaip minėta, jokių tai įteisinančių Vyriausybės sprendimų nėra priimta, lėšų rezervams palaikyti neskiriama. Tuo tarpu savivaldybių atstovai ar jėgainių savininkai nemato galimybių joms veikti rinkoje ir kalba apie neišvengiamą tų jėgainių išmontavimą.

Neturint kvotų, kūrenti jėgaines jų savininkams būtų grynas nuostolis, tai parodo ir Lietuvos šilumos asociacijos Seime praėjusią savaitę pristatyta studija. Tuo tarpų energetikos ministerijos atstovai atkakliai laikosi nuostatos, kad jėgainės privalo veikti rinkos sąlygomis, tačiau jokių tokią galimybę įrodančių skaičiavimų nepateikia.

Taigi kyla didelė grėsmė, kad dėl Vyriausybės pareigūnų neatsakingo nerūpestingumo, tingumo ar nesupratimo Lietuvos elektros energetikos sistema praras palyginti geros būklės 550 MW galios rezervus ir, skaičiuojant atstatomosiomis kainomis, milijardinės vertės elektros generavimo pajėgumus.

Vyriausybėje, regis, tikima, kad tokie odioziniai pertvarkymai gali likti nepastebėti – kažkas reikiamu metu tiesiog nesiėmė reikiamų veiksmų ir tos jėgainės tiesiog buvo išardytos. Visa politinė atsakomybė už nepataisomą žalą Lietuvos energetikos sistemai teks energetikos ministerijos vadovybei, nes būtent ji atsakinga už energetikos politiką ir savalaikį teisės aktų patvirtinimą.