Svarbu
Registracija
Rinkimams artėjant – parlamentarų benefisai
lzinios.lt 2015-08-24
Nors rinkimai į Seimą vyks tik daugiau nei po metų, dabartiniai parlamentarai jau stengiasi krautis politinį kraitį. Vieni tai daro kur kas dažniau susitikinėdami su rinkėjais, kiti – siūlydami įstatymų pataisas, kurias įgyvendinti realybėje būtų neįmanoma.
Politologų nuomone, visa tai – dar tik prasidėsiančio karšto politinio sezono užuomazgos, tad rudenį įvairių populizmu dvelkiančių iniciatyvų bus dar daugiau.
Nori eterio
Parlamentaras „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas įregistravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) bei Politinių partijų įstatymų pataisas, kurias priėmus būtų užtikrinta parlamentinių partijų teisė nekliudomai kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais nacionalinio transliuotojo eteryje. Esą dabartinis jo suteikimo klausimų teisinis reguliavimas sukuria dirvą gandams apie neskaidrius politikų ir laidų rengėjų susitarimus ir abipusę priklausomybę, LRT žurnalistų politines simpatijas bei antipatijas.
Seimo nario nuomone, šios rizikos būta išvengta, jei LRT būtų įpareigota skirti parlamentinėms partijoms laiką programose, kaip yra rinkimų metu. Anot parlamentaro, kad tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, jau daug metų Nyderlandų Karalystėje veikia įstatymo norma, pagal kurią nacionalinis transliuotojas privalo skirti radijo ir televizijos eterio dalį visoms parlamentinėms partijoms.
Per mažai pinigų
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlo padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus. Anot jos, šiuo metu esama socialinės nelygybės – visu etatu plušantis mokytojas turi dirbti 18 valandų per savaitę, o auklėtoja – 36 valandas ir „į rankas“ gauna apie 420–450 eurų. Dar blogesnė yra auklėtojų padėjėjų situacija. Dirbdamos visą darbo dieną jos gauna tik minimalų atlyginimą. Todėl politikė ragina nuo 2016 metų suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais.
R. Tamašunienė taip pat siūlo nuo kitų metų padidinti Vyriausybės, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybinių atlyginimų koeficientų viršutines ribas dviem punktais. Taip esą būtų išvengiama tokių situacijų, kai savivaldybės kiemsargis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gauna minimalią algą, o darbuotojas, turintis tam tikros srities magistro laipsnį ir einantis kur kas atsakingesnes pareigas, geriausiu atveju gali uždirbti tik 90 eurų daugiau.
PVM arkliukas
„Darbietė„ Vilija Filipovičienė norėtų, kad lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtų taikomas ne tik kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kaip yra iki šiol, bet ir nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 300 eurų. Šiuo metu jiems yra taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Parlamentarės nuomone, priėmus tokią pataisą sumažėtų brangių nekompensuojamų vaistų kainos ir padidėtų jų prieinamumas – daugiau pacientų galėtų įsigyti inovatyvių vaistų.
Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, vaistų, juo labiau nekompensuojamų, kaina jokiu būdu nenulemia jų efektyvumo ar naudingumo. Gydymo efektyvumas priklauso ne nuo vartojamo vaistų naujumo ar kainos, bet nuo to, ar tiksliai ir reikiamu momentu vaistai yra parinkti konkrečiam pacientui.
SAM pateiktose pastabose taip pat teigiama, kad palaiminus parlamentarės siūlymą gali būti sukurtos sąlygos, kai skirtingoms to paties vaisto pakuotėms bus taikomas skirtingas PVM tarifas, o tai sudarys sąlygas vaistų gamintojams manipuliuoti kainomis.
Nepritarti V. Filipovičienės sumanymui Vyriausybei pasiūlė ir Finansų ministerija. Mat įžvelgiama net galima socialinė diskriminacija – taikant lengvatinį 5 proc. PVM tarifą galėtų būti diskriminuojami mažiau pasiturintys asmenys, negalintys nusipirkti brangesnių vaistų ir perkantys panašaus poveikio pigesnius vaistus.
Gaivina numarintą idėją
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Valerijus Simulikas ir socialdemokratas Edvardas Žakaris rudenėjant nutarė gaivinti Nacionalinio komercinio banko idėją, kuri jau ne kartą buvo numarinta. Kaip LŽ prisipažino V. Simulikas, tai bus trečias bandymas Seime.
Jiedu siūlo Vyriausybei, kaip valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančiai institucijai, iki kitų metų birželio parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, reikalingus Nacionaliniam komerciniam bankui steigti. „Norime, kad Lietuvos gyventojams būtų geriau. Žmonės šiame banke galėtų mokėti už komunalines paslaugas, taip nekraudami pelno komerciniams bankams“, – aiškino V. Simulikas.
Būsimos kovos dvelksmas
LŽ kalbinti parlamentarai tikino, kad jų siūlymai su artėjančiais rinkimais į Seimą neturi nieko bendra. Esą tai tėra įprasta parlamentinė rutina.
Vytauto Didžiojo universiteto docento, politologo Bernaro Ivanovo teigimu, minėti Seimo narių siūlymai labai kvepia populizmu. „Politikai daro pareiškimus, teikia valstybės realijų neatitinkančius siūlymus, tikėdamiesi pritraukti tiek rinkėjų, tiek ir žiniasklaidos dėmesį. Tai rodo, kad politinis ruduo šiemet bus gana audringas, o kol kas reiškiasi pirmieji jo ženklai“, – LŽ sakė jis
Anot B. Ivanovo, dar sunku prognozuoti, kokie įvykiai gali klostytis prasidėjus naujam politiniam sezonuo, tačiau vargu ar valdžios vadžias laikantys socialdemokratai leis, jog populistiniai sprendimai būtų priimami Seime.