V. Landsbergis. Trečias dūmas

delfi.lt 2015-05-22

 

Lietuvos Seimas pritarė referendumui, - kol kas dar svarstyti, - kad juo, jei žmonės pritartų, būtų keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ne kokia smulkmena, o esminis pilietybės dalykas.
Vytautas Landsbergis

Ar pilietybė saisto pilietį su jo valstybe ypatingu būdu, ar nesaisto. Nes jei tu gali būti kelių valstybių pilietis, tarp jų ir Lietuvos, tai ši pilietybė – viena tarp kitų, neypatinga. Tarp teiginio (gal ir jausmo) „aš – Lietuvos pilietis!“ ir sampratos „aš esu ir Lietuvos pilietis – ne tik Rusijos, Lenkijos, Airijos“, sutikim, yra gana didelis skirtumas, gal net esminis. Be abejo, priklausantis nuo žmogaus. Galėtum juk būti daugybinis įvairių šalių pilietis, kuriam Lietuvos pilietybė mieliausia, nors užsieniuose gyvenant – ji be naudos, kaip gintaro suvenyras.

Žinia, jei Kanados pilietis nutartų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus, formali antroji mūsų šalies pilietybė būtų reikalinga. Kitais atvejais – kelionėms, verslui, veiklai – ji nebūtina. Na, dar olimpiniam sportui, vienam sezonui. Šiaip būnant Lietuvoje, antroji Lietuvos pilietybė nėra būtina. Tik norėk ir veik. Investuok, linksminkis. O rinkimams reikia.

Štai čia ir antrasis lazdos galas. Iniciatoriai bei naivūs rėmėjai turi suprasti, kad kalbama ne vien apie lietuvių teisę turėti daug pilietybių, bet lygiai taip pat – apie daugybės kitašalių kitataučių žmonių galimą geismą bei interesą turėti lietuvišką pasą. Vienoj kišenėj, tarkim, su rusišku. Vienas – dalyvauti rinkimuose; kitas – prašytis užsienio šalies pagalbos.

Per Gruzijos karą paaiškėjo, kad į Abchaziją užvežta maišai rusiškų pasų, tik dar be pavardžių. Nespėjo išdalinti. Gal ir Lietuvoje jau tokių pasų slapčiomis privežta, ir jau su pavardėmis? Padirbėk, VSD.

 

Laikas, kad ir mums, ne vien gruzinams, šis tas paaiškėtų. Jei Lietuvos gyventojai galės teisėtai ir gausiai – ne išimties tvarka – turėti neribotą skaičių pilietybių, neatmestina, kad nedraugiškas revanšistinis užsienis Rytuose naudos tai kaip naują ekspansinio spaudimo ir satelizavimo priekabę. Davaj ir mūsiškiams, „našiams“. Kitaip – diskriminuoji! Ketini juk diskriminuoti neįleisdamas oficialios kirilicos į viešus užrašus ir dokumentus.

Štai kodėl siūlomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas, vienu mostu išbraukiant principinę nuostatą, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, o ta amputacija leistų Lietuvoje daugybinę pilietybę, yra pavojingas žaidimas ypač dabar ir būtent nacionalinio saugumo požiūriu.

Be to, jis neturėtų būti apgaulingas, nes tokiu atveju visi žaidimai virsta šulerystėmis. Antai kalama ir kalama, neva Konstitucijos kastravimas padovanosiąs kažkam „dvigubą“ pilietybę. Nėra tokių terminų ir tokių normų. Dviguba tarsi ne triguba, o iš tikrųjų darosi kitaip. Arba viena pilietybė (leidžiant ypatingas išimtis), arba neriboto skaičiaus daugybinė, tada tiesiog nulinė.

Išbraukti dabartinio 12-ojo Konstitucijos straipsnio antrąją dalį bus tolygu, kaip įrašyti redakcinę alternatyvą: „Bet kas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Jei nuostata „Niekas negali būti“ eina šalin, tąsyk „bet kas gali būti“ rastųsi kaip sąžiningas atviras siūlymas balsuojantiems, kurie bent žinos, už ką balsuoja. Arba nebalsuoja, siūlyčiau nebalsuoti. Seime reiktų rimtų pokalbių, ir nebūtinai puikuojantis prieš kameras.

Apgaulingų referendumų turėjom bent du. Vieną – neva patariamąjį, kad Lietuvoje negali būti branduolinės energetikos (Rusijos energetikai energingai plojo), į kurio tekstą dar užuot patarimo gudriai įsukta sprendimas. Antrą – atvirai privalomąjį dėl būsimų referendumų parašų konstitucinės kvotos sumažinimo triskart, dėl žemės iškasenų (ir žvyro, vandens) naudojimo tik visuomenei referendumu leidus, ir draudžiantį parduoti žemę kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiams („užsieniečiams“), nors tuo būtų sulaužyta mūsų ES narystės sutartis. Gerai, kad žmonės susivokė ir nebalsavo. Per praėjusius po to vienerius metus neuždraustieji „užsieniečiai“ oficialiai įsigijo kelias dešimtis hektarų.

Dabar leidžiamas trečias dūmas. Interesantai laukia ne Čikagoje, o kitur. Todėl mažiau jausmų, grįžkim prie re-dūmo grėsmių. Turime matyti padėtį aiškiai ir turėti atsakymus. Ar putinizmas išties plinta epidemiškai kaip 21 amžiaus rusofašizmas, būtent priešiškas ir viršenybinis „aukštesnės rasės“ nusistatymas kitų tautų atžvilgiu? Ar neplinta jis Lietuvoje? Pasikalbėkit su kaimynais rusais, pasiklausinėkit pažįstamų. 

Putinizmas, ypač aršiai pratrūkęs dėl Kremliaus karo prieš Ukrainą, tai ne vien Rusijoje gyvenančių, bet ir Lietuvos rusų dorovinis egzaminas. (Taip pat išmėginimas kai kuriems lietuviškiems veršiams). Būtų didelis nuostolis ir pavojus, jei prarastume ligi šiol lojalius Lietuvos rusus, nūnai agentų gundomus tapti Kremliaus penktąja kolona. Dorovinio egzamino neišlaiko asmenys, tampantys priešiški savo gimtai arba pasirinktai šaliai Lietuvai, o besipučiantys į pasaulio valdovus. Ar daug jų – pirmiausiai turi atsakyti pati Lietuvos rusų bendruomenė. Bet pasiūlymams įsivesti daugybinę (nulinę) pilietybę sunku buvo rasti netinkamesnį laiką.

Seimas nesuklystų, ilgam atidėjęs daugybinę pilietybę.