Prie JAV krantų – Rusijos kariniai lėktuvai: kai suskamba telefonas, stoja širdis

Prie JAV krantų – Rusijos kariniai lėktuvai: kai suskamba telefonas, stoja širdis

delfi.lt 2015-04-12

 

JAV karinių oro pajėgų pulkininkas Frankas Floresas pro galingus žiūronus stebi įtartiną tašką, esantį maždaug už maždaug 80 kilometrų į vakarus už Beringo sąsiaurio.

 

„Ten žemyninė valstybės teritorija“, – sako. Taip, ten Sibiras – Azijoje esančios Rusijos dalis, skelbia latimes.com.

„Tin City“ – nedidelė Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų radaro stotis, pavadinta senos šachtos vardu, įsikūrusi apledėjusio kalno viršūnėje, vos 80 kilometrų žemiau Šiaurės poliaračio, toli nuo kelių ir net nuo medžių.

Pentagonas šį objektą kontroliuoja jau labai seniai, įkurdino ten ilgo nuotolio radaro stotį, turėjusią užkirsti kelią netikėtai Sovietų Sąjungos atakai.

Praeitais metais JAV F-22 naikintuvai ten kilo apie 10 kartų – net du kartus dažniau nei 2013 metais. Jie stebėjo ir fotografavo Rusijos Tu-95 bombonešius ir MiG-31 naikintuvus, skraidžiusius virš Beringo jūros ir piktybiškai nesusisiekusius su JAV oro erdvės kontrolės centrais. Maža to, jie nepasivargino įsijungti radijo atsakiklių, kurie įprastai siunčia atpažinimo signalus.

Sergejus Šoigu
Sergejus Šoigu
© AFP/Scanpix

Rusijos kariniai lėktuvai skrydžius vykdo tarptautinėje oro erdvėje. Lieka neaišku, ar jie tikrina JAV kantrybės ribas, patruliuoja virš konkrečios teritorijos ar tiesiog dar kartą primena apie Maskvos kaip pasaulio galios ambicijas.

„Jie neabejotinai bando mums perduoti žinią. Tik vis dar nežinome jų tikslų“, – teigia F. Floresas, buvęs olimpinis plaukimo čempionas, atsakingas už „Tin City“ ir kitas 14 radaro stočių, išsibarsčiusių Aliaskos pakrantėje.

JAV pareigūnai bombonešių, kurie pastebėti vos už 80 kilometrų į pietus nuo Kalifornijos šiaurinės pakrantės, skrydžius vertina kaip sąmoningas provokacijas. Jie simbolizuoja po Krymo aneksijos ir karo rytų Ukrainoje pablogėjusius Maskvos ir Vakarų santykius.

Panašūs Rusijos karinių lėktuvų manevrai suerzino ir Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos, Norvegijos kitų šalių lyderius. Sausį britų pareigūnai buvo priversti keisti vieno komercinio lėktuvo maršrutą, nes virš Lamanšo sąsiaurio praskrido Rusijos bombonešiai su išjungtais radijo atsakikliais.

Trumpiau tariant, NATO teigia, kad šiais metais Aljanso naikintuvai dėl Rusijos karinių lėktuvų manevrų virš Europos kilo daugiau nei 100 kartų – tris kartus dažniau nei 2013 metais. Rusijos karinių lėktuvų patruliavimas už šalies sienų toks intensyvus buvo tik iki 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga.

Lapkritį, kai įtampa dėl Ukrainos jau buvo pasiekusi pavojingą ribą, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusijos strateginiai bombonešiai atnaujins patruliavimo misijas tiek virš Atlanto, tiek virš Ramiojo vandenyno.

„Esant tokiai situacijai, mes privalome išlaikyti karinį buvimą Atlanto vandenyno vakaruose ir Ramiojo vandenyno rytuose, taip pat virš Karibų jūros ir Meksikos įlankoje“, – sakė Rusijos gynybos ministras.

Nors Arktis ir sulaukia mažiau dėmesio, Rusija ir ten noriai demonstruoja savo karinę galią.

Prezidento V. Putino vyriausybė prabilo apie planus naujam gyvenimui prikelti 10 buvusių sovietinių laikų karinių bazių, tarp kurių ir 14 aerodromų, kurie prie Arkties krantų buvo uždaryti pasibaigus Šaltajam karui.

Laivų statykla Severodvinske, didžiausiame Rusijos Arkties pakrantės mieste, pirmą kartą po kelių dešimtmečių pertraukos pradėjo statyti keturis branduolinius povandeninius laivus, skelbia Rusijos žiniasklaida. Pentagonas tvirtina, kad ši informacija yra teisinga.

Pentagonas sureagavo 2014 metais išleidęs 126 mln. dolerių (116 mln. Eur) „Tin City“ ir kitų pakrančių radaro stočių Aliaskoje atnaujinimui. Be to, prisidėjo prie karinių pratybų, kurias organizavo sąjungininkai šiaurėje – pavyzdžiui, pirmą kartą po 2011 metų į orą virš Arkties kilo JAV strateginiai bombonešiai.

Neseniai keturi B-52 trumpoms patruliavimo misijoms virš Arkties ir Šiaurės jūros regionų kilo iš bazių Nebraskoje ir Luizianoje, skelbė JAV karinės oro pajėgos. Pakeliui prie jų prisijungė iš naikintuvai iš Kanados, Anglijos ir Nyderlandų.

JAV karinių oro pajėgų teigimu, jau svarstoma galimybė nuo kitų metų „Eielson“ oro pajėgų bazėje Aliaskoje dislokuoti pirmąsias naujos kartos naikintuvų F-35 eskadriles.

Tokie pokyčiai fiksuojami tirpstant ledo kepurėms ir atsiveriant galimybėms naujiems vandens keliams. Taip pat vis dažniau keliamas naftos ir kitų gamtos išteklių klausimas, aktualus net aštuonioms valstybėms, tolimojoje Šiaurėje turinčioms teritorinių ar jūrinių pretenzijų.

„Esame strateginės Arkties svarbos atgimimo liudininkai“, – teigia karinio jūrų laivyno admirolas Williamas E. Gortney, vadovaujantis Pentagono šiaurinei vadavietei ir Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos vadavietei.

„Ar tai antrasis Šaltasis karas? Visai nesvarbu, ką mes manome. Galbūt jie mano, kad Šaltasis karas niekada ir nesibaigė“, – sako W. E. Gortney.

Analitikų teigimu, V. Putino valdžia kelia šalies bombonešius norėdama pasigirti savo karine galia, kuri po Šaltojo karo buvo praradusi reputaciją.

„Gebėjimas demonstruoti karinę galią iš bazių Arkties regione yra viena iš sričių, kur jie vis dar gali pasirodyti“, – teigia Vašingtone esančio Karo tyrimų instituto analitikas Christopheris Harmeris.

„Tai žymiai silpniau, ką jie darė Šaltojo karo metais. Nemanau, kad jie ką nors gąsdina. Tenori būti tikri, kad niekas neatvyks į Arktį ir prie jų nekiš nagų“, – mano pelno nesiekiančio Karinių laivynų analizių centro Vašingtone analitikas Dmitrijus Gorenburgas.

Pasibaigus Šaltajam karui, JAV kariuomenė primiršo, tačiau jokiais būdais nepamiršo Arkties.

Nuaidėjus pavojaus signalui, naikintuvų pilotai kartais skuba į Jungtinės Elmendorf-Richardsono bazės Ankoridže angarus, kur užveda besiilsinčius F-22 „Raptor“ naikintuvus. Lėktuvų būklė puiki, jie pasirengę imtis veiksmų.

Požeminėje bazės patalpoje keliomis eilėmis sėdi radarų technikai, kurie ryškiuose radarų ekranuose stebi nedidelius ryškius judančius signalus – Aliaskos oro erdve judančius lėktuvus. Ant sienos kabančiuose keturiuose dideliuose ekranuose stebimas judėjimas oro erdvėje virš Arkties, įskaitant ir Rusijos oro erdvę.

Prie JAV krantų – Rusijos kariniai lėktuvai: kai suskamba telefonas, stoja širdis
© Stopkadras

Ant sienos kabo ir 261 lentelė su raudonomis žvaigždėmis. Kiekviena žymi atvejį, kai JAV pavyko sėkmingai atpažinti rusų lėktuvą. Iš viso nuo 1983 metų buvo identifikuoti 424 rusų lėktuvai, daugiausia Šaltojo karo metais.

„Jeigu jie čia pasirodys, mes juos suseksime, nustatysime, kas jie tokie, ir koks jų tikslas“, – teigia už gynybos eskadrilę atsakingas majoras Carrie Howardas.

Dažniausiai minėtieji signalai radaro ekrane – komerciniai lėktuvai, kurie leidžiasi atpažįstami siųsdami radijo signalus arba bendraudami su regiono oro kontrolės pareigūnais. Kartais lėktuvai „tyli“.

Jeigu vadai nusprendžia reaguoti, jie čiumpa telefoną ir susisiekia su rūbine, kur naujos užduoties laukia visada pasirengę F-22 pilotai.

„Kai suskamba telefonas, akimirkai sustoja širdis, jis labai garsiai skamba“, – teigia vienas pilotas, saugumo sumetimais nepanoręs prisistatyti.

Vos pakilę į orą, pilotai privalo vizualiai atpažinti kitą lėktuvą, tačiau tai gana sudėtinga užduotis. F-22 gali skristi beveik tris kartus greičiau nei gremėzdiškas bombonešis Tu-95, todėl pasiekti jo lėtumą – nemenkas iššūkis.

„Norisi skristi greitai. Naikintuvas turi skristi greitai. Tačiau reikia prisiderinti prie jų“, – sako pilotas.

Rugsėjo 17 dieną jis leidosi medžioti dviejų signalų radaro ekrane, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo du rusų Mig-31 ir du degalų lėktuvai. Amerikos pilotas priartėjo prie rusų, pasiuntė signalą bazei ir grįžo atgal.

„Jie suprato, kad esame šalia. Mums to ir tereikia“, – konstatuoja pilotas.

www.DELFI.lt