Jei sulaikyto laivo „Jūros vilkas“ žurnalas yra tvarkingas, viskas baigsis gerai?

„Jūros vilkas“15min.lt 2014-09-25

Jei Lietuvos žvejybinis laivas „Jūros vilkas“ turėjo tarptautinio ryšio palydovą, kuris fiksuoja laivo buvimo vietą, arba laivo buvimo vieta buvo užfiksuota žurnale, teisininkams neturėtų būti sudėtinga įrodyti, jog įgula yra teisi, LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Saulius Katuoka bei asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas Juozas Liepuonius. Lietuva teigia, kad Rusijos pareigūnai praėjusią savaitę neteisėtai sulaikė Lietuvos laivą „Jūros vilkas“ tarptautiniuose vandenyse. Rusija tikina, kad laivas neteisėtai žvejojo Rusijos ekonominėje zonoje. Pasak MRU Tarptautinės ir ES teisės instituto direktorius profesorius Saulius Katuoka teigia, kad fakto klausimo nustatymas yra išties keblus.

„Viena šalis gali teigti vieną, o kita šalis gali teigti kitą. Galima vadovautis tarptautine ryšių sistema, tarptautinio ryšio palydovu, kuris fiksuoja laivo buvimo vietą tam tikrą valandą, netgi tam tikrą minutę. Tuo galima remtis“, – LRT radijo laidoje kalbėjo S.Katuoka.

Savo ruožtu asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas J.Liepuonius pažymi, jog laivas yra nekonvencinis, žvejybinis, o šie laivai ne visi turi palydovinio ryšio sistemą.

„Galima greitai nustatyti prekybinio laivo vietą, o kariniai ir žvejybiniai laivai ne visi, deja, turi palydovinio ryšio sistemą, kuri fiksuoja nuolatinę vietą. Bet jei ta vieta buvo užfiksuota laivo žurnale ir viskas yra tvarkinga, teisininkams nebus sudėtinga įrodyti, kad laivas yra teisus“, – paaiškino J. Liepuonius.

MRU profesorius: neaiškus sulaikymo pagrindas

S.Katuokai visiškai neaiškus atrodo sulaikymo pagrindas: „Išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tam tikroje jūros erdvėje, galioja laivybos laisvė. Visų valstybių laivai gali plaukti išskirtinėje ekonominėje zonoje, tačiau ji yra naujas reiškinys tarptautinėje jūrų teisėje. Ji susijusi su gyvųjų išteklių apsauga, o ja turi rūpintis pakrantės valstybė.

Taigi ji, saugodama savo išteklius, gali kontroliuoti situaciją. Rusijos valstybė yra priėmusi

išskirtinės ekonominės zonos įstatymą, kuri reglamentuoja ir atsakomybę už pažeidimus. Tai fakto, kad sulaikytas laivas krabus gaudė išskirtinėje ekonominėje zonoje, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – LRT radijo laidoje komentavo S. Katuoka.

Pasak MRU profesoriaus, valstybės gali suteikti teisę žvejoti išskirtinėje ekonominėje zonoje už tam tikras paslaugas ar mokestį. Jei laivas be leidimo žvejojo išskirtinėje ekonominėje zonoje, už pažeidimus laivas esą gali būti sulaikytas.

Išskirtinė ekonominė zona, pasak MRU profesoriaus, yra 200 jūros mylių, skaičiuojant nuo kranto. „Jei laivas išplaukė iš išskirtinės ekonominės zonos, pagrindo jį persekioti nebėra. Persekiojama karštais pėdsakais, tai reiškia, toje zonoje, įvykus pažeidimui, iš karto reikia persekioti laivą“, – pridūrė S. Katuoka.

MRU profesorius pagyrė Lietuvą, kad ši ėmėsi ryžtingų veiksmų.

URM: jei užstato dydis savininkams bus priimtinas, laivas grįš namo

Kaip LRT radiją informavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, ikiteisminio tyrimo institucija šiandien nusprendė areštuoti Lietuvos laivą, o kapitonas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tuo metu advokatai yra pateikę prašymą paleisti laivą už užstatą, kitą savaitę teismas turėtų priimti sprendimą dėl užstato taikymo ir jo dydžio.

„Jei užstato dydis laivo savininkams bus priimtinas ir sumokėtas, laivas ir įgula, tikėtina, grįš namo. Kapitono ir įgulos narių, kurie yra Lietuvos piliečiai, teisinė gynyba šiuo metu yra užtikrinta, nes vakar į Murmanską atvyko žvejybos įmonės samdyti advokatai. Kol jų nebuvo, Lietuvos piliečiais rūpinosi konsulas“, – komentavo R. Jakilaitienė.

Anot URM atstovės spaudai, Lietuva siekia ir sieks apginti teisėtus Lietuvos žvejybos įmonės interesus, į pagalbą pasitelkiant Europos Komisiją.