Maskva piešia visai kitokį pasaulį

lrytas.lt 2014-09-11

Per NATO viršūnių susitikimą Velse Aljanso pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove’as pareiškė, kad Rusija vykdo neįtikėtiną informacinį žaibo karą. Toks vertinimas greičiausiai net per kuklus, rašo „Lietuvos rytas“.

Be abejo, konflikto Ukrainoje akivaizdoje Vladimiro Putino Rusija skleidžia dezinformaciją, klastotes ir melą, viešina purvinus dokumentus, vykdo kibernetinį šnipinėjimą – visi šie veiksmai įeina į tradicinę informacinio karo formulę.

Bet garsus apžvalgininkas Peteris Pomerancevas, netrukus išleisiantis knygą „Niekas nėra tiesa ir viskas yra įmanoma: siurreali Naujosios Rusijos širdis“ („Nothing Is True and Everything Is Possible: The Surreal Heart of the New Russia“), žengia dar toliau.

Jis pastebi, kad Kremlius pastaraisiais metais apskritai kuria naują tikrovę, o masines haliucinacijas pasitelkia politiniams veiksmams.

Propaganda užgožia viską

Antai V.Putinas vis pavadina Pietryčių Ukrainą Naująja Rusija – teritorija, kurią jis galbūt norėtų aneksuoti.

Terminas ištrauktas iš carinės Rusijos istorijos – dar neseniai tikriausiai nė vienas regiono gyventojas nelaikė Naujosios Rusijos savo istorine tėvyne.

Bet prieš kelis mėnesius Rusijoje pradėta spausdinti Naujosios Rusijos žemėlapius, o Kremliaus remiami akademikai rašo Naujosios Rusijos istorijos vadovėlius.

Jau yra ir vėliava, ir naujienų agentūra. Naujosios Rusijos vardu jau ir žudoma.

Šio regiono išradimas – ženklas, kad Rusijoje jau įprastas manipuliavimas informacija peržengia sienas.

Nenuostabu – šiandienos Rusiją suformavo politiniai technologai. Kol V.Putinas telkė valdžią, jie kūrė kišenines politines partijas, pseudopilietinės visuomenės organizacijas.

Staiga dabartinė valdžia tapo nepakeičiama.

„Atsimenu, kaip sukūriau šūkį „V.Putinui nėra alternatyvos“, – teigė buvęs Rusijos prezidento patarėjas Glebas Pavlovskis, pats pripažįstantis, kad dabartiniam režimui svarbiausia informacija. – Ir staiga alternatyvos iš tiesų nebėra.“

„Ankstesnius režimus sudarydavo trys dalys smurto ir viena dalis propagandos, o dabar smurto beveik nėra, o propaganda užgožia viską.

V.Putinui tereikia pareikalauti kelių areštų, o visa kita parodoma per visiškai kontroliuojamą televiziją“, – sakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto žurnalistikos profesorius Igoris Jakovenka.

Būtent taip labiau ne veiksmais, o kalbomis V.Putinas įbaugino tarptautinę bendruomenę rugpjūčio pabaigoje.

Staiga prabilęs apie Pietryčių Ukrainos valstybingumą, jis privertė Ukrainą sutikti su paliaubomis.

Rusijos lyderis iš stalčiaus vėl išsitraukė ir Naujosios Rusijos terminą, sukurdamas įspūdį, kad nuo Ukrainos gali atsiskirti didelės teritorijos, kai iš tiesų separatistai čia įsitvirtinę tik nedideliuose ruoželiuose.

Paranojos dozė auditorijai

Tikėjimas absoliučia propagandos galia šaknis įleido sovietinėje pasaulėžiūroje. Bet tarp sovietinės ir dabartinės Rusijos propagandos yra vienas didelis skirtumas.

Sovietams tiesa dar buvo svarbi – net jiems meluojant. Komunistinė propagandos mašina visada norėjo įrodyti, kad Kremliuje sukurptos sąmokslo teorijos yra teisybė.

Kai JAV pasipiktino melu, esą Centrinė žvalgybos valdyba sukūrė AIDS, viešai tūžo pats Michailas Gorbačiovas.

Šiandien Rusijoje tiesa jau nebesvarbi. Televizijos žinių reportažuose ribos tarp tiesos ir fantazijų neliko: įvairiose laidose tiesiog pozuoja aktoriai – pabėgėliai iš Rytų Ukrainos prieš kameras verkia prisimindami tariamus fašistų grasinimus.

Rusijos komunikacijų viceministras Aleksejus Volinas visai nesutriko, kai turėjo pripažinti, kad vienos televizijos istorija apie neva ukrainiečių Slovjanske nukryžiuotą vaiką buvo išgalvota: „Mums svarbiausia reitingai. Auditorijai patinka, kaip mes pristatome medžiagą.“

Kremlius savo pasakas seka įdomiai, o žurnalistika kaip faktų ir tiesos pateikimas Rusijoje – jau vis retesnis reiškinys.

Skaitydamas paskaitą Maskvos valstybinio universiteto žurnalistikos studentams A.Volinas drąsiai pareiškė, kad jaunuoliams reikėtų nustoti svajoti apie sąžiningesnį pasaulį.

„Dirbsite Bosui. Bosas jums pasakys, ką rašyti, ko nerašyti, kaip rašyti. Bosas turi teisę jums nurodinėti, nes Bosas jums moka“, – pernai pareiškė viceministras.

Tokios naujosios propagandos tikslas – ne ką nors įtikinti, o sudominti auditoriją.

Labiausiai, žinoma, domina sąmokslo teorijos – dėl „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo, dėl JAV samdinių arba snaiperių iš Baltijos šalių Ukrainos kariuomenės gretose.

„Kremliui ištikima žiniasklaida nesistengia įtikinti, kad viena ar kita teorija yra teisinga.

Norima skaitytoją suklaidinti ir įšvirkšti jam paranojos. Virtualioje realybėje vietos tiesai ir faktams nėra“, – rašė P.Pomerancevas.

Pralaimi informacinį karą

Propaganda vis aktyviau skleidžiama ir užsienyje – Kremliaus įkurtu anglų kalba transliuojančiu kanalu „Russia Today“ ir rusiškomis televizijomis Rytų Europos šalyse. Ypač Baltijos valstybėse, kur gyvena nemažai rusakalbių.

„Didžiulė mūsų visuomenės dalis gyvena kitoje tikrovėje, kurią kuria rusiška žiniasklaida, – teigė estas propagandos ekspertas Raulis Rebane. – Tuos žmones pasiekti labai sunku.“

Yra tokių judėjimų kaip „StopFake.org“, kurie vieną po kito demaskuoja Rusijos melagingai pateiktus faktus.

Bet Maskva tuoj pat išspjauna tūkstantį naujų fantazijų – dėl melo rusai nesuka galvos.

Be to, nesenas tyrimas parodė, kad Europos kraštutinių dešiniųjų partijų, kurias, kaip įtariama, finansiškai dosniai šelpia Kremlius, rėmėjai labiau negu kitų politinių judėjimų šalininkai linkę tikėti sąmokslo teorijomis.

„Ar sąmokslo teorijomis domimasi dėl to, kad populiarėja radikalių dešiniųjų partijos, ar jos populiarėja dėl to, kad į informacinę erdvę nuosekliai pumpuojamos sąmokslo teorijos?“ – retorinį klausimą užduoda G.Pavlovskis.

Savo ruožtu Amerikai savo žinią pasauliui perduoti vis sunkiau. Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton 2011 metais Kongrese tiesiai pripažino: „Amerika kovoja informaciniame kare. Ir pralaimi.“ („The Atlantic“, AP, LR)

Fantazijas kuria vieną po kitos

Bene akiplėšiškiausias Kremliaus sukurtas melas – šių metų liepos pranešimas, esą Ukrainos kariai viešai prikalė vinimis prie lentos trejų metų berniuką buvusioje prorusiškų separatistų tvirtovėje Slovjanske.

Pirmasis kanalas parodė reportažą, kuriame viena moteris vaizdžiai pasakojo, kaip ukrainiečiai, iš separatistų atsiėmę Slovjanską, prikalė vieno sukilėlio vaiką prie skelbimų lentos.

Toks reportažas ir Rusijoje sulaukė didžiulės kritikos, o ukrainiečiai pareiškė, kad Pirmasis kanalas seka Vokietijos propagandos ministro Josepho Goebbelso pėdomis. Galiausiai tai, kad reportažas buvo melagingas, įrodė tinklalapis „StopFake“.

Šių metų vasario pabaigoje, žaliesiems žmogeliukams jau įsitvirtinant Kryme, įkurto portalo autoriai siekia demaskuoti Rusijos skelbiamą dezinformaciją apie įvykius Ukrainoje.

„StopFake“ jau įrodė, kad ukrainiečiai masiškai nebėga į Rusiją, kad Kinija viešai neparėmė Rusijos agresijos Kryme, kad Ukrainoje žuvusių Rusijos karių motinos nebuvo pagautos su iš JAV gautais čekiais.

Rugpjūčio pabaigoje „StopFake“ įrodė, kad Ukrainos oligarchas Ihoris Kolomoiskis nėra įsakęs išpjauti žuvusiems ukrainiečiams kariams vidaus organų ir parduoti juos juodojoje rinkoje. Tokią informaciją buvo paskleidę rusai internete.

Tinklalapių autorių, kurie visi studijuoja žurnalistiką, iš pradžių buvo 5–6, tačiau vėliau jų skaičius išaugo. Daugelis jų net nepažįsta vienas kito.