Razmos paklausimas Butkevičiui dėl žemės pardavimo ir referendumo iniciatyvos

alfa.lt 2014-04-10

1. Seimas 2013 05 23 priėmė nutarimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“. Priminsiu, kad už šį nutarimą balsavo absoliuti dauguma (46 iš 62 dalyvavusių posėdyje) valdančiosios koalicijos Seimo narių. Svarstant minėtą projektą nebuvo pateikta Vyriausybės nuomonė, kad nebus įmanoma jo įgyvendinti, nebuvo ir tokio pobūdžio viešų Ministro pirmininko pasisakymų. Seimo nariai, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galėjo turėti vilčių, kad Vyriausybei pavyks išsiderėti papildomą terminą dėl žemės pardavimo liberalizavimo atidėjimo. Artėjant 2014-05-01 norisi žinoti, ką Vyriausybei pavyko nuveikti įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą: kam ir kokie pavedimai buvo duoti dėl šio nutarimo įgyvendinimo (pridėkite pavedimų kopijas); su kokiomis ES narėmis ir ES institucijų atstovais Lietuvos atstovai kalbėjosi dėl žemės pardavimo liberalizavimo termino nukėlimo; kokie tų pokalbių rezultatai? Seimo nutarimas numatė, kad Vyriausybė kas pusę metų turi pateikti Seimui informaciją apie jo įgyvendinimą. Malonėkite pateikti po pirmojo pusmečio Seimui teiktos informacijos kopiją.

2. Iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti parašus dėl vadinamojo „žemės referendumo“, deja, viešai nebuvo paskelbta Vyriausybės išvada dėl referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų pasekmių. Daugelis pasirašiusiųjų asmenų nuoširdžiai tikėjo, kad inicijuodami referendumą apgins Lietuvos žemę nuo masiškai ją supirkti „besiveržiančių“ užsieniečių ir kartu nesukels kokių nors neigiamų pasekmių. Natūralu, kad ne visi yra pajėgūs kompetentingai įvertinti teikiamų Konstitucijos pataisų turinį ir pasekmes ir ar sutinkate, kad objektyvi, viešai išplatinta Vyriausybės išvada būtų padėjusi žmonėms objektyviau apsispręsti pasirašyti ar nepasirašyti? Suprantu, kad teisės aktai nenustato Vyriausybei prievolės tokią išvadą pateikti, bet atsakomybė už galimas pasekmes, manau, galėjo paskatinti tai padaryti. Kodėl tai nebuvo padaryta? Ar nuogąstavimas dėl galimo reitingų praradimo nebuvo pagrindinė priežastis premjerui viešai aktyviai išsakyti požiūrį į referendumą bei jo įgyvendinimo pasekmes? Priminsiu, kad aš, Seimo posėdyje du kartus klausdamas Mininstro pirmininko, kaip jis įgyvendintų referendumu priimtas Konstitucijos pataisas, aiškaus atsakymo neišgirdau.

3. Gal būt bent dabar, kai Seime netrukus tęks spręsti klausimą dėl referendumo paskelbimo, galima tikėtis sulaukti Vyriausybės išvadų dėl referendumui teikiamų nuostatų įgyvendinimo padarinių?

3.1. Ar aš teisingai suprantu, kad priėmus nuostatą „Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.“ žemė, šiuo metu nuosavybes teise priklausanti juridiniams asmenims (ne tik žemės ūkio paskirties, bet ir komercinės paskirties žemė), turėtų būti nedelsiant nacionalizuota, t.y. išpirkta sumokant realia rinkos verte? Vyriausybė, prognozuodama tokį už 2-3 mėnesių galima rezultatą, manau, jau šiandien turėtų būti bent apytikriai įvertinusi, kiek tam prireiktų lėšų. Todėl klausiu, ar Vyriausybei bent apytikriai žinoma, koks žemės plotas Lietuvoje juridiniams asmenims priklauso nuosavybes teise ir kiek apytikriai prireiktų lėšų jį išperkant? Kaip šis atsiradęs naujas lėšų poreikis atsilieptų pensijų ir biudžetinių darbuotojų atlyginimų didinimo perspektyvai, ar jis nekomplikuotų euro įvedimo. Kokios būtų tokio sprendimo pasekmės investicijų perspektyvai, ekonomikos augimui?

Tikriausiai sutinkate, kad minėta referendumu siūloma nuostata prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai. Kaip Vyriausybės ekspertai vertina, kokias tai ES sankcijas galėtų iššaukti. Gal minėta Konstitucijos pataisa ta apimtimi, kiek ji prieštarauja stojimo į ES sutarčiai, tiesiog negaliotų ir kitų ES šalių piliečiai tuo remdamiesi, laisvai galėtų pirkti žemę, kitaip sakant, referendumo iniciatorių viešai skelbiami tiklais nebūtų įgyvendinami?

3.2 Kokias, Vyriausybės nuomone, pasekmes sukeltų priėmimas Konstitucinės nuostatos, kad „valstybiškai ir bendruomeniškai reikšmingi“ gamtos išteklių išgavimo projektai būtų galimi tik referendumu tam pritarus. Ar neatsitiks taip, kad vietos bendruomenei paskelbus, jog planuojamas žvyro ar smėlio karjeras jiems yra „bendruomeniškai reikšmingas“ ir norint jį leisti eksploatuoti tektų rengti referendumą. Jei referendumo kaštus – apie 15 mln. Lt „perkeltume“ tam karjerui, kažin ar apsimokėtų imtis jį eksploatuoti?

3.3. Kokias, Vyriausybės vertinimu, neigiamas pasekmes galėtų sukelti siūlomos nuostatos dėl referendumui inicijuoti reikalingo parašų skaičiaus sumažinimo iki 100 tūkst. bei referendumu priimtos nuostatos pakeitimo galimybė tik kitu referendumu.