2013 me­tų sau­sio pa­bai­go­je Lie­tu­vos ofi­cia­lio­sios už­sie­nio at­sar­gos su­da­rė 21 mlrd. li­tų, įskai­tant 591 mln. li­tų ver­tės auk­są. Di­džio­ji už­sie­nio at­sar­gų da­lis yra eu­rais, ki­tą da­lį su­da­ro auk­sas.

Li­tą pa­kei­tus eu­ru, Lie­tu­vos cen­tri­nis ban­kas su­mo­kės 43 mln. eu­rų į Frank­fur­te (Vo­kie­ti­ja) įsi­kū­ru­sio, eu­ro sis­te­mai va­do­vau­jan­čio ir bend­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) va­liu­tą val­dan­čio Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko ka­pi­ta­lą. Lie­tu­vos ban­kas taip pat per­ves, 2013 me­tų pa­bai­gos skai­čia­vi­mais, apie 300 mln. eu­rų ver­tės už­sie­nio at­sar­gų į ECB už­sie­nio at­sar­gas.

Šios įmo­kos su­da­ro apie 5 proc. da­bar­ti­nių Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gų. Li­ku­sias su­kaup­tas už­sie­nio at­sar­gas Lie­tu­vos ban­kas val­dys sa­va­ran­kiš­kai kaip ir iki šiol.

Siū­lo nau­do­ti bū­ti­niau­sioms reikmėms

Bu­vęs prem­je­ras Ge­di­mi­nas Vag­no­rius ne­se­niai vie­šo­jo­je erd­vė­je par­eiš­kė, kad ne­be­li­kus li­to jam pa­deng­ti vals­ty­bės su­kaup­tas auk­sas (įskai­tant Blo­ka­dos fon­dą) ir už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gos, ver­ti­na­mi apie 15 mlrd. li­tų, pri­va­lo grįž­ti į vals­ty­bės iž­dą. Jas esą de­rė­tų per­duo­ti Vy­riau­sy­bei ir nau­do­ti ša­lies iž­do įsi­pa­rei­go­ji­mams deng­ti bei ki­toms bū­ti­niau­sioms vals­ty­bės reik­mėms - "ap­mo­kė­ti nu­ma­ty­tą įna­šą į Eu­ro­pos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mo fon­dą, už­baig­ti grą­žin­ti anks­tes­nės val­džios nu­sa­vin­tas pen­si­jas, su­si­mo­kė­ti sko­las po­li­ci­nin­kams ir pa­deng­ti ki­tus li­ku­sius iž­do įsi­pa­rei­go­ji­mus pi­lie­čiams, taip pat laips­niš­kai ma­žin­ti vals­ty­bės sko­lą".

„Ta­čiau pa­gal Sei­mo sau­sio 23 die­ną ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je sku­bo­tai pri­im­tas Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo pa­tai­sas, šį mil­ži­niš­ką vals­ty­bės tur­tą (auk­są ir va­liu­tos at­sar­gas) nuo­sa­vy­bės tei­se ke­ti­na­ma per­leis­ti Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko “sky­riu­mi” tam­pan­čiam Lie­tu­vos ban­kui. Jei ne­bus pa­keis­tas su Kons­ti­tu­ci­ja pra­si­len­kian­tis 33 straips­nis, Lie­tu­vos ban­kas ga­lės pa­gal sa­vo pa­si­rink­tus “prin­ci­pus ir tvar­ką“ „val­dy­ti, nau­do­ti ir dis­po­nuo­ti“ vi­so­mis da­bar Lie­tu­vos tu­ri­mo­mis at­sar­go­mis! Dar keis­čiau skam­ba nau­jas įsta­ty­mo įra­šas, kad dis­po­nuo­jant iš vals­ty­bės pe­rim­to­mis at­sar­go­mis pri­va­lu bus lai­ky­tis ne Lie­tu­vos įsta­ty­mų, bet pa­čių nu­sis­ta­ty­tos „tvar­kos, ati­tin­kan­čius Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės rei­ka­la­vi­mus“, ku­rių, be­je, nė­ra ir ne­ga­li bū­ti“, - ne­se­niai pa­skelb­ta­me straips­ny­je tei­gė G.Vag­no­rius.

R.Vainienė: "Lietuvos bankas juk ne su visu savo kraičiu "išteka" už Europos. Centrinis bankas, bet ne mūsų turtas, tampa euro sistemos dalimi. Nematau nė vienos priežasties, kodėl atsaros turėtų būti paliestos." /Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Šei­mos sidabras“

„Jo­kiu bū­du Lie­tu­vos re­zer­vas ne­ga­li grįž­ti į vals­ty­bės iž­dą! Tai bū­tų bep­ro­ty­bė!“ - „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė ne­prik­lau­so­ma eko­no­mis­tė Rū­ta Vai­nie­nė. Eksp­rem­je­ro G.Vag­no­riaus pa­siū­ly­mas jai at­ro­do vi­siš­kai ne­priim­ti­nas ir po­pu­lis­ti­nis. „Tai ver­ti­nu la­bai ne­igia­mai. Tie­są pa­sa­kius, vi­sa­da la­bai ne­ri­ma­vau, kas nu­tiks su Lie­tu­vos at­sar­go­mis įve­dus eu­rą, kai už­sie­nio at­sar­gų ne­be­rei­kės li­tui pa­deng­ti. Juk tas re­zer­vas, ga­li­ma sa­ky­ti, yra Lie­tu­vos „šei­mos si­dab­ras“. Kaip tar­pu­ka­rio Lie­tu­va tu­rė­jo auk­so at­sar­gų, ku­rias te­be­tu­ri­me, taip ir da­bar­ti­nis re­zer­vas yra ana­lo­giš­kos pri­gim­ties mū­sų ša­lies tur­tas. Šis „šei­mos si­dab­ras“ tu­rė­jo aiš­kią pa­skir­tį, kai už­ti­kri­no li­to sta­bi­lu­mą, ir tu­rės ją, kai li­tą pa­keis eu­ras – bus kau­pia­mas ir per­duo­da­mas at­ei­ties kar­toms“, - kal­bė­jo eko­no­mis­tė.

R.Vai­nie­nė šių pi­ni­gų ga­li­mas da­ly­bas ly­gi­no su Bib­li­jos rū­pes­tin­go tė­vo ir sū­naus pa­lai­dū­no įvaiz­džiu. „Re­zer­vo, kaip ir auk­so žie­do, ne­ga­li­ma pa­si­tai­kius pir­mai pro­gai ati­duo­ti sū­nui pa­lai­dū­nui pra­ulia­vo­ti“, - pik­ti­no­si ji.

Eko­no­mis­tės tei­gi­mu, šis G.Vag­no­riaus pa­siū­ly­mas ne­be­nau­jas - eksp­rem­je­ras esą vi­sa­da prieš­ino­si va­di­na­ma­jai va­liu­tų val­dy­bai ir už­sie­nio at­sar­gų li­to sta­bi­lu­mui už­ti­krin­ti nau­do­ji­mui, nes no­rė­jo tuos pi­ni­gus iš­leis­ti čia ir da­bar - "pa­bū­ti ge­ru po­li­ti­ku".

„Į­si­vaiz­duo­ki­te, kas bū­tų, jei­gu da­bar iš­leis­tu­me vie­nų me­tų biu­dže­to dy­džio su­mą. Vi­si ma­ny­tų, kad stai­ga ta­po la­bai tur­tin­gi. O iš ti­krų­jų bū­tų lik­vi­duo­tos vals­ty­bės at­sar­gos, jų ne­tu­rė­tu­me iš­ti­kus ga­li­mai kri­zei. O ko­kia di­džiu­lė inf­lia­ci­ja kil­tų! – bai­sė­jo­si eko­no­mis­tė. – Juk biu­dže­tas vei­kia me­tų pri­nci­pu: kiek pi­ni­gų per me­tus su­ren­ka­ma, tiek jų pers­kirs­to­ma.“

R.Vai­nie­nės nuo­mo­ne, ne taip svar­bu, ku­ri ins­ti­tu­ci­ja – Lie­tu­vos ban­kas ar, pa­vyz­džiui, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, sau­go­tų ir rū­pin­tų­si Lie­tu­vos „šei­mos si­dab­ru“. Ta­čiau ji pa­žy­mė­jo, kad cen­tri­nis ban­kas vi­sa­da už­sie­nio at­sar­gas in­ves­tuo­da­vo, jas au­gin­da­vo, už­dirb­da­vo, o mi­nis­te­ri­ja esą tu­ri ki­tus ge­bė­ji­mus – ne in­ves­tuo­ti, o sko­lin­tis.

„Dėl to ma­nau, kad Lie­tu­vos ban­kas yra ge­ras pa­si­rin­ki­mas už­sie­nio re­zer­vui sau­go­ti ir jį dau­gin­ti. Žmo­gus ga­li sa­vo san­tau­pas pa­ti­kė­ti val­dy­ti ko­kiam nors fon­dui, bet dėl to jų ne­pra­ran­da. Taip ir šiuo at­ve­ju – Lie­tu­vos ban­kas ga­li tap­ti eu­ro sis­te­mos da­li­mi, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad jo val­do­mas Lie­tu­vos re­zer­vas ati­teks tai sis­te­mai“, - kal­bė­jo eko­no­mis­tė.

Ji pa­brė­žė, kad Lie­tu­va, nors ne­be­tu­rės sa­vos va­liu­tos, at­sar­gų dėl to ne­pra­ras. „Lie­tu­vos ban­kas juk ne su vi­su sa­vo krai­čiu „iš­te­ka“ už Eu­ro­pos. Cen­tri­nis ban­kas, bet ne mū­sų tur­tas, tam­pa eu­ro sis­te­mos da­li­mi. Ne­ma­tau nė vie­nos prie­žas­ties, ko­dėl at­sar­gos tu­rė­tų bū­ti pa­lies­tos. Tai mū­sų sta­bi­lu­mo ga­ran­tas, in­ka­ras, lai­kan­tis ša­lies eko­no­mi­ką“, - kal­bė­jo R.Vai­nie­nė.

M.Vaičiulis: „Litą pakeitus euru Lietuvos bankas finansinį turtą valdys savarankiškai kaip ir iki šiol.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

Sau­gik­lis nuo fi­nan­si­nių sukrėtimų

Lie­tu­vos ban­ko (LB) Ban­ki­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­rius Min­dau­gas Vai­čiu­lis tvir­ti­no, kad šiuo me­tu Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gos ne tik už­ti­kri­na li­to sta­bi­lu­mą, bet ir sau­go vals­ty­bę nuo ga­li­mų fi­nan­si­nių su­krė­ti­mų. „Už­sie­nio at­sar­gos pir­miau­sia už­ti­kri­na pa­si­ti­kė­ji­mą vyk­do­ma pi­ni­gų bei va­liu­tos kur­so po­li­ti­ka ir yra fi­nan­si­nė „pa­gal­vė“ kri­zių at­ve­ju, pri­rei­kus at­kur­ti fi­nan­sų sis­te­mos lik­vi­du­mą. Esant fik­suo­tam va­liu­tų kur­sui, auk­so ir už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gos už­ti­kri­na li­to sta­bi­lu­mą“, - aiš­ki­no M.Vai­čiu­lis.

Ofi­cia­lu­sis li­to pa­den­gi­mas 2013 me­tų pa­bai­go­je su­da­rė 118 pro­cen­tų.

Li­to sta­bi­lu­mui už­ti­krin­ti tarp­tau­ti­nės at­sar­gos nė­ra spe­cia­liai iš­skir­tos ar kaip nors ypa­tin­gai sau­go­mos. „Vi­sos už­sie­nio at­sar­goms at­lie­ka li­to pa­den­gi­mo, Lie­tu­vos fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo už­ti­kri­ni­mo, pa­si­ti­kė­ji­mo fi­nan­sų rin­ko­se for­ma­vi­mo, pa­sku­ti­nio sko­lin­to­jo funk­ci­jas“, - tei­gė jis.

LB Ban­ki­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­rius pa­žy­mė­jo, kad pa­kan­ka­mos, cen­tri­nio ban­ko įsi­pa­rei­go­ji­mus vir­ši­jan­čios už­sie­nio at­sar­gos yra rei­ka­lin­gos ir tuo at­ve­ju, jei­gu LB fi­nan­si­nio tur­to rin­kos ver­tė trum­puo­ju lai­ko­tar­piu su­ma­žė­tų dėl rin­kos svy­ra­vi­mų. Jos ga­ran­tuo­ja ir ša­lies at­spa­ru­mą kri­zių at­ve­jais, kai su­trin­ka sko­li­ni­ma­sis už­sie­nio ka­pi­ta­lo rin­ko­se. „At­sar­gos di­di­na už­sie­nio ir vi­daus in­ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą ša­lies ge­bė­ji­mu įvyk­dy­ti fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, lei­džia pa­siek­ti aukš­tes­nius kre­di­to rei­tin­gų agen­tū­rų nu­sta­to­mus rei­tin­gus ir pri­si­de­da ma­ži­nant sko­li­ni­mo­si pa­lū­ka­nas Vy­riau­sy­bei ir vers­lui. Jos lei­džia cen­tri­niam ban­kui at­lik­ti va­di­na­mo­jo pa­sku­ti­nio sko­lin­to­jo vaid­me­nį, kai mo­kūs ban­kai su­si­du­ria su lik­vi­du­mo prob­le­mo­mis“, - aiš­ki­no jis.

2013 metų sausio pabaigoje Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 21 mlrd. litų, įskaitant 591 mln. litų vertės auksą. /LŽ archyvo nuotrauka

Tur­tą tvar­kys savarankiškai

Lie­tu­vai įsto­jus į eu­ro zo­ną, jos fi­nan­si­nis įna­šas į Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko už­sie­nio at­sar­gas liks Lie­tu­vos cen­tri­nio ban­ko fi­nan­si­nis tur­tas, bus ro­do­mas LB fi­nan­si­nė­se at­as­kai­to­se. „Kar­tu Lie­tu­vos ban­kas įgis ir tei­sę į ECB pel­no ir eu­ro sis­te­mos pi­ni­gų po­li­ti­kos pa­ja­mų da­lį, pro­por­cin­gą Lie­tu­vos ban­ko da­liai ECB ap­mo­kė­ta­me ka­pi­ta­le. Pa­vyz­džiui, jei Lie­tu­va į eu­ro zo­ną jau bū­tų įsto­ju­si, vien iš 2013 me­tų ECB na­cio­na­li­niams cen­tri­niams ban­kams pa­skirs­ty­to pel­no mums bū­tų te­kę apie 29 mln. li­tų“, - skai­čia­vo LB ban­ki­nin­kys­tės di­rek­to­rius.

M.Vai­čiu­lis aiš­ki­no, kad Lie­tu­vai, kaip ir bet ku­riai ki­tai ES vals­ty­bei na­rei, dis­po­nuo­jant fi­nan­si­niu tur­tu, pri­va­lu at­siž­velg­ti į ES tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, pa­gal ku­rį bet koks na­cio­na­li­nio cen­tri­nio ban­ko iš­tek­lių per­ve­di­mas vals­ty­bei na­rei tu­ri ati­tik­ti ne tik na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je, bet ir Su­tar­ty­je dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus, ypač cen­tri­nio ban­ko ne­prik­lau­so­mu­mo ir pi­ni­gi­nio fi­nan­sa­vi­mo drau­di­mo pri­nci­pus.

Pa­gal vie­ną šios su­tar­ties straips­nių, kaip tei­gė M.Vai­čiu­lis, drau­džia­mas lė­šų pe­reik­vo­ji­mas sąs­kai­to­se ar bet ku­rios ki­tos for­mos kre­di­to ga­li­my­bės vals­ty­bių na­rių vy­riau­sy­bėms, re­gio­ni­nėms ar vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­joms, ES ins­ti­tu­ci­joms, ki­toms vie­šo­sios tei­sės or­ga­ni­za­ci­joms ar­ba vals­ty­bi­nėms įmo­nėms, Eu­ro­pos cen­tri­niam ban­kui ar na­cio­na­li­niams cen­tri­niams ban­kams.

M.Vai­čiu­lis ti­ki­no, kad li­tą pa­kei­tus eu­ru už­sie­nio at­sar­gos bus to­kios pat svar­bios kaip da­bar. Vie­na ver­tus, dėl to, kad šios at­sar­gos už­ti­kri­na fi­nan­si­nį Lie­tu­vos cen­tri­nio ban­ko ne­prik­lau­so­mu­mą. Be to, iš už­sie­nio at­sar­gų val­dy­mo ir to­liau nau­dos gaus vals­ty­bės iž­das. „Li­tą pa­kei­tus eu­ru Lie­tu­vos ban­kas fi­nan­si­nį tur­tą val­dys sa­va­ran­kiš­kai kaip ir iki šiol“, - tvir­ti­no jis.

Pa­gal Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mą, kas­met į vals­ty­bės biu­dže­tą per­ve­da­ma iki 70 proc. aps­kai­čiuo­to pa­sku­ti­nių tre­jų pa­si­bai­gu­sių fi­nan­si­nių me­tų Lie­tu­vos ban­ko pel­no vi­dur­kio. „Lie­tu­vai įve­dus eu­rą, Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­me įtvir­tin­ta per­ve­di­mų iš pel­no tai­syk­lė ne­si­keis“, - ti­ki­no M.Vai­čiu­lis.

Nuo 1994 me­tų į vals­ty­bės biu­dže­tą Lie­tu­vos ban­kas per­ve­dė 1,5 mlrd. li­tų.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gos in­ves­tuo­ja­mos va­do­vau­jan­tis Fi­nan­si­nio tur­to in­ves­ta­vi­mo po­li­ti­ka, ku­ri at­nau­jin­ta 2013 me­tais. „Eu­ro įve­di­mas su­teik­tų ga­li­my­bę lanks­čiau in­ves­tuo­ti už­sie­nio at­sar­gas, ta­čiau pir­miau­sia nu­ma­to­ma pa­laips­niui įgy­ven­din­ti pa­tvir­tin­tos in­ves­ta­vi­mo po­li­ti­kos spren­di­mus. Įve­dus eu­rą, in­ves­ti­ci­jų eu­rais da­lis bus va­di­na­ma fi­nan­si­niu tur­tu (o ne už­sie­nio at­sar­go­mis) ir to­liau joms teks fi­nan­si­nio re­zer­vo vaid­muo“, - tei­gė M.Vai­čiu­lis.