Svarbu
Registracija
A.Bačiulis: Penktoji kolona valdžioje
veidas.lt 2014-03-11
Rusijos agresija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes nuo tų mūsų šalies politikų, kurie, vienu ar kitu būdu atstovaudami Kremliaus interesams, yra Rusijos penktoji kolona Lietuvoje.
Karas – baisus dalykas, bet turi ir vieną teigiamą savybę: jis išgrynina ir parodo tikruosius žmonių veidus. Pamenu, „paksiados“ laikais su kolega kalbėjomės, kad visai neblogai būtų, jeigu Rusija trumpam vėl okupuotų Lietuvą, bet netrukus būtų išvyta NATO sąjungininkų – daug žalos padaryti nespėtų, užtai mes netruktume pamatyti, kas yra kas Lietuvoje. Vaizdas neabejotinai nudžiuginęs nebūtų, mat jau tuomet buvo aišku, kad didžiausias pavojus Lietuvai yra ne išorinis, bet vidinis – daugybė „buvusiųjų“, naujai užverbuotų ir tiesiog moralinių puvėkų, pasirengusių pataikauti bet kuriai valdžiai už minkštą valdišką kėdę ar riebesnį dešrigalį.
Bėda, kad Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, sovietmečiu kolaboravimas su valdžia buvo masinio pobūdžio, tad Maskvai rusakalbių kolonistų vežti neprireikė – pakako savų. Todėl po nepriklausomybės atkūrimo latviai ir estai galėjo nesunkiai atskirti savus nuo svetimų ir sukurti nepiliečių instituciją. Tai sovietmečio atkilėliai, turintys visas pilietines teises, išskyrus vieną – teisę dalyvauti ir balsuoti parlamento rinkimuose. Regis, smulkmena, bet dėl jos Estija galėjo atlikti šalies reformas, šiandien darančias ją vieną pažangiausių Europos Sąjungos valstybių, o Latvijoje tegu sunkiau, bet sugebama perrinkti skaudžias reformas per krizę vykdančią vyriausybę.
Manot, Kremlius tik iš didelės pagarbos rusakalbių teisėms antrą dešimtmetį putojasi dėl latvių ir estų sprendimo neduoti sovietukams parlamento rinkimų teisės? Priežastis paprastesnė: galėdamas sėkmingai per savo kontroliuojamą žiniasklaidą suagituoti rusakalbius Latvijos ir Estijos gyventojus, revanšistinis Vladimiro Putino režimas negali panaudoti jų kaip instrumento demokratinių rinkimų būdu pasodinti į tų šalių valdžią penktąją koloną, kurios atstovai, kaip Kryme, pakviestų „Rusijos armiją išvaduotoją“. O štai Lietuvoje – gali, kaip praėjusią savaitę ir pamatėme.
Pirmasis atsiskleidė Vilniaus meras Artūras Zuokas, per „Info TV“ paraginęs Lietuvą patylėti ir nereikšti savo nuomonės apie Rusijos agresiją, o savo feisbuko paskyroje pareiškęs, kad dėl Krymo okupacijos kaltos Jungtinės Valstijos ir NATO. Vėliau jis bandė teisintis, esą tai rašęs ne pats, o jo feisbuko paskyrą tvarkantis žmogus, bet kas dabar A.Zuoku tiki, ypač po to, kai jis su savo ~alter ego~, didelių verslo interesų Rusijoje turinčiu Andriumi Janukoniu, visaip agitavo už Lietuvos dalyvavimą Kaliningrado atominės elektrinės statybose? O net jei ne jis pats rašė, tai tik liudija, kad savo viešųjų ryšių pagalbininkais A.Zuokas įdarbina agresyvios Kremliaus politikos skleidėjus.
Antras buvo premjeras Algirdas Butkevičius, pačiame Kremliaus agresijos įkarštyje ėmęs skleisti dezinformaciją, esą „du trečdaliai Rusijos armijos iš Krymo yra išvesta“. Pažymėtina, kad Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, iš kurio uždarame posėdyje premjeras sužinojo šią žinią, pabrėžė, jog tai nepatikrinta informacija, bet tai nesustabdė A.Butkevičiaus noro paskleisti gerąją žinią apie Rusiją. Gerai, kad ši dezinformacija niekur plačiau nenuskambėjo, matyt, užsienio naujienų agentūroms dirbantys žurnalistai jau žino, kad į dabartinio Lietuvos vyriausybės vadovo šnekas neverta kreipti dėmesio.
Tos pačios dienos vakarą premjero patarėjas ekonomikos klausimais LTV laidoje ėmė aiškinti, esą Rusija turinti teisėtų interesų Ukrainoje, kuriuos gali ginti jėga. O kitos dienos rytą A.Butkevičius pareiškė nepritariantis siūlymams įvesti sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš kaimyninę Ukrainą, nes dėl to nukentėtų verslininkai, ir „jokiu būdu nedemonstruoti kažkokių tai priemonių, kurios tikrai, aš manau, neduotų naudos nei vienai, nei kitai šaliai“. Gerai, kad netrukus A.Butkevičius gavo velnių ar iš Prezidentūros, ar iš Užsienio reikalų ministerijos ir išplatino pareiškimą, kad pritaria užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareikštai nuomonei, jog Lietuva turi taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, tiesiogiai prisidėjusiems prie smurto, „o jei situacija nesikeis, kalbėsime ir apie tokių sankcijų taikymą konkretiems Rusijos pareigūnams“.
Nors kas kelios valandos kintanti A.Butkevičiaus nuomonė seniai nieko nebestebina, nebijokime karo pavojaus akivaizdoje pripažinti, kad Vyriausybei vadovauja iš esmės prorusiškas veikėjas, pataikaujantis Rusijos agresijai prieš Lietuvai draugišką valstybę, griaunantis tarptautinės bendruomenės ir pagrindinio Lietuvos saugumo garanto – Jungtinių Valstijų pastangas nubausti ir atgrasyti Rusiją nuo Ukrainos okupacijos, taip pat skleidžiantis Kremliui palankią dezinformaciją apie okupacinės Rusijos kariuomenės veiksmus Kryme.
Kad A.Butkevičiaus nusišnekėjimai Rusijos naudai nėra atsitiktinumus, parodė netrukus susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacija nuskambėję krašto apsaugos ministro Juozo Oleko žodžiai: „Jei mes griebsimės sankcijų [Rusijai], jie atsakys tuo pačiu ir jūsų verslas
Pridėkime prie to J.Oleko atsisakymą remti neatidėliotiną papildomų lėšų ginkluotei įsigyti skyrimą, prisiminkime, kad A.Butkevičius nesiėmė jokių priemonių prieš Rusijos atominių interesų lobistus Birutę Vėsaitę ir Mindaugą Bastį, kaip jis nuolaidžiavo „Chevron“ išvijusiam Algimantui Salamakinui, kaip pataikauja Artūrui Skardžiui, metus laiko aršiai kovojančiam prieš suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kuris netrukus gali tapti vieninteliu apsirūpinimo dujomis šaltiniu, ir turėsime visą, deja, labai liūdną, vaizdą: Vyriausybėje geriausiu atveju dominuoja prorusiški bailiai, blogiausiu – penktosios kolonos atstovai.
Šiame fone prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad ji neprileisianti Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos atstovų prie Lietuvos ir NATO gynybai svarbios informacijos, nuskambėjo labai švelniai ir netgi pavėluotai. Juo labiau keista, kad jis kažką nustebino, nors nekeista, kad A.Butkevičius teigia nieko nežinantis apie įtartinus Darbo partijos vadovų ryšius Maskvoje. Stebėtis reikėtų, jeigu pareikštų žinąs.
Galime tik džiaugtis, kad Jungtinės Valstijos neišgirdo raminančių J.Oleko šnekų ir prezidentės D.Grybauskaitės prašymu skubiai atsiuntė papildomų karo lėktuvų Baltijos šalių oro erdvei ginti. Dieve, saugok Ameriką, nes ji saugo Lietuvą. Tokia rūsti karo meto tikrovė.
Karas Ukrainoje atskleidė labai liūdną vaizdą: Vyriausybėje ir Seime geriausiu atveju dominuoja prorusiški bailiai, blogiausiu – penktosios kolonos atstovai.