Svarbu
Registracija
Ukraina žada gintis
lzinios.lt 2014-03-06
Jeigu Rusija plės savo karinę intervenciją, Ukraina ginsis, Briuselyje sakė premjeras Arsenijus Jaceniukas. Tuo tarpu naujoji Krymo valdžia pareiškė, kad ukrainiečiai šioje teritorijoje nuo šiol – okupantai.
23.40 JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį tvirtino, kad „Krymas yra Ukraina“, po to, kai promaskvietiški šio autonominio regiono parlamentarai balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
„Krymas yra Ukrainos dalis. Krymas yra Ukraina. Mes remiame teritorinį Ukrainos vientisumą ir Ukrainos vyriausybę reikia įtraukti į bet kokį sprendimą“ dėl to, ar šis pusiasalis atsiskirs, sakė jis žurnalistams Romoje.
„Kaip suprantu, Ukrainos konstitucija reikalauja visos Ukrainos referendumo. Kiekviena Ukrainos dalis, visi ukrainiečiai turėtų būti referendumo dalis“, - sakė jis.
Jo komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad referendumas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos pažeistų Ukrainos suverenitetą ir tarptautinę teisę.
Tačiau J.Kerry sakė, kad Jungtinių Valstijų prioritetas yra „tęsti intensyvias diskusijas su abiem šalimis, kad būtų siekiama normalizuoti ir užbaigti šią krizę“.
Nors JAV „laikysis žodžio“ dėl jau įvestų sankcijų, tokių kaip vizų draudimai ir turto, priklausančio tiems, kas laikomi suvaidinusiais vaidmenį destabilizuojant Ukrainą, įšaldymas, „artimiausiomis valandomis ir dienomis“ bus akcentuojamas dialogas, kuris galėtų nuvesti prie situacijos deeskalavimo.
„Nors pasiliekame teisę žengti žingsnius toliau nei tie dalykai, kurie buvo paskelbti šiandien, mes norime, jog prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija, ir visi suprastų, kad mes teikiame pirmenybę grįžimui į normalias vėžes“, - sakė jis. J.Kerry kalbėjo po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu tarptautinio susitikimo Romoje dėl Libijos užkulisiuose.
Rusijos naujienų agentūros po derybų citavo S.Lavrovo žodžius, kad kol kas nėra Maskvos ir Vašingtono sutarimo dėl Ukrainos, bet jis informuosiąs prezidentą V.Putiną apie J.Kerry pasiūlytus „konkrečius galimus žingsnius“.
(BNS) Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25 dienos, kurią numatyti šios šalies valdžios rinkimai.
H.Van Rompuy sakė, kad 28 šalių lyderiai pakartojo ES įsipareigojimą pasirašyti šią sutartį, kurią pernai lapkričio mėnesį atsisakė pasirašyti tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius ir dėl to Ukrainoje kilo politinė krizė, galiausiai nuvertusi jį šių metų vasarį.
„Mes patvirtiname ES įsipareigojimą pasirašyti Asociacijos sutartį. Šiandien mes nusprendėme, kad prioriteto tvarka mes labai greitai pasirašysime politinę Sutarties dalį – iki rinkimų Ukrainoje gegužės 25 dieną“, – pasakė H.Van Rompuy ketvirtadienį per spaudos konferenciją Briuselyje po ES vadovų susitikimo, kuriame buvo svarstomas Ukrainos klausimas.
Minėtoji sutartis apima ir politinę sutartį su Briuseliu, ir atskirą prekybos susitarimą dėl komercinių ryšių.
Briuselis po to vis tvirtino, kad sutartis lieka ant derybų stalo, bet po V.Janukovyčiaus nuvertimo ir laikinosios vyriausybės sudarymo abejota, kada ją galima būtų pasirašyti.
Iš pradžių Europos Komisijoje buvo pasiūlyta palaukti rinkimų ir naujos vyriausybės.
Tačiau pablogėjus padėčiai dėl Rusijos intervencijos Kryme, sustiprėjo spaudimas parodyti paramos Kijevui gestą.
ES šalių vadovai ketvirtadienį sutarė įšaldyti vizų liberalizavimo ir kitas derybas su Rusija bei pagrasino griežtesnėmis priemonėmis Maskvai, jei ji nekeis savo kurso.
20.55 JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad planuojamas referendumas dėl Krymo ateities pažeistų tarptautinę teisę.
"Bet kuriose diskusijose apie Ukrainos ateitį turi dalyvauti teisėta Ukrainos valdžia", - sakė B.Obama.
20.45 Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, laikinai einantis prezidento pareigas Oleksandras Turčinovas pranešė, kad jis sustabdė Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimą rengti referendumą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos.
Jis taip pat pareiškė, kad Aukščiausioji Rada inicijuos Krymo parlamento paleidimą. "Mes ginsime Ukrainos teritorijos nepažeidžiamumą", - kalbėjo jis per televiziją ketvirtadienį vakare.
"Ukrainos Aukščiausioji Taryba, kuri visiškai kontroliuojama Rusijos kariškių, priėmė neteisėtą sprendimą rengti referendumą. Krymo referendume norima klausti, "Ar pritariate Krymo prijungimui prie Rusijos Federaciją?". Sprendimas dėl jo rengimo yra neteisėtas ir negaliojantis. Sprendimas prieštarauja ukrainiečių valiai ir piliečių, gyvenančių autonomijos ribose, interesams", - sakė O.Turčinovas.
Jis pabrėžė, kad pagal 73-iąjį Ukrainos konstitucijos straipsnį teritorijų ir sienų klausimai gali būti sprendžiami tik nacionaliniame referendume.
"Be to, per dešimt dienų neįmanoma surengti net ir regioninio referendumo. Tai ne referendumas. Tai bus farsas, tai bus klastotė, tai mus nusikaltimas prieš valstybę, suorganizuotas Rusijos Federacijos kariuomenės", - pareiškė O.Turčinovas.
20.05 Pranešama, kad ginkluoti vyriškiai kartu su Rusijos televizijos atstovais ketvirtadienį įsiveržė į radjo ir televizijos transliavimo centrą Simferopolyje. Ginkluoti vyrai išjungė dviejų Ukrainos televizijos kanalų - Penktojo kanalo ir TV 1+1 - transliavimą Krymui. Jie taip pat įjungė kelių Rusijos kanalų transliaciją.
18.55 Krymo vyriausybė mano, kad Ukrainos karo pajėgos yra okupantai, o Krymas yra Rusijos Federacijos teritorija, pareiškė ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Rustamas Termigalijevas.
Šiuo metu, kadangi Krymas tapo Rusijos Federacijos teritorija, vieninteliai teisėti kariniai daliniai Krymo teritorijoje yra Rusijos pajėgos. Kitų šalių karinės pajėgos bus laikomos okupacinėmis, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis", - sakė R.Termigalijevas.
Jis taip pat paragino Ukrainos karius, tarnaujančius Kryme, prisiekti ištikimybę Rusijai.
Ukraina naująją Krymo vyriausybę laiko neteisėta.
17.55 (BNS) Ukrainos ginkluotosios pajėgos imsis veiksmų, jeigu Rusija plės savo intervenciją toliau į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas spaudos konferencijoje.
„Užsienio pajėgų karinės intervencijos tolesnio plitimo į Ukrainos teritoriją atveju Ukrainos vyriausybė ir Ukrainos kariuomenė veiks pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė A.Jaceniukas Briuselyje.
„Esame pasirengę ginti savo šalį“, – kalbėjo jis.
Ukrainos pajėgos kol kas nedavė atsako Krymo pusiasalį užėmusioms Rusijos pajėgoms. Tačiau padėtis gali pasikeisti, jeigu Rusijos intervencija plėsis, sakė premjeras.
A.Jaceniukas atvyko į Briuselį aptarti Ukrainos krizės su 28 ES šalių lyderiais. Jis sakė, kad derybose su ES vadovais aptartos tik politinės ir taikios konflikto sprendimo priemonės.
17.35 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas Briuselyje pareiškė, kad jo vadovaujama vyriausybė yra pasirengusi pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutartį. Jo teigimu, tai būtų labai naudinga Ukrainos ekonomikai, kadangi atidarytų šios šalies gamintojams europinę rinką.
17.25 (BNS) Europos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę aptarti Ukrainos krizės, spaudžia Rusiją rinktis dialogą ir deeskalavimą, ir perspėja, kad galimos sankcijos, jei Maskva atsisakys diplomatinio sprendimo.
„Turime užtikrinti, kad Rusija ir Ukraina kalbėtųsi viena su kita“, - sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, atvykęs į skubiai sušauktą susitikimą, kuris buvo surengtas Krymo parlamentui paprašius prijungti regioną prie Rusijos.
Tačiau atkartodamas Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių lyderių pareiškimus, D.Cameronas sakė, jog svarbu pasiųsti žinią Maskvai, kad įvykiai Kryme yra „nepriimtini ir turėtų turėti pasekmių“.
Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.
Į ES viršūnių susitikimą pakviestas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją tęsiant provokacijas aplink ukrainiečių bazes Kryme.
„Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai – krizė Europoje“, - sakė A.Jaceniukas, kurio pakvietimas buvo stiprus simbolinis gestas.
„Turi būti grįžta prie tarptautinės teisės ir tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, - sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. - Negalime įprastai dirbti (su Rusija)“.
Pasak jos, lyderiai kalbėsis apie „įvairias sankcijas“, jeigu V.Putinas atsisakys nusileisti, o šaltiniai ES sakė, kad pirmoji baudžiamųjų priemonių fazė tikriausiai bus diplomatinė, o ne ekonominė.
Tarp pradinių sankcijų Maskvai gali būti derybų dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominės sutarties sustabdymas. Drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.
Jungtinės Valstijos jau įšaldė derybas dėl investavimo sutarties ir pagrasino imtis tolesnių žingsnių. NATO trečiadienį įšaldė daugumą susitikimų su Rusijos pareigūnais, sustabdė karinį bendradarbiavimą ir nusprendė peržiūrėti visus savo santykių su Maskva aspektus.
Lenkija, Lietuva ir kitos arčiau Rusijos sienų esančios Europos šalys reikalavo stipraus ir vieningo ES atsako, įskaitant reikšmingas sankcijas. Tačiau Vokietija, Nyderlandai ir kitos valstybės buvo linkusios spręsti šią krizę diplomatija, nesusipriešinant su Maskva.
„Turėtume padaryti viską, kad paliktume galimybę deeskalavimui. Jeigu šiandien arba per tolesnes 24, 48 ar 72 valandas padarysime išvadą, kad deeskalavimo galimybės nėra, tuomet, žinoma, sankcijos vėl bus padėtos ant stalo“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. ES eksporto į Rusiją apimtys 2012 metais sudarė 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų), o Europos bankai yra paskolinę Rusijai apie 200 mlrd. eurų (690,6 mlrd. litų).
Protesto akcijoje netoli ES viršūnių susitikimo vietos dalyvavusi ukrainietė Myroslava Finiv sakė norinti, kad lyderiai imtųsi griežtų priemonių.
„Mūsų lūkesčiai – kad Europos lyderiai paskelbs kokias nors sankcijas (Rusijos) prezidentui (Vladimirui) Putinui ir mėgins pasiųsti jam žinią, kad tokie veiksmai tiesiog nepriimtini“, – pabrėžė ji.
15.40 Jungtinės Valstijos priėmė sprendimą dėl sankcijų asmenims ir institucijoms, keliančioms grėsmę Ukrainos stabilumui ir teritoriniam vientisumui. Neoficialiais duomenimis, sankcijos turėtų apimti draudimą išduoti vizas tiek Rusijos, tiek Ukrainos piliečiams.
15.35 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojams nepavyksta patekti į Krymo teritoriją, rašo Rusijos naujienų agentūra "Interfax". Į pusiasalį išvyko 40 stebėtojų grupė. Jų užduotis - ištirti padėtį, susiklosčiusią kilus įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos.
15.30 Prorusiški aktyvistai, Sevastopolyje blokuojantys Ukrainos karinių jūrų pajėgų generalinio štabo prieigas, sumušė Ukrainos televizijos "Penktasis kanalas" žurnalistus.
Žurnalistai bandė pasikalbėti su kariais, užrakintais karinio laivyno būstinėje. Ten buvo susirinkę maždaug 50 žmonių. Žurnalistams jie sakė esantys rusai ir nenorintys būti atskirti nuo Rusijos. Kai du operatoriai priėjo arčiau karinio dalinio vartų, žmonės pradėjo juos pulti ir sumušė vieną operatorių, pranešė žurnalistė Iryna Herasimova. Žurnalistai buvo priversti atsitraukti.
15.05 Europos Sąjunga (ES) laiko Kryme rengiamą referendumą dėl regiono ateities neteisėtu, pranešė ES delegacijos Ukrainoje vadovas Janas Tombinskis. Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl referendumo skelbimo pažeidžia Ukrainos konstituciją.
"Žinau, kad 73-as konstitucijos straipsnis, reguliuojantis galimų Ukrainos teritorinių pokyčių ar teritorijų atsiskyrimo klausimą, numato tik vieną būdą tai padaryti - nacionalinį referendumą", - sakė J.Tombinskis.
15.00 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pažymėjo, kad Europa turėtų sutelkti jėgas ieškodama išeities iš politinės krizės, kilusios dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
"Tai ne tik konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai Europos krizė. Suprantame tai kaip mūsų bendrą atsakomybę", - sakė jis po susitikimo su Europos Parlamento (EP) pirmininku Martinu Schulzu.
EP vadovas išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos karinių provokacijų Kryme.
14.50 V.Putinas turi sąjungininkų. Solidarumą su juo išreiškė Sirijos prezidentas Basharas al Assadas. Rusijos vadovui išsiųstoje telegramoje jis teigia remiantis V.Putino siekį "sugrąžinti saugumą ir stabilumą Ukrainoje radikalių teroristų bandymų pasikėsinti į demokratiją akivaizdoje."
14.30 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau žino apie Krymo parlamento sprendimą. Kaip pranešama, jis jau aptarė Krymo prijungimo prie Rusijos klausimą su Rusijos valstybės saugumo tarybos nariais.
Akivaizdu, kad naujosios Krymo valdžios veiksmai nėra atsitiktiniai. Šiandien Maskvoje įvyks Kijevo nepripažįstamo Krymo premjero Sergejaus Aksionovo susitikimas su Rusijos Dūmos deputatais. Prieš tai abeji Rusijos parlamento rūmai pasisakė už naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos Federacijos procedūros supaprastinimą.
13.00 (BNS) Ukrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, pranešė žiniasklaida
„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.
Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „Prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, sakoma dokumento tekste, cituojamame naujienų agentūros „Interfax“.
Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.
Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, taip pat buvo nutarta, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“
Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.
„Tai mūsų atsakas į betvarkę ir įstatymų nesilaikymą Kijeve, – ketvirtadienį sakė Krymo Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Šuvainikovas. – Mes patys spręsime savo ateitį.“
Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.
Pastarosiomis dienomis Krymą faktiškai užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.
Kryme bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šis pusiasalis buvo Rusijos teritorija nuo XVIII amžiaus pabaigos, kol Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį kaip „dovaną“ Ukrainai 1954 metais.
Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.
Naujojo Krymo valdžios nutarimo Ukrainos centrinė vyriausybė kol kas nekomentavo. Tačiau trečiadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Krymas visada liks Ukrainos dalimi.
12.10 Krymo Aukščiausioji Taryba nusprendė skelbti referendumą dėl būsimo pusiasalio statuso jau kovo 16 dieną. Anksčiau naujoji Krymo vyriausybė planavo rengti referendumą gegužės 25 dieną, vėliau nuspręsta jį rengti kovo 30 dieną.
Administracinis teismas Kijeve yra paskelbęs, kad Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimas rengti referendumą, kaip ir sprendimas skirti Sergejų Aksionovą Krymo Krymo vyriausybės vadovu, yra neteisėtas.
11.50 Rusijos gyventojai remia savo valdžios veiksmus Kryme. Bent taip atrodo žvelgiant į naujienų portalo rosbalt.ru apklausos rezultatus.
Iš maždaug 20 tūkst. apklausos dalyvių 57 proc. palaiko karinę intervenciją Ukrainoje, prieš ją pasisako 36 proc. dalyvių.
11.45 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį Briuselyje susitinka su Europos Sąjungos vadovais: Hermanu Van Rompuy, Martinu Schulzu, taip pat su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu.
11.30 Ukrainos kariuomenė praneša, kad Rusijos kariai prie Krymo krantų nuskandino savo pačių Juodosios jūros laivyno laivas "Očakov". Laivas, kuris jau anksčiau buvo nurašytas, buvo nuskandintas prie Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazės. Taip siekiama užblokuoti Ukrainos karo laivų judėjimą Donuzlavo ežere, praneša Ukrainos gynybos ministerija.
1986 metais "Očakov" buvo pripažintas geriausiu SSRS karo laivyno laivu. 2011 metais jis buvo nurašytas.
9.45 Balandžio 4 dieną planuojamas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikimas. Manoma, kad iki to laiko gali įvykti ir Rusijos bei Ukrainos diplomatų susitikimas. Taip teigia Rusijos naujienų agentūra RIA. Rusijos užsienio reikalų viceministras Vasilijus Nebenzija agentūrai sakė, kad kalbėjosi su Ukrainos ambasadoriumi Maskvoje Volodymyru Elčenka, kuris jį patikinęs, kad Ukraina neatsisako pirmininkavimo NVS. Viceministro teigimu, taip pat įvyko konsultacijos dėl pasirengimo abiejų šalių diplomatų susitikimui.
8.40 Ukrainos žydų organizacijų vadovai paskelbė atvirą laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame jie rašo remiantys Ukrainos suverenumą. Organizacijų lyderiai primena, kad dauguma Ukrainos žydų yra rusakalbiai, tačiau nenori būti "ginami" suskaldant Ukrainą ir aneksuojant dalį jos teritorijos.
"Jūsų įsitikinimas apie antisemitizmo augimą Ukrainoje, kurį išreiškėte spaudos konferencijoje, neatitinka faktų, - rašoma laiške. - Galbūt jūs supainiojote Ukrainą su Rusija, kur žydų organizacijos pastebėjo antisemitinių tendencijų didėjimą per pastaruosius metus."
"Sugebame pasirūpinti savo teisių apsauga vesdami konstruktyvų dialogą ir bendradarbiaudami su suverenios, demokratiškos ir vieningos Ukrainos valdžia ir pilietine visuomene", - teigia Ukrainos žydai.
7.45 Per Donecke įsiplieskusius susirėmimus buvo sužeista apie 10 žmonių.
Priešiškų stovyklų demonstrantai daužė vieni kitus kumščiais ir lazdomis miesto centre, pranešė vienas, naujienų agentūros AFP žurnalistas. Keli žmonės buvo suimti; taip pat matėsi išvedami protestuotojai kruvinais veidais.
Prorusiški protestuotojai taip pat susigrąžino regiono administracijos pastatą, praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo iš jo išvaryti. Jie prasiveržė per milicijos gretas, skanduodami „Rusija!“ ir „Fašizmas nepraeis!“
Prorusiškos pajėgos jau pirmadienį buvo užėmusios tą pastatą ir iškėlusios Rusijos vėliavą mieste, kuris buvo praeitą mėnesį nuversto promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus tvirtovė.
Demonstrantai išsirinko naują Donecko srities „gubernatorių“ Pavelą Gubariovą, atsisakydami pripažinti Kijevo naujosios valdžios paskirtą administracijos vadovą Serhijų Tarutą.
Ukrainos prokuratūra trečiadienį paskelbė pradedanti tyrimą dėl P.Gubariovo, esą „sukėlusio grėsmę šalies teritoriniam vientisumui“.
Prorusiški kovotojai anksčiau trečiadienį buvo evakuoti iš regiono administracijos pastato – esą gauto pranešimo apie pastate padėtą bombą. Tuomet buvo nuleista ant jo iškelta Rusijos trispalvė, kurią pakeitė Ukrainos žydros ir geltonos spalvos vėliava.
„Neatiduosime savo regiono Tarutai – niekas jo nepalaikys“, – vienas vyras, atsisakęs viešinti savo vardą, sakė AFP per prorusiškų demonstrantų mitingą, kuriame dalyvavo apie 2 000 žmonių.
Jų oponentų demonstracijoje už Ukrainos teritorinį vientisumą dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
Ukrainos rytiniuose regionuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, vyko kelios demonstracijos prieš naująją Kijevo vyriausybę.