Net Lietuvoje transliavome besiskundžiantį pabėgėlį V. Janukovyčių, visaip juodinantį europietiškuosius ukrainiečius ir Maidano gynėjus, - chuliganai, banditai! - o niekas jo nepaklausė ir nekomentavo, kaip jaučiasi tapęs tarptautiniu mastu ieškomu žudiku. Juk tai jo snaiperiai šaudė protestuotojams į nugaras ir galvas, per keletą valandų kraupiai pakeitę aukų skaičius, sukūrę ukrainiečių "dangaus šimtinę". Ji apraudama ten, bet ne Lietuvos eurovizijas tralialiuojančiuose kanaluose.

Stebi kai kurias medijas, cituojančias rusiškus propagandinius tekstus kaip "žinias", klausaisi valdiškų Maskvos "ekspertų", kviečiamų į vakarietiškus ekranus, ir jau nė nesistebi. Paprasta generalinė metodika - svarbiausias dalykas greit atidedamas, imamasi antraeilio.

Dažnai ir tartum ką išmanant aptarinėjama Rusijos kariuomenės okupuoto Krymo gyventojų nacionalinė sudėtis. Rusai sudarą ten daugumą, todėl jų - demonstratyviai pripažįstančių V. Putino valdžią - valia, kaip turės būti.

Iš tikrųjų per trečdalį Krymo žmonių sudaro ukrainiečiai ir totoriai - tikrieji senieji krašto gyventojai, o vietiniai rusai toli gražu ne visi yra naciai. Tikroji gyventojų dauguma, juolab politinė, ne tokia aiški, kad reiktų smurtu keisti valstybių sienas. Teko sutikti ir Maidane iš Krymo atvykusių rusų, kurie stoja už Ukrainą, demokratiją, Europą.

Kai sovietų laivyno pensininkai, atsarginiai ir infrastruktūrininkai šturmuoja įstaigas neva "Krymo liaudies", "Krymo tautos" vardu, tegul tuo mulkina vakariečius, o mes turim savų istorinių patirčių. Ir Lietuvoje buvo tam tikras veikėjas M. Burokevičius, kuris pasididžiuodamas skelbėsi "mes atskyrėm Šalčininkus nuo Lietuvos" ir priekaištavo sovietų karvedžiams, kodėl tie nieko nedaro, "nesuteikia pagalbos".

Kai vadai gavo M. Gorbačiovo komandą - darė kaip dabar Kryme.

Patyręs visuotinį pasmerkimą Kremlius nūnai jau plečia pasiteisinimų receptūrą. Ne tik maidaniečių kėslai nuskandinti Juodosios jūros laivyną (čia jausmingai persistengė Federacijos tarybos pirmininkė), ne tik "rusų" užpuldinėjimai ir žudymai (nė vieno net sukruvinto negalėjo parodyti), ne tik "Rusijos interesai", kuriuos ji neva turinti teisę (pagal savo pačios "įstatymą"!) ginti bet kur ir "visomis priemonėmis". Tos Rusijos vadų maldelės pasaulyje kelia vien pasidygėjimą. Pasiekė. Tai dabar atgaline data suveikė dar V. Janukovyčiaus "prašymą" užpulti jo šalį įvedant Rusijos kariuomenę. Matyt, buvusio prezidento kaltinamasis aktas dėl žudynių pasipildys ir tėvynės išdavimu. (M. Burokevičiui kažkodėl netaikyta, Čekoslovakijos 1968 m. išdavikams galų gale pritaikyta).

Ką čia dar noriai valgo Vakarų (kartais ir Lietuvos) medijos bei komentatoriai? Nekalbėkim jau apie tokius anekdotus, kaip V. Putino duotas leidimas duoti jam leidimą užpulti Ukrainą. Kartoja ir kartoja. Ir tobulina. 

Antai Ukrainoje net pagal leidimą vykstąs ne užpuolimas, ne išorės agresija, o "konfliktas", tad "abi pusės" raginamos... ir taip toliau. Užpuolimo auka sulyginama su užpuoliku, netrukus jau ir auką Ukrainą, visą šalį, darys Rusijos užpuolike. Prisiminkim karą prieš Gruziją.

Viena koktesnių vakarietiško pataikavimo klaidų, kai ne abi, o jau tik viena besiginanti pusė raginama "gerbti mažumų teises". Tartum pakišama, kad jos ten pažeidinėjamos, žiūrėk, gal ir todėl tekę įsiveržti. Rusijos kariniai "veiksmai" - negerai, bet jūs ten gerbkite rusų teises! Nors "Berkutas" šaudė, kas tik jam pasitaikė, ir rusą, ir armėną... Visa tai netruks pavirsti "Kijevo įvykiais".

Ukrainą tikrai darys agresore, sovietų propagandai čia tik dienų klausimas. Juk ir mes 1940-aisiais "pagrobėm" iš bazės romantiškai nusiteikusį sovietų kareivį - jį atrado Naujojoj Vilnioj pas prostitutę; juk ir suomiai 1939-aisiais užpuolė vargšę Sovietų Sąjungą... Atsakymas - Stalino karo veiksmai prieš Suomiją, prieš Lietuvą. Dabar lieka stebėti, ką tiksliai prognozuoja buvęs V. Putino patarėjas A. Ilarionovas, kada įvežtieji Rusijos diversantai užpuls kokią atstovybę, nužudys Ukrainoje vieną kitą pasipainiojusį rusą. Visa tai – klasika nuo Stalino ir Hitlerio laikų.

            Susimąstykim kad ir apie tokį paprastą posakį: "situacija Ukrainoje blogėja." Pati blogėja, savaime blogėja? Veikiau bloginama. O gal Kremliuje blogėja?... Juk didieji "neramumai" kilo ne Ukrainoje, bet kažkuriame Maskvos kabinete arba "dačioje". Iš ten smogė Ukrainai.

            Nestebėtina, kad vakarietiška miltų užtrinalo gamyba – mosavimas žodžiais – erzina Ukrainos gynėjus. O tai irgi pavojinga. Pasimelskim. Galų gale bunda Jungtinės Valstijos, bunda iš diplomatinio nuolankumo neadekvačiam Kremliaus šeimininkui, kad ir ką šis darytų.