„Gautas dokumentas yra labai panašus į gautą praėjusių metų balandį, kuriame išlieka panašūs pasiūlymai, tik pokyčių yra dėl kainų labai trumpam trejų metų laikotarpiui. Pasiūlymų esmė yra išlaikyta tokia pati kaip prieš metus, kai įvertinau, kad sąlygos Lietuvai yra nepriimtinos. Galime pasakyti, kaip ir nuogąstavome prieš porą savaičių, kad žodžiu sakoma viena, o raštu atsiranda labai keisti, neišsamūs, netikslūs ir nekonkretūs pasiūlymai, kurie jokiu būdu negarantuoja mums visų kitų sąlygų. Todėl kol kas toks raštiškas pasiūlymas yra nepriimtinas“, - antradienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė nenorėjo detalizuoti „Gazprom“ atsiųsto dokumento: „Kalbėti apie nuolaidas turbūt neverta, nes yra visas kompleksas sąlygų, apie ką kalbama pasiūlyme. Tai liečia ir arbitražinius ginčus, ir mūsų „Amber Grid“ situaciją, ir sutarties laiką. Kalbėti galima tik apie bendrą paketą, todėl diskutuoti apie atskiras nuolaidas yra beprasmiška“.

„Norėčiau, kad visiems būtų aišku ir nebūtų iliuzijų – kainos nuolaidos siūlomos mūsų pačių sąskaita“, - pridūrė šalies vadovė.

Pasak jos, du trečdaliai „Gazprom“ pasiūlymo yra nepriimtina. „Visa kita yra konfidencialu“, - teigė prezidentė.

Tuo metu po susitikimo su šalies vadove premjeras A. Butkevičius žurnalistams sakė, kad pirmadienį iš „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio telefonu išgirdęs, kad galioja visi žodiškai pasiekti susitarimai.

„Apie kai kuriuos punktus, kurie atsirado Lietuvos gautame dokumente, nebuvo kalbėta. Jie buvo aptarti praėjusį balandį. Jo atsakymas buvo paprastas, kad tai yra derybinis klausimas“, - teigė jis.

Premjeras pripažino, kad derybose Sočyje pavyko žodiškai sutarti dėl gerokai mažesnės kainos.

„Derybų metu pasiekėme, kad kaina būtų gerokai mažesnė nei buvo anksčiau nurodyta derybose. Niekada Lietuvai nebuvo siūlyta tokios žemos kainos kaip dabar pasiekta derybų metu. Savaime suprantama, kad arbitražiniai, kiti teisiniai klausimai turi būti išspręsti“, - teigė A. Butkevičius.

Premjeras anksčiau yra užsiminęs, kad derybose su „Gazprom“ buvo kalbama ir apie didesnę nei 40 proc. nuolaidą. 

Pasiūlymas dėl „Amber Grid“ prieštarauja trečiajam energetikos paketui

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai - dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo - prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

“Šiuo metu visi tie raštiški pasiūlymai, kurie yra (...) negaliu pasakyti, kad tinka, nes vienas iš pasiūlymų, kuris naujai atsirado, dabar prieštarauja netgi Europos Sąjungos trečiajam energetikos paketui. Apie „Amber Grid“ mes kalbame. Bet aš nenoriu eiti į detales, nes tai yra konfidenciali informacija. Kai kurie pasiūlymai manęs netenkina - tam ir bus derybos“, - interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius.

A.Butkevičius išsamiau nepaaiškino, kaip konkrečiai „Gazprom“ siūlymas prieštarauja trečiajam ES energetikos paketui.

Pernykštis memorandumo projektas numatė, kad nepavykus deryboms, tuometinės bendrovės "Lietuvos dujos" nuosavybės atskyrimas būtų atidėtas vieneriems metams - iki 2015 metų spalio 31 dienos. Dabar numatyta, kad „Gazprom“ iki šių metų lapkričio turi pasitraukti iš jau atskirtos bendrovės „Amber Grid" valdymo.

A.Butkevičius po vasario 7 dienos susitikimo su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu pareiškė, jog su koncernu iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo, kuris numato, kad „Gazprom“ iki šių metų lapkričio turi pasitraukti iš „Amber Grid“ valdymo - pasak neoficialių šaltinių, „Gazprom“ anksčiau jau sutiko likti tik finansiniu investuotoju.

Neoficialiomis žiniomis, dabar „Gazprom“ siūlo Lietuvai pasirašyti 10 metų trukmės dujų tiekimo sutartį, pagal kurią 80 proc. dujų būtų perkama pagal sąlygą „take or pay“ („imk arba mokėk“), trejus pirmuosius metus „Gazprom“ siūlo kainą sumažinti 20 proc., o vėliau dėl jos būtų tariamasi iš naujo.

Be to, „Gazprom“ siūlo Lietuvai atsiimti visus ieškinius Lietuvos teismuose ir tarptautiniuose arbitražuose ir įsipareigoti ateityje nereikšti jokių pretenzijų, tuo pačiu, neoficialiomis žiniomis, nenumatant jokių kompensacijų už anksčiau taikytas per dideles kainas. Tranzitą į Karaliaučių siūloma užtikrinti tarpvyriausybine sutartimi.

Pasak A.Butkevičiaus, sausį už rusiškas dujas Lietuva mokėjo 470-480 JAV dolerių už 1 tūkst. kubų - tokia kaina yra didžiausia Europoje.

Anksčiau premjeras yra sakęs, kad su „Gazprom“ norima derėtis penkiais klausimais: kainos, dujų tranzito į Karaliaučių, trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo, numatančio visišką dujų tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimą, „Gazprom“ turimų „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijų.

Paskutinėje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nurodoma, kad antrąjį praėjusių metų ketvirtį prie Lietuvos sienos dujos kainavo apie 418 eurų (1443 Lt), tuo metu latviai mokėjo apie 379 eurus (1308 Lt), estai – 376 eurus (1298 Lt). Iš šios ataskaitos matyti, kad Baltijos šalys ir Čekija už dujas moka brangiausiai visoje ES.

Dabartinė dujų tiekimo sutartis su Rusijos dujų koncernu baigia galioti 2015 m. pabaigoje.

DELFI primena, kad 2012 m. Lietuva kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą prašydama priteisti beveik 5 mlrd. Lt kompensaciją dėl Lietuvai taikytų nesąžiningai didelių dujų kainų. Tuo metu „Gazprom“ taip pat yra pateikusi ieškinį prie Jungtinių Tautų veikiančiam arbitražui dėl „Lietuvos dujų“ veiklos išskaidymo.

„Gazprom“ pyktį sukėlė Lietuvos siekis įgyvendinti griežčiausią Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo variantą, kuris reikalauja visiškai atskirti dujų pardavimo ir infratruktūros veiklas. Dėl to buvo imtasi bendrovės „Lietuvos dujos“ skaidymo ir atskirtas perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų" akcijų, „Gazprom“ – 37,06 proc., o Vokietijos „E. ON Ruhrgas International" – 38,9 proc. akcijų. Toks pat akcijų pasidalijimas yra ir perdavimo sistemos operatoriuje „Amber Grid“.

Tačiau europinė direktyva, kuria remiantis ir atliktas skaidymas, reikalauja, kad šios veiklos negali būti tų pačių savininkų rankose, todėl su „Gazprom“ reikia sutarti, kaip perimti jo valdomas „Amber Grid“ akcijas.

Taip pat anksčiau buvo pasirodę žinių, kad „Gazprom“ esą nori tarpvyriausybinės sutarties, kuri reglamentuotų dujų tranzitą į Kaliningrado sritį, tačiau Lietuva siūlo apsiriboti komercine sutartimi tarp įmonių.

Šiuo metu „Gazprom“ yra vienintelis dujų šaltinis Lietuvai, tačiau planuojama, kad situacija pasikeis, kai nuo 2015 m. pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.