La­bai no­rė­tų­si, kad šio­je ab­sur­diš­ko­je ir nuo­lat tam ti­krą įtam­pą ke­lian­čio­je si­tua­ci­jo­je, į ku­rią, be­je, Lie­tu­vą įstū­mė Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT), bū­tų pa­dė­tas taš­kas. Mat R.Pa­kso by­lą narp­lio­jęs ir KT iš­aiš­ki­ni­mais rė­mę­sis Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas bu­vo pri­vers­tas kons­ta­tuo­ti, esą Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos straips­niai pa­žei­džia žmo­gaus tei­ses. Su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kad koks nors šios ap­lin­ky­bės ne­ži­nan­tis tei­si­nin­kas, ku­riam ana­li­zuo­ti bū­tų duo­ta Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja, at­ras­tų jo­je to­kią di­džiu­lę spra­gą.

Kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai, pa­sku­ti­nę aki­mir­ką at­šau­kę sa­vo par­amą ati­tin­ka­mai Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai, grei­čiau­siai pla­na­vo su­ma­žin­ti kon­ku­ren­ci­ją pre­zi­den­to rin­ki­muo­se jų re­mia­mai kan­di­da­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. Už to­kį žings­nį gal ir su­lauks jos pa­dė­kos, ta­čiau žvel­giant į at­ei­tį Lie­tu­vos po­li­ti­nė pa­dan­gė nuo to ne­pra­gied­rė­jo, juo la­biau kad šiuo me­tu R.Pa­ksas nė­ra stip­rus kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus.

Vie­nas li­be­ra­lų ly­de­rių Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius pa­skel­bė straips­nį „Ko­dėl ne­pa­lai­ky­siu Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos dėl Pa­kso“. Pub­li­ka­ci­ja in­for­ma­ty­vi ir nau­din­ga – pri­me­na­ma dau­gu­mos vi­suo­me­nės jau pri­mirš­ta des­truk­ty­vi R.Pa­kso veik­la. Ta­čiau pa­grin­di­nė au­to­riaus pa­teik­tos ana­li­zės min­tis ydin­ga: už Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są G.Ste­po­na­vi­čius ne­bal­suos, nes R.Pa­ksas yra blo­gos va­lios po­li­ti­kas. Keis­ta, kad bend­ruo­sius tei­sin­gu­mo pri­nci­pus, bal­sa­vi­mą dėl pa­grin­di­nio įsta­ty­mo, Kons­ti­tu­ci­jos, li­be­ra­las kei­čia pa­pras­tu ra­mu­nės žied­la­pių plė­šy­mu „my­liu-ne­my­liu“. Rei­kė­tų pri­si­min­ti, jog 2004 me­tais, dar ne­nu­ri­mus pre­zi­den­to ap­kal­tos skan­da­lo ais­troms, tie pa­tys ap­kal­tą su­ren­gę po­li­ti­kai pri­ėmė įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­ma­tan­čias, kad iš par­ei­gų pa­ša­lin­tas pre­zi­den­tas ne­ga­li bū­ti vėl ren­ka­mas į šį pos­tą pen­ke­rius me­tus. KT pri­pa­ži­no įsta­ty­mą prieš­ta­rau­jan­čiu Kons­ti­tu­ci­jai, ir ta­da Stras­bū­re, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me (EŽTT), pra­si­dė­jo pro­ce­sas, per ku­rį bu­vo kons­ta­tuo­tas žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas. Jei Lie­tu­va tei­kia pir­me­ny­bę tei­sei ir ger­bia tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mas ne­ga­li bū­ti nu­leis­tas ne­gir­do­mis.

Tik, ži­no­ma, R.Pa­ksas pats vi­sus len­kia sa­vo veid­mai­nys­te. Jos pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ro­ji po­li­ti­ko kal­ba par­ti­jos "Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas" (TT) kong­re­se. Dėl mig­lo­tų, ne­aiš­kių prie­žas­čių vi­suo­me­nė­je įsi­siū­buo­jant prieš­iš­ku­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ban­gai, R.Pa­ksas mė­gi­na tuo pa­si­nau­do­ti ir aki­vaiz­džiai tai­ko­si į eu­ros­kep­ti­kų ka­ra­liaus sos­tą. Ne­nuos­ta­bu, ko­dėl ke­lio­li­ką mi­nu­čių kong­re­se TT ly­de­ris pos­trin­ga­vo apie tai, ko­kia ES esan­ti klas­tin­ga, kaip jos biu­ro­kra­ti­ja už­val­do vals­ty­bes, kaip kė­si­na­si į šei­mą ir pri­me­ta „ho­mo­sek­sua­lu­mo dok­tri­ną“, ra­gi­no ne­pai­sy­ti Eu­ro­pos ir grą­žin­ti mir­ties baus­mę. Ta­čiau pa­skui R.Pa­ksas stai­ga pa­kei­tė plokš­te­lę ir gar­siai pa­skel­bė, kad ES tei­sės nor­mos yra su­de­da­mo­ji Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos da­lis, kad jos tai­ko­mos tie­sio­giai ir tu­ri vir­še­ny­bę prieš Lie­tu­vos įsta­ty­mus. Taip jis mė­gi­no pa­grįs­ti bū­ti­nu­mą įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo pri­im­tą spren­di­mą. Tie­są sa­kant, įro­di­nė­da­mas sa­vo tie­są R.Pa­ksas net per­len­kė laz­dą – EŽTT kol kas nė­ra ES ins­ti­tu­ci­nės sis­te­mos da­lis. Dar svar­biau pri­min­ti po­li­ti­kui, kad ne kas ki­tas, o tas pats Stras­bū­ro teis­mas jau yra pa­si­sa­kęs ir už tei­sę įsi­vai­kin­ti ho­mo­sek­sua­lioms po­roms, pri­tei­sęs Lie­tu­vai su­mo­kė­ti bau­dą už tei­sės keis­ti ly­tį ig­no­ra­vi­mą ir pan. R.Pa­ksas se­lek­ty­viai ren­ka­si jam tin­kan­čius EŽTT spren­di­mus, tai­gi to­kių pa­žiū­rų ti­krai ne­pa­va­din­si nuo­sek­lio­mis. Iš­ei­tų, kad ES tei­sė, pa­gal ku­rią Lie­tu­va tu­rės par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams ir įsi­ves­ti eu­rą, tie­siog nie­ko ne­reiš­kia ir ga­li bū­ti leng­vai per­ženg­ta, ta­čiau ta pa­ti ES tei­sė tam­pa šven­ta, kai tei­gia­mai iš­spren­džia jo prob­le­mą.

Pa­klau­sęs R.Pa­kso kal­bų ga­li pa­ma­ny­ti, kad de­mo­kra­tiš­kes­nio po­li­ti­ko už jį nė­ra. Vi­sus klau­si­mus pi­lie­čiai tu­rė­tų spręs­ti bal­suo­da­mi – jis siū­lo daž­niau reng­ti re­fe­ren­du­mus, įtei­sin­ti tie­sio­gi­nę de­mo­kra­ti­ją. Ta­čiau di­dis po­lė­kis reng­ti rin­ki­mus ir bal­sa­vi­mus bai­gia­si ties R.Pa­kso as­me­niu. Per kong­re­są TT ly­de­ris ne­išd­rį­so leis­ti par­ti­jos na­riams rei­tin­guo­ti jo, kaip pre­ten­den­to da­ly­vau­ti ar­tė­jan­čiuo­se Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­muo­se, nors vi­si ki­ti par­ti­jos kan­di­da­tai bu­vo rei­tin­guo­ja­mi.

R.Pa­ksas gar­siai pa­kvie­tė vi­sus bal­suo­ti už jį pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, bet pats jau yra su­si­tai­kęs su min­ti­mi, kad da­ly­vaus tik EP rin­ki­muo­se. Tai ro­do ir jo kal­ba par­ti­jos kong­re­se, iš es­mės skir­ta ES rei­ka­lams ir ver­tin­ti­na kaip rin­ki­mų į Eu­ro­pos Par­la­men­tą kam­pa­ni­jos da­lis. Mė­gi­ni­mas su­kel­ti šur­mu­lį re­gis­truo­jan­tis kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus, nors ati­tin­ka­ma Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa dar nė­ra pri­im­ta, gal­būt nau­din­gas R.Pa­ksui kaip pre­ten­den­tui į EP, ta­čiau ža­lin­gas jo par­ti­jai, nes ši pra­ran­da ga­li­my­bę kel­ti kan­di­da­tą, ga­lin­tį rea­liai su­sig­rum­ti su var­žo­vais pre­zi­den­to rin­ki­mų ko­vo­je. TT iš­ryš­kė­jo gru­pe­lė ne­pa­ten­kin­tų­jų, ku­rie bū­riuo­ja­si apie pir­mą­jį par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją Va­len­ti­ną Ma­zu­ro­nį.