Iš Lie­tu­vos ki­lęs Ro­mai­nas Gar­ry sa­vo au­to­biog­ra­fi­nia­me ro­ma­ne „Auš­ros pa­ža­das“ ka­dai­se vy­lė­si, kad jo mo­ti­nos skriau­di­kės ir ap­gau­di­nė­to­jos iš Vil­niaus dar gy­vos su­lau­kė ko­mu­nis­tų val­džios. Su­bti­lus pa­lin­kė­ji­mas, ta­čiau ma­ne ma­ma mo­kė, kad žmo­gui ne­ga­li­ma lin­kė­ti blo­ga.

Ti­krai ne­no­riu re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riams lin­kė­ti dar gy­viems su­lauk­ti ko­mu­nis­tų val­džios, ta­čiau bent man at­ro­do, kad bū­tent to jie ir sie­kia. Ne­truk­dy­siu il­gais iš­ve­džio­ji­mais, ko­dėl ma­nau, kad toks re­fe­ren­du­mas yra blo­gis. Pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas – ne­leis­ti lais­vam žmo­gui dis­po­nuo­ti sa­vo tur­tu, tu­rė­ti sa­vo pa­žiū­ras ir steng­tis bent iš da­lies at­sa­ky­ti už sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią, yra pa­ma­tas bol­še­vi­ki­nės ideo­lo­gi­jos, ku­riai nie­ka­da ne­pri­ta­riau ir ne­pri­tar­siu.

Vi­siš­kai ne­svar­bu, ko­kiais šū­kiais bū­tų dangs­to­ma­si, es­mė ne­kin­ta – no­ri­ma ap­ri­bo­ti as­mens lais­vę spręs­ti, ką ir kaip da­ry­ti. Ži­no­ma, kiek­vie­nam at­sa­ky­ti už sa­vo pa­si­rin­ki­mą yra su­nkus iš­ban­dy­mas, ku­rio iki šiol ne­at­lai­ko po­so­vie­ti­nės erd­vės žmo­nės.

Klau­sy­da­ma­sis re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių ar­gu­men­tų, vis ne­ju­čia pa­gal­vo­ju, kad čia ne­ap­siei­ta be pi­ni­gi­nių in­te­re­sų, o už jų grei­čiau­siai sly­pi va­ka­rykš­čių ir šian­die­nių žemg­ro­bių, užau­gu­sių ant so­vie­ti­nės no­menk­la­tū­ros mėš­lo, au­sys. Ke­lis de­šimt­me­čius už gra­šius su­pir­ki­nė­ję že­mę jie no­rė­tų dar pra­tęs­ti šį pro­ce­są.

Žiū­rint iš eko­no­mi­nės pu­sės aki­vaiz­du, kad no­ri­ma su­siau­rin­ti že­mės rin­ką ir taip su­ma­žin­ti jos kai­ną. Žiū­rint iš geo­po­li­ti­nio taš­ko – Lie­tu­vą pa­sau­liui par­ody­ti kaip ne­pa­ti­ki­mą vals­ty­bę, ku­ri ne­si­lai­ko sa­vo žo­džio ir įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Kam tai nau­din­ga, te­gu sau at­sa­ko kiek­vie­nas pi­lie­tis. Ne­te­ko gir­dė­ti ar ma­ty­ti te­le­vi­zi­jų ekra­nuo­se, kad len­kai, ame­ri­kie­čiai, ki­nai, lat­viai ra­gin­tų lie­tu­vius par­duo­ti tu­ri­mą že­mę, nes tik mi­tas yra pa­sa­ko­ji­mai, kad prie Lie­tu­vos sie­nų sto­vi mi­nios pel­no iš­troš­ku­sių už­sie­nio ver­tel­gų (jie ir šian­dien ga­lė­tų tai pui­kiai da­ry­ti, bet pra­smės nė­ra). Nie­kas prie­var­ta že­mės ne­atims: juk ne po­ka­ris, ne so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tai.

Ma­nau, jei re­fe­ren­du­mas įvyks, jis pa­tirs fias­ko, nes ti­kiu, kad svei­ko pro­to Lie­tu­vo­je yra dau­giau nei mi­tų kū­rė­jų. Vis­gi ke­li da­ly­kai ke­lia ne­ri­mą. Iš pra­džių nie­kaip ne­sup­ra­tau, ko­dėl po­li­ti­kai ty­li re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riams vis la­biau įsi­siū­buo­jant. Gal­būt tik vie­nin­te­lis kon­ser­va­to­rių pa­triar­chas Vy­tau­tas Lands­ber­gis ban­dė į tai at­kreip­ti dė­me­sį. Ta­čiau ir jo par­ti­jos na­riai, ir so­cial­de­mo­kra­tai su sa­vo koa­li­ci­jos drau­gais bu­vo lin­kę ne­afi­šuo­ti sa­vo po­žiū­rio. Pa­pras­čiau­sias to­kios ne­by­lys­tės pa­aiš­ki­ni­mas – rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­men­tą, jei ne­tu­ri jo­kių idė­jų, leng­viau­sia pūs­ti pseu­do­žem­dir­bių dū­dą. Bet ne­ga­li­ma at­mes­ti prie­lai­dos, kad bū­si­ma rin­ki­mų agi­ta­ci­ja bent iš da­lies bus fi­nan­suo­ja­ma iš tų pa­čių vie­tos žemg­ro­bių ki­še­nės. Ki­tą ne­ra­mią ten­den­ci­ją taik­liai in­ter­ne­to por­ta­le del­fi.lt straips­ny­je „Pu­ti­nas „nau­din­gų idio­tų“ ieš­ko de­ši­nė­je“ api­bū­di­no Sei­mo na­rys Man­tas Ado­mė­nas. Jis ra­šo, kad vei­kiau­siai Le­ni­nas ter­mi­no „nau­din­gi idio­tai“ ne­su­kū­rė ir jo ne­var­to­jo. "Vis dėl­to ta fra­zė ne­pap­ras­tai tiks­liai ir šmaikš­čiai ap­ra­šo Le­ni­no ir jo įpė­di­nių vyk­dy­tą po­li­ti­ką: nau­do­ti sa­vo tiks­lams trum­pa­lai­kės nau­dos sie­kian­čius Va­ka­rų vei­kė­jus, daž­nai nė ne­nu­tuo­kian­čius apie ti­kruo­sius tiks­lus, ku­riems yra bol­še­vi­kų nau­do­ja­mi", - pa­žy­mi M.Ado­mė­nas.

Su­nku at­skir­ti, kas Lie­tu­vo­je yra de­ši­nė, o kas kai­rė, ta­čiau ir ten, ir ten „nau­din­gų idio­tų“ ne­trūks­ta, tik ne­sup­ran­tu, ko­dėl už jų idio­tiz­mą iš sa­vo ki­še­nės tu­ri mo­kė­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jai.