Svarbu
Registracija
M.Jastramskis: Kandidatų į prezidentus viliotinis
lzinios.lt 2014-02-01
Vis mažiau laiko lieka iki vasario 20-osios – datos, kai baigsis politinės kampanijos dalyvių registracija į prezidento rinkimus. Svarbiausia intriga – ar reikės antrojo turo - išlieka. Tačiau kandidatų registracija kelia ir daugiau įdomių klausimų. Pavyzdžiui, kokios sėkmės gali tikėtis Artūras Zuokas ir Linas Balsys? Ko siekia fasadinį kandidatą pristatantis Mindaugas Filipavičius?
2009 metų prezidento rinkimuose dalyvavo septyni kandidatai. Keturi jų (Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis, Loreta Graužinienė ir Valdemaras Tomaševskis) buvo iškelti dabartinės valdančiosios koalicijos partijų. Dešinieji, kaip ir dabar, rėmė nepriklausomą kandidatę Dalią Grybauskaitę. Rinkimuose dar dalyvavo politinę gulbės giesmę sugiedojusi Kazimiera Danutė Prunskienė ir paskutinę vietą juose užėmęs Česlovas Jezerskas.
Atrodo, kad šiais metais kandidatų bus daugiau. Nors ne visos Vyriausybę sudarančios partijos savo kandidatus jau nurodė, mažai šansų, kad nors viena jų praleistų progą priminti apie save. D.Grybauskaitė iki šiol savo sprendimą vilkina, tačiau, daugumos politologų ir apžvalgininkų nuomone, turėtų dalyvauti rinkimuose. Prie šio sąrašo pridėkime L.Balsį, A.Zuoką, paslaptingojo M.Filipavičiaus „atstovą“, Bronį Ropę. Paskutinėmis savaitėmis kandidatą gali iškelti ir nuolat dėmesį į save atkreipti mėginantys tautininkai, taip pat nereikia atmesti ir papildomų nepriklausomų bandytojų galimybės. Regis, kandidatų gali būti apie 10 ar net daugiau.
Kodėl taip svarbu numatyti apytikslį kandidatų skaičių? Politikos moksluose tiriant partines sistemas žinoma paprasta taisyklė: kuo daugiau subjektų (kandidatų ar sąrašų) dalyvauja rinkimuose, tuo didesnė ir reali balsų fragmentacija. Jeigu, be D.Grybauskaitės, dar kandidatuotų du (pavyzdžiui, B.Ropė ir V.Mazuronis), jos pergale pirmajame ture reikėtų mažai abejoti. Tačiau esant dešimčiai kandidatų elektoratui pasirinkimas yra gana didelis. Kiekvienas papildomas konkurentas didins balsų išsiskaidymą ir „atgnybs“ balsų nuo favorito – atsižvelgiant į kritusius prezidentės reitingus (lyginant su 2009 metais) ir pasikeitusią politinę situaciją, antrojo turo tikimybė yra labai didelė.
Kitas klausimas: ar kuris iš pastaruoju metu įregistruotų politinės kampanijos dalyvių turi realių galimybių gerai rinkimuose pasirodyti. L.Balsys teigia, kad jo tikslas yra pergalė, tačiau 7 proc. balsų būtų realesnis tikslas. Šio kandidato politinis kapitalas paremtas dviem šaltiniais: išėjimu iš prezidentūros (atitinkamai - ir D.Grybauskaitės kritika) ir žaliųjų idėjų propagavimu (atominės elektrinės kritika). Vis dėlto be atitinkamų resursų ir įdirbio nė vienas iš šių „arkliukų“ negali garantuoti antrojo turo. Juk D.Grybauskaitės kritika, kaip ir žalumo propagavimu, šiuo metu užsiima visas politinių veikėjų spektras.
Kita vertus, L.Balsys ilgalaikėje perspektyvoje turi potencialą daryti didesnę įtaką Lietuvos politikai. Tai, kad jis 2012-ųjų Seimo rinkimuose sugebėjo gudriai identifikuoti apygardą, kurioje be didesnio ilgalaikio įdirbio turėtų šansų laimėti, liudija apie jo politinę nuojautą (galbūt ir analitinius sugebėjimus). Prezidento rinkimai L.Balsiui reikalingi žinomumui stiprinti (kaip politikas jis yra gana žalias), Lietuvos žaliųjų partijos kadrams "apšaudyti" ir išbandyti idėjų paketui, kuris ateityje su korekcijomis būtų pateikiamas Seimo rinkimuose. Galiausiai, galbūt žalieji tikisi ir sėkmės jau šiais metais, Europos Parlamento rinkimuose. Juk savas kandidatas į prezidentus gali kiek „patempti“ partijos sąrašą.
Kitas pastaruoju metu išdygęs kandidatas – A.Zuokas – truputį primena L.Balsį. Kaip ir šis, dabartinis Vilniaus meras kitados racionaliai identifikavo nišinę ideologiją, kuri Lietuvoje gali leisti politiškai išgyventi ir daryti įtaką svarbiems procesams. Panašiai kaip ir L.Balsys, A.Zuokas turi nuojautą, kuri jam ne kartą leido grįžti į svarbius postus. Be jos A.Zuokas, vienas iš nepalankiausiai vertinamų politikų šalyje, jau seniai būtų buvęs išstumtas iš politikos ringo.
A.Zuoko kandidatavimas yra labai laiku – Liberalų sąjūdžio (LS) atstovai, nekeldami savo kandidato, patys sudarė šiltnamio sąlygas Vilniaus merui reklamuotis ir pretenduoti į dalį jų rinkėjų. A.Zuoką, kuris prisistatė kaip „nepriklausomas“ kandidatas, iš karto parėmė už šiaudo besigriebiantys Artūro Meliano liberalcentristai. Jeigu ilgesnėje perspektyvoje šis šiaudas taps iš TAIP ir liberalcentristų susiformavusiu dariniu, kuris išsilaikys savivaldoje ir konkuruos su LS, Eligijaus Masiulo partija galės kaltinti tik save.
Galiausiai prezidento rinkimai paprastai neapsieina be politinių klounų – minedų (visiškai nesuvokiančių savo galimybių ribotumo) arba trolių (tyčia erzinančių rinkėjus ar kitus politikus). Tai, ar M.Filipavičius, kuris neatitinka amžiaus kriterijaus ir vietoj savęs kelia kitą asmenį, – minedas ar trolis – vis dar yra paslaptis. Tačiau jeigu už šio veikėjo nestovi didesnė, įtakingesnė politinių pokštininkų grupė, didžiausias pasiekimas jam būtų surinkti kandidatuoti reikalingus parašus. Kita vertus, jeigu pavyks, o pačiuose rinkimuose bus gauti kad ir keli procentai balsų, tai dar kartą kartą parodys, jog reikšminga dalis Lietuvos rinkėjų rimtai netraktuoja politikos.