Dau­gu­ma pi­lie­čių, dir­ban­čių už sta­tis­ti­nį lie­tu­viš­ką at­ly­gi­ni­mą, pri­lygs­tan­tį vi­du­ti­nei eu­ro­pi­nei pa­šal­pai, gau­nan­čių be­dar­bio pa­šal­pą, pri­lygs­tan­čią vi­du­ti­niam tau­ti­niam at­ly­gi­ni­mui, ar­ba ke­lian­čių bri­tų na­cio­na­li­nį vi­daus pro­duk­tą grei­čiau­siai nė ne­gir­dė­jo, kad no­rin­tie­ji nuo šių me­tų vi­du­rio vals­ty­bės vai­rą pa­im­ti į sa­vo ran­kas jau tu­rė­tų ri­kiuo­tis prie star­to li­ni­jos.

Ko­dėl no­rė­tų­si pa­žin­ti bū­si­mus pre­ten­den­tus? Kad mes vi­si, ak­ty­vūs ir sa­vo rū­pes­čiuo­se pa­sken­dę, ga­lė­tu­me iš­si­rink­ti ge­riau­sią. Ne gra­žiau­sią, ne sklan­džiau­siai dė­lio­jan­tį sa­ki­nius, ne šne­kan­tį, lyg dai­nuo­tų. To­kį, ku­ris ži­no, ko­kią vals­ty­bę ir jos pi­lie­čius no­ri ma­ty­ti. Ir kaip su­tar­ti su ki­tais ži­nan­čiais, kad be di­de­lių skan­da­lų ju­dė­tu­me bend­ros ge­ro­vės link. Na, ge­rai, šiuo­kart nu­siš­ne­ku. Kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus ir kon­kre­ti rin­ki­mų prog­ra­ma su aiš­kia at­ei­ties vi­zi­ja Lie­tu­vo­je, bent kol kas, – su­nkiai su­de­ri­na­mi da­ly­kai.

Ge­rai, su­tar­ki­me, kad ir šį­met rink­si­me as­me­ny­bes. Tuo la­biau kad pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus sa­vo kan­di­da­tū­rą pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ga­li iš­kel­ti tam ti­krus tei­sė­sau­gi­nius ir am­žiaus cen­zo rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­tis pi­lie­tis, su­ge­bė­jęs tam ti­krą da­lį žmo­nių įti­kin­ti par­em­ti jį sa­vo par­ašais. Vis dėl­to šlo­vė Lie­tu­vos rin­kė­jams: nors įvai­rios spal­vin­gos per­so­nos prie pre­ten­den­tų li­ni­jos ret­kar­čiais iš­dygs­ta, su­rink­ti dau­giau kaip pro­cen­tą ar pu­sę bal­sų jiems ne­pa­vyks­ta. Gal dėl to, kad iki šiol sa­va­ran­kiš­kai sa­ve kel­da­vo as­me­nys, ne as­me­ny­bės?

Per­ša­si lo­giš­ka iš­va­da, kad Lie­tu­vos žmo­nės pre­zi­den­to pos­te vis dėl­to lin­kę ma­ty­ti vie­nos ar ki­tos par­ti­jos ke­lia­mus ar bent mo­ra­liš­kai re­mia­mus at­sto­vus, nors kei­kia tas par­ti­jas iš­si­juo­sę. Pir­ma­jam pre­zi­den­tui Al­gir­dui Bra­zaus­kui triuš­ki­na­mai lai­mė­ti ne­su­truk­dė na­rys­tė tuo­me­tė­je Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­nė­je dar­bo par­ti­jo­je, nors va­do­vau­ti ša­liai, o ypač su­tar­ti su ki­to spar­no jė­go­mis – truk­dė, ir net la­bai. Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, nors ki­še­nė­je ne­si­ne­šio­jo par­ti­nio bi­lie­to, vis dėl­to aiš­kiai bu­vo cen­tris­ti­nių jė­gų at­sto­vas, sa­vo pir­mo­sios ka­den­ci­jos ko­man­dos ne­ma­žą da­lį for­ma­vęs iš šio spar­no ger­bė­jų. Ne­sėk­min­ga­sis Ro­lan­das Pa­ksas už nu­ga­ros tu­rė­jo ere­liais plas­no­ju­sius „tvar­kie­čius“. Da­lia Gry­baus­kai­tė, nors, gir­dė­jo­me, nie­kie­no pe­ties jai ne­rei­kia, 2009-ai­siais su­lau­kė ne tik de­ši­nių­jų ir pa­čių ti­krų­jų li­be­ra­lių­jų par­ti­jų, bet ir tuo­me­čio so­cial­de­mo­kra­tų au­to­ri­te­to A.Bra­zaus­ko par­amos. Nors so­cial­de­mo­kra­tai kė­lė sa­vo kan­di­da­tą.

Ką tu­ri­me šian­dien? Bend­ro­vės „Spin­ter ty­ri­mai“ ne­se­niai at­lik­ta apk­lau­sa par­odė, kad šią aki­mir­ką dau­giau­sia rin­kė­jų vėl bal­suo­tų už D.Gry­baus­kai­tę. Ar ji da­ly­vaus rin­ki­muo­se? O štai ir ne­aiš­ku, nors iš tie­sų – vi­siš­kai aiš­ku. Ofi­cia­liai bus aiš­ku gal­būt tik va­sa­rio pa­bai­go­je, nes da­bar­ti­nė ša­lies va­do­vė, net ne­tar­da­ma tie­saus žo­džio, bet ga­na pa­pras­tai megz­da­ma in­tri­gą, jau iš­vys­tė to­kią rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, kad ki­tiems var­žy­tis su ja iš tie­sų ga­li­my­bės vis ma­žė­ja. Kas jai užd­raus sa­vo spren­di­mą pa­skelb­ti va­sa­rio 19-ąją, tą pa­sku­ti­nę die­ną, kai ofi­cia­liai bai­gia­si po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vių re­gis­tra­ci­ja? Ogi nie­kas. Ais­tros ir dė­me­sys (ne)kan­di­da­tei iki tos die­nos tik stip­rės.

Kal­bant apie par­ti­jas, tik so­cial­de­mo­kra­tai iš­drį­so ne­si­de­rin­da­mi prie ki­tų aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad pirš­ti­nę po­pu­lia­riau­siai ga­li­mai kan­di­da­tei mes (ar pa­mo­juos ja lyg bal­ta tai­kos no­si­nai­te). Tie­sa, tai da­rys ne par­ti­jos ly­de­ris prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, vie­šai pa­sa­kęs, kad ne­no­ri pyk­tis su gal­būt var­žy­bo­se da­ly­vau­sian­čia da­bar­ti­ne ša­lies va­do­ve. Po rin­ki­mų nau­ja­sis pre­zi­den­tas iš nau­jo tvir­ti­na Vy­riau­sy­bę ir jos va­do­vą – kam ši­tą pro­ce­dū­rą tem­dy­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­jos epi­te­tais? Eis Zig­man­tas Bal­čy­tis. Eu­ro­par­la­men­ta­ras, ka­dai­se pa­ties A.Bra­zaus­ko pa­va­din­tas tin­ka­miau­siu jo įpė­di­niu par­ti­jos ly­de­rio pos­te, bet li­kęs be nie­ko, t. y. žvi­triam Ge­di­mi­nui Kir­ki­lui už nu­ga­ros. Lai­mė­ti, re­gis, jis net ne­sie­kia, to­dėl lie­ka ir par­ti­jos kan­di­da­tų į Eu­ro­pos Par­la­men­tą są­ra­šuo­se. Dėl to la­biau­siai pik­ta Vy­te­niui And­riu­kai­čiui, tvir­tai įsi­ti­ki­nu­siam, kad bū­tent jis bū­tų ly­gus su ly­giais pre­zi­den­ti­nė­se var­žy­bo­se, nors 1997 ir 2002 me­tų rin­ki­mai par­odė, kad yra ki­taip.

Sa­ky­si­te, ir Dar­bo par­ti­ja bu­vo ryž­tin­ga? Juk lai­kė Vik­to­ras Us­pas­ki­chas už ran­kos so­cial­li­be­ra­lus jam pa­do­va­no­ju­sį Ar­tū­rą Pa­ulaus­ką, sa­kė, kad šis ga­lės dar kar­tą pa­ban­dy­ti įgy­ven­din­ti sva­jo­nę, 1997-ai­siais per ke­lių kau­nie­tiš­kų biu­le­te­nių at­stu­mą iš­sprū­du­sią iš ran­kos? Bai­ki­te juo­kus. Pa­ža­das leis­ti, ypač tam, ku­ris dėl nie­kaip ne­su­tei­kia­mo lei­di­mo pu­siau vie­šai lei­do su­pras­ti bėg­siąs kad ir pas so­cial­de­mo­kra­tus, ir sa­viš­kių li­ku­čius ten ve­siąs, vis dėl­to yra ne tas pats, kas pre­ten­den­to įre­gis­tra­vi­mas. Bus la­bai gai­la A.Pa­ulaus­ko, kai po va­sa­rio 20-osios pre­ten­den­tu taps rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ne tik pra­dė­ju­si, bet ir efek­tin­gai su ja įsi­bė­gė­ju­si Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė. Pro­tes­to bal­sų ly­de­rio juk iki šiol nė­ra. Štai ir bus. Bet in­tri­ga taip pat iki ga­lo lai­ko­ma.

Vi­sos ki­tos po­li­ti­nės or­ga­ni­zi­ci­jos lyg pil­ki kiš­ke­liai na­ba­gė­liai grum­do­si už ši­tų tri­jų nu­ga­ros. Ro­lan­das Pa­ksas la­bai no­rė­tų, bet kol kas ne­ga­li, ir dar la­bai ne­aiš­ku, ar ga­lės – jam skir­tos baus­mės iki gy­vos gal­vos koa­li­ci­jos par­tne­riai, nors ža­dė­jo, vis dar ne­at­šau­kė. Jei ne­at­šauks, jo su­bur­ti „tvar­kie­čiai“ grei­čiau­siai par­ems D.Gry­baus­kai­tę. Ne­gi rem­si ta­ria­mų są­jun­gi­nin­kų, dar kar­tą su­lau­žiu­sių pa­ža­dus ir su­dau­žiu­sių vil­tis, de­le­ga­tus?

Len­kai, ži­no­ma, pa­siū­lys Val­de­ma­rą To­ma­ševs­kį. Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vai, kaip vi­sa­da pri­tvin­kę ly­de­rių, ga­lė­tų kel­ti bent ke­lis, bet grei­čiau­siai ir­gi at­sig­ręš į da­bar­ti­nę S.Dau­kan­to rū­mų šei­mi­nin­kę. Tė­vy­nės są­jun­ga nuo Vy­tau­to Lands­ber­gio lai­kų (pre­zi­den­to rin­ki­muo­se var­žė­si 1997-ai­siais) dė­me­sio ver­to kan­di­da­to į pre­zi­den­to pos­tą taip ir ne­išau­gi­no, de­ja. Ži­no­ma, tarp pa­čių kon­ser­va­to­rių yra ir ki­taip gal­vo­jan­čių­jų, bet And­rius Ku­bi­lius tvir­tai įsi­ra­šęs į D.Gry­baus­kai­tės ger­bė­jų gre­tas.

Nė­ra in­tri­gos. Tik ban­dy­mai pokš­te­lė­ti tuš­čio­je vie­to­je, tik no­ras pa­er­zin­ti opo­nen­tus ar tie­siog as­me­niš­kai ne­mėgs­ta­mus as­me­nis. Apie ko­kias kan­di­da­tų at­ei­ties vi­zi­jas, po ga­lais, to­kiu at­ve­ju ga­li­ma kal­bė­ti? Re­gis, vėl rink­si­me tą, ku­ris šmaikš­čiau­siai už­va­žiuos vi­siems ki­tiems. Juo­ksi­mės, už pil­vų su­siė­mę, link­sė­si­me gal­vas, kad taip, taip jiems ir rei­kia. O pa­skui pen­ke­rius me­tus vėl pū­si­me akis vie­nas prieš ki­tą: „Aš tai jau už tą ti­krai ne­bal­sa­vau.” Ti­krai?