Lietuvos lenkės atkirtis V.Tomaševskiui: gana!

lrytas.lt 2014-01-14

Gerbiamas p. Tomaševski, aš, kaip jūsų tautietė, noriu paprašyti daugiau nediskredituoti lenkų tautybės žmonių visos Europos Sąjungos mastu. Manau, mane palaikys nemaža dalis jaunų ir išsilavinusių lenkų, kurie čia gyvena, sieja savo ateitį su šia šalimi ir puikiai sutaria su mums gana artima per tuos šimtmečius gyvenant drauge lietuvių tauta.

Mes gyvenome pusėtinai daug šimtmečių ir, manau, be jūsų įsikišimo dar tiek pat gyvensime ir sutarsime, jeigu gražiai ir taikiai vykdysite savo veiklą neperžengdamas teisingumo, protingumo, proporcionalumo principų.

Suprantu, kad jums nesunku konfliktuoti, taip įgysite sau populiarumo, be to, vėliau nebus iš to jokių pasekmių, tik nieko nesuprantančio elektorato pripažinimas ir jūsų tapatinimas su Jozefu Pilsudskiu. Gausite europarlamentaro pensiją ir gyvensite sau vargo nematydamas, o kai bus laikas išeiti, užsitikrinsite patriotų atsidavimą  kasmet dėdami po tris kartus per metus ant memorialo vainikus.

Manau, ir šeimą savo iš to pusėtinai aprūpinsite... Graži ateitis, ar ne? Bet, gerbiamas Tomaševski, tik jums, o ne didžiajai daliai pilkos masės, kuri šiandien penima patriotinėmis „pasakėčiomis“ tam, kad pamirštų kitas savo liūdnos egzistencijos priežastis, taip gerai pasiseks ateityje. Taip rašau, nes iš tų 60 ar daugiau procentų lenkų Vilniaus krašte, esu tikra, mažiausiai pusė gyvena žemiau skurdo ribos, ir nuo lenkiškos lentelės kažin ar atsiras daugiau duonos ant stalo, ar tų žmonių orumo nežeidžiančio gyvenimo ir darbo.

Nereikia savęs tapatinti su kone sudievintu J.Pilsudskiu, kuris, beje, elgėsi labai panašiai. Pastarasis įsiaudrinęs emociškai nebrandžių ir nekompetentingų akiplėšų etiketę užklijavo mūsų tautai šimtui metų į priekį, ir ne tik Lietuvoje. Atsiminkite, ne tik jums, bet ir mums, jauniems žmonėms ir mūsų vaikams, reikės čia gyventi, sutarti su draugais ir kaimynais, kurie šiandien dėl, mano manymu, visai beprasmių rietenų vis labiau nuo mūsų atitolsta ir nenori turėti jokių reikalų.

Ir gyvensime toli gražu ne iš tokios pensijos, kokią jūs sau užsitarnavote dėl mūsų tautiečių patiklumo. Turėdamas asmeninių politinių ambicijų pamirštate, kad turime daug svarbesnių socialinių problemų. Pagyvenę žmonės ar netgi kaimo jaunimas, mūsų tautiečiai metų metus nedirba, nes nemotyvuoti to daryti dėl socialinės atskirties, klaidingos propagandos ir menko išsilavinimo arba būdami atstumti dėl savo iškreiptų pažiūrų prarado bet kokią viltį visaavertiškai gyventi visuomenėje, kurios kalbos net kartais padoriai neišmoksta. Daugelis mano bendraamžių 30–35 metų jauni žmonės, prasigėrę iš nevilties, nekuriantys jokios pridėtinės vertės visuomenei.

Socialinės problemos išeina ir už mūsų su jumis „uždaro tautinio luomo“ ribų, šalyje praūžė negailestinga krizė, sveikatos apsauga šlubuoja, vis dar silpna fiskalinė politika, kitos problemos. Šių problemų kažkodėl nepalietėte savo veiklos rėmuose. Kodėl?

Pati leisiu sau atsakyti į šį klausimą. Bepigu būti didvyriu ten, kur nereikia didelių žinių, kompetencijos ir netgi ypatingų protinių gebėjimų. Pabandykite iš šio sąrašo išspręsti nors vieną problemą, o jau dėl lentelių ir pavardžių mes mūsų šalies valdžiai atleisime, o jums liksime dėkingi ir palaikysime jus politinėje arenoje.