Daug triukšmo dėl nieko

lzinios.lt 2014-01-08

Prieš dau­giau nei du mė­ne­sius nau­jie­nų agen­tū­ra BNS pa­skel­bė įslap­tin­tą me­džia­gą, kad in­for­ma­ci­nės at­akos prieš Lie­tu­va ga­li pa­daž­nė­ti ir kad bus sten­gia­ma­si dis­kre­di­tuo­ti pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę, Ru­si­jos ar­chy­vuo­se "ran­dant” nau­jų duo­me­nų apie jos pra­ei­tį. 

Nors to­kia in­for­ma­ci­ja nie­ka­da ne­tu­rė­jo bū­ti įslap­tin­ta, nors jos pa­skel­bi­mas bu­vo veiks­min­giau­sia prie­mo­nė nu­ma­to­mai de­zin­for­ma­ci­jos kam­pa­ni­jai ne­utra­li­zuo­ti, ir tai aki­vaiz­džiai tar­na­vo Lie­tu­vos in­te­re­sams, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja te­be­mė­gi­na nu­sta­ty­ti ir vei­kiau­siai nu­baus­ti as­me­nį, ku­ris ėmė­si Lie­tu­vai nau­din­gų veiks­mų nu­te­kin­da­mas in­for­ma­ci­ją BNS.

Kaip daž­nai bū­na mū­sų ša­ly­je, vis­kas da­ro­ma prieš­in­gai. In­ci­den­tas at­sklei­dė di­de­lius įslap­ti­ni­mo tvar­kos trū­ku­mus. Nors mi­nė­ta in­for­ma­ci­ja aps­kri­tai ne­tu­rė­jo bū­ti įslap­tin­ta, Lie­tu­vo­je nei pre­zi­den­tas, nei prem­je­ras, nei ki­ti aukš­ti par­ei­gū­nai ne­tu­ri tei­sės sa­vo nuo­žiū­ra ope­ra­ty­viai pa­vie­šin­ti Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) įslap­tin­tos me­džia­gos ir in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie ga­li­mas grės­mes. Jie at­si­du­ria kvai­lo­je pa­dė­ty­je. Kons­ti­tu­ci­ja juos įpa­rei­go­ja ga­ran­tuo­ti vals­ty­bės sau­gu­mą, bet pa­na­šiais at­ve­jais ne­lei­džia im­tis rei­ka­lin­gų veiks­mų sau­gu­mui už­ti­krin­ti. VSD už­sii­ma grės­mių įver­ti­ni­mu ir pa­žy­mų ra­šy­mu, o ne grės­mių pre­ven­ci­ja - pa­tei­kia pre­zi­den­tui ar prem­je­rui pa­žy­mą ir nu­sip­lau­na ran­kas.

 

VSD tu­rė­tų su­pras­ti, ku­rios pa­slap­tys yra svar­bios ir ko­kiais at­ve­jais rei­kia aiš­kin­tis, kas jas nu­te­ki­no. Bet, užuot pa­siū­lęs grei­tą ne­pag­rįs­tai įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mo bū­dą, VSD pa­pra­šė ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­dė­ti nu­te­ki­ni­mo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Ga­vu­si to­kį pra­šy­mą pro­ku­ra­tū­ra su­sku­bo jį vyk­dy­ti, nors jai pa­čiai ne­užd­raus­ta nau­do­tis sa­vo sme­ge­ni­mis, at­skir­ti pe­lus nuo grū­dų ir nu­tar­ti, ku­rioms by­loms teik­ti pir­me­ny­bę. Ne­adek­va­ti abie­jų ins­ti­tu­ci­jų reak­ci­ja su­da­rė prie­lai­das kil­ti aud­rai stik­li­nė­je.

Šis ne­rei­ka­lin­gas ty­ri­mas grei­tai ne­bus baig­tas. Jaus­da­mi pre­zi­den­tės pa­žei­džia­mu­mą, jos po­li­ti­niai opo­nen­tai pa­lai­ko ty­ri­mą ir vi­lia­si, jog ne­si­bai­gian­čios spė­lio­nės ir užuo­mi­nos apie ga­li­mą pre­zi­den­tės bei jos ko­man­dos vaid­me­nį (ma­ny­ti­na, kad in­for­ma­ci­ją nu­te­ki­no pre­zi­den­tū­ra) ga­liau­siai pa­kirs pa­si­ti­kė­ji­mą D.Gry­baus­kai­te ir pa­di­dins jų šan­sus per rin­ki­mus. Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas ne­pra­lei­džia pro­gos da­ry­ti užuo­mi­nų, jog pre­zi­den­tū­ra kaž­ką sle­pia, ir tvir­ti­na, kad, jo ži­nio­mis, įta­ri­mai šio­je by­lo­je yra par­eikš­ti pre­zi­den­tės vy­riau­sia­jai pa­ta­rė­jai Dai­vai Ul­bi­nai­tei.

Re­gis, pro­ku­ra­tū­ra vi­lia­si pa­ge­rin­ti sa­vo įvaiz­dį vi­suo­me­nė­je siek­da­ma su­kur­ti be­bai­mės tie­sos ieš­ko­to­jos re­gi­my­bę. Ki­ti ma­no, kad pro­ku­ra­tū­ro­je vyks­ta gru­puo­čių ka­rai, kai vie­ni par­ei­gū­nai sten­gia­si sta­ty­ti į keb­lią pa­dė­tį sa­vo vir­ši­nin­ką Da­rių Va­lį. Pro­ku­ra­tū­ra pa­kvie­tė pre­zi­den­tę liu­dy­ti ty­ri­me dėl me­džia­gos nu­te­ki­ni­mo. Pre­zi­den­tū­ra pra­ne­šė, kad D.Gry­baus­kai­tė par­ody­mų ne­duos. Pa­aiš­kin­ta, kad esant ga­li­my­bei fak­tus nu­sta­ty­ti re­mian­tis ki­tais iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis pre­zi­den­tės apk­lau­sa yra per­tek­li­nis veiks­mas, "ku­rio tiks­lai šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju, aki­vaiz­du, nė­ra nie­kaip su­si­ję su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so pa­skir­ti­mi".

Pre­zi­den­tės spren­di­mas su­lau­kė kri­ti­kos. Itin ko­vin­gai nu­si­tei­kęs soc­de­mų ve­te­ra­nas Aloy­zas Sa­ka­las aiš­ki­no, jog pre­zi­den­tė “pa­ro­dė, kad yra aukš­čiau už tei­sę”, tad “po to­kių pre­zi­den­tės veiks­mų pa­do­rus Sei­mas iš kar­to reng­tų ap­kal­tą”. A.Sa­ka­las ap­gai­les­tau­ja, kad ap­kal­ta vei­kiau­siai ne­įvyks, nes tei­sės vir­še­ny­bė rū­pi tik ma­žai da­liai po­li­ti­kų.

A.Pa­ulaus­kas taip pat ma­no, kad pre­zi­den­tės lai­ky­se­na vi­siš­kai pra­si­len­kia su tei­si­nės vals­ty­bės ir tei­sin­gu­mo pri­nci­pais. “Kur ma­ty­ta, kad as­me­nys, ku­riuos no­ri­ma apk­laus­ti iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me, pa­tys spręs­tų apie sa­vo da­ly­va­vi­mą pro­ce­se?” - klau­sė jis.

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas soc­de­mas Ju­lius Sa­ba­taus­kas aiš­ki­na, kad “liu­dy­to­jas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu pri­va­lo duo­ti par­ody­mus” ir kad liu­dy­to­jas su­pa­žin­di­na­mas su ga­li­mo­mis tei­si­nė­mis pa­sek­mė­mis, jei­gu jis duo­tų me­la­gin­gus par­ody­mus.

Nė­ra abe­jo­nių, kad rei­kia gin­ti tei­si­nę vals­ty­bę, bet pre­zi­den­tės veiks­mai jos ne­pa­žei­džia. Lie­tu­vos kons­ti­tu­ci­nė­je san­da­ro­je pre­zi­den­tas nė­ra pa­pras­tas pi­lie­tis, net at­ski­ras Kons­ti­tu­ci­jos skirs­nis ski­ria­mas pre­zi­den­tui, jo ga­lioms ir par­ei­goms. Pre­zi­den­tas nė­ra vie­nin­te­lis as­muo, tu­rin­tis spe­cia­lias par­ei­gas ir pri­vi­le­gi­jas. Par­la­men­ta­rai be Sei­mo su­ti­ki­mo ne­ga­li bū­ti pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn.

Yra ir val­džių pa­da­li­ji­mo pri­nci­pas, ku­riuo sie­kia­ma ga­ran­tuo­ti žmo­gaus tei­ses bei lais­ves, ap­gin­ti pi­lie­čius nuo val­džios sa­vi­va­lės ir už­ti­krin­ti, kad val­džios ins­ti­tu­ci­jos ne­vir­šy­tų sa­vo įga­lio­ji­mų. Pre­zi­den­tas ir Sei­mas ne­ga­li šok­din­ti teis­mų, bet pro­ku­ro­rai ir ki­ti tei­sė­sau­gos dar­buo­to­jai taip pat ne­ga­li šok­din­ti pre­zi­den­to ar Sei­mo na­rių. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai pa­klus­tų Sei­mo ko­mi­si­jos rei­ka­la­vi­mui pa­aiš­kin­ti jai, ko­dėl jie pri­ėmė vie­no­kį ar ki­to­kį spren­di­mą.

Pre­zi­den­to pa­dė­tis yra iš­skir­ti­nė. Net jei­gu jis bū­tų įta­ria­mas pa­da­ręs su­nkų nu­si­kal­ti­mą, pa­pras­tas pro­ku­ro­ras ne­ga­li rei­ka­lau­ti, kad vals­ty­bės va­do­vas duo­tų par­ody­mus, ypač apie to­kį ne­reikš­min­gą in­ci­den­tą kaip mi­nė­ta­sis. Nors Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Jac­ques'as Chi­ra­cas bu­vo įta­ria­mas pikt­nau­džia­vi­mu val­džia ir ko­rup­ci­ja ei­da­mas dar Par­yžiaus me­ro par­ei­gas, tei­si­nis im­uni­te­tas ap­sau­go­jo jį nuo ofi­cia­lių kal­ti­ni­mų, kol ne­si­bai­gė jo pre­zi­den­ta­vi­mas. 2011 me­tais J.Chi­ra­cas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu. JAV dar nė­ra ga­lu­ti­nai iš­aiš­kin­ta, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ga­li­ma pri­vers­ti pre­zi­den­tą ir jo ar­ti­miau­sius pa­ta­rė­jus duo­ti par­ody­mus.

Aki­vaiz­du, jog ir pa­pras­ti pro­ku­ro­rai, ir ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras ne­ga­li rei­ka­lau­ti, kad vals­ty­bės gal­va duo­tų par­ody­mus. O jei per ne­su­sip­ra­ti­mą pa­tei­kia­mas toks pra­šy­mas, pre­zi­den­tės par­ei­ga yra jį at­mes­ti.

At­si­sa­ky­da­ma duo­ti par­ody­mus D.Gry­baus­kai­tė ne­siel­gia taip, tar­si ji bū­tų virš įsta­ty­mų. Ji vei­kiau gi­na kons­ti­tu­ci­nę san­da­rą, es­mi­nį val­džių pa­da­li­ji­mo pri­nci­pą ir tei­si­nės vals­ty­bės pri­nci­pus, ne­lei­džia kil­ti itin pa­vo­jin­gam pre­ce­den­tui, ku­riuo at­ei­ty­je ga­lė­tų pikt­nau­džiau­ti am­bi­cin­gi pro­ku­ro­rai ar ne­są­ži­nin­gi po­li­ti­kai. Tai su­pran­ta po­li­ti­kų dau­gu­ma, net po­nas A.Sa­ka­las. Ta­čiau per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ne­bus at­sis­pir­ta pa­gun­dai iš­nau­do­ti šį triukš­mą dėl nie­ko pre­zi­den­tei įgel­ti.